Pirmasis Jono laiškas

1 Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome, ką savo akimis matėme, ką stebėjome ir ką mūsų rankos lietė, tai yra apie gyvenimo žodį 2 (gyvenimas buvo parodytas, ir mes matėme, liudijame ir pasakojame jums apie šį gyvenimą, amžinąjį, kuris buvo pas Tėvą ir buvo mums parodytas), 3 ką matėme ir girdėjome, pasakojame ir jums, kad jūs irgi turėtumėte bendrystę su mumis. O toji mūsų bendrystė yra su Tėvu ir su jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. 4 Taigi, mes rašome šiuos dalykus, kad mūsų džiaugsmas būtų ištobulintas.

5 Štai žinia, kurią iš jo girdėjome ir kurią skelbiame jums: Dievas yra šviesa ir jame nėra jokios tamsos. 6 Jeigu teigiame: „Mes turime bendrystę su juo“, tačiau vaikštome tamsoje, mes meluojame ir nevykdome tiesos. 7 O jeigu vaikštome šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, turime bendrystę vienas su kitu, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visokios nuodėmės.

8 Jeigu teigiame: „Mes neturime nuodėmės“, klaidiname patys save ir tiesos mumyse nėra. 9 Jeigu savo nuodėmes išpažįstame, jis ištikimas ir teisingas, kad nuodėmes mums atleistų ir apvalytų mus nuo visokio neteisumo. 10 Jeigu teigiame: „Mes nesame nusidėję“, darome jį melagiu ir mumyse nėra jo žodžio.

2 Mano vaikeliai, jums tai rašau, kad nenusidėtumėte. O jeigu kuris nusidėtų, turime pas Tėvą padėjėją* — Jėzų Kristų, teisųjį. 2 Jis yra permaldavimo auka už mūsų nuodėmes, ir ne tik už mūsų, bet ir už viso pasaulio. 3 Štai iš ko suvokiame, kad esame jį pažinę, — jei laikomės jo įsakymų. 4 Kas sako: „Aš esu jį pažinęs“, o jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir tiesos jame nėra. 5 O kas jo žodžio laikosi, tame Dievo meilė išties ištobulinta. Taip žinome, kad jame esame. 6 Kas sako pasiliekąs jame, privalo ir pats taip vaikščioti, kaip jis vaikščiojo.

7 Mylimieji, rašau jums ne naują įsakymą, o seną įsakymą, kurį turite nuo pradžios. Senasis įsakymas yra žodis, kurį girdėjote. 8 Kita vertus, rašau jums naują įsakymą, kas tikra jame ir jumyse, nes tamsa traukiasi ir tikroji šviesa jau šviečia.

9 Kas sako esąs šviesoje, bet savo brolio nekenčia, tas iki šiol tebėra tamsoje. 10 Kas myli savo brolį, pasilieka šviesoje, ir jame nėra jokio suklupimo. 11 O kas nekenčia savo brolio, yra tamsoje ir vaikščioja tamsoje. Jis nežino, kur eina, nes tamsa apakino jam akis.

12 Rašau jums, vaikeliai, nes dėl jo vardo jums atleistos nuodėmės. 13 Rašau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, kuris yra nuo pradžios. Rašau jums, jaunuoliai, nes jūs nugalėjote piktąjį. Parašiau jums, vaikučiai, nes jūs pažinote Tėvą. 14 Parašiau jums, tėvai, nes esate pažinę tą, kuris yra nuo pradžios. Parašiau jums, jaunuoliai, nes esate stiprūs, jumyse pasilieka Dievo žodis ir jūs nugalėjote piktąjį.

15 Nemylėkite pasaulio, nei to, kas pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės. 16 Juk visa, kas pasaulyje — kūno geismas, akių geismas, puikavimasis pragyvenimo ištekliais, — yra ne iš Tėvo, o iš pasaulio. 17 Pasaulis praeina, jo geismas irgi, o kas vykdo Dievo valią, lieka per amžius.

18 Vaikeliai, tai paskutinė valanda. Kaip esate girdėję, kad ateis antikristas, dabar ir yra pasirodę daug antikristų. Iš to žinome, jog ši valanda paskutinė. 19 Jie iš mūsų išėjo, bet nebuvo mūsiškiai, mat jeigu būtų buvę mūsiškiai, būtų pasilikę su mumis. Bet jie išėjo, kad paaiškėtų, jog ne visi yra mūsiškiai. 20 O jūs turite patepimą iš Šventojo ir visi turite pažinimą. 21 Parašiau jums ne todėl, kad nežinote tiesos, o todėl, kad ją žinote ir kad iš tiesos nekyla joks melas.

22 Kas gi yra melagis, jei ne tas, kuris neigia, kad Jėzus yra Kristus? Toks yra antikristas, neigiantis Tėvą ir Sūnų. 23 Kiekvienas neigiantis Sūnų neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą. 24 O jumyse — jumyse tepasilieka tai, ką girdėjote nuo pradžios. Jeigu tai, ką girdėjote nuo pradžios, pasilieka jumyse, tada ir jūs liksite Sūnuje ir Tėve. 25 Ir štai pažadas, kurį jis pats mums davė, — amžinasis gyvenimas.

26 Parašiau jums tai apie mėginančius jus suklaidinti. 27 O jumyse — jumyse pasilieka patepimas, kurį iš jo gavote, ir nereikia, kad kas jus mokytų. Jus apie viską moko iš jo gautasis patepimas, — jis tikras, ne pramanas. Ir kaip esate išmokyti, likite jame. 28 Taigi dabar, vaikeliai, pasilikite jame, kad jam pasirodžius turėtume drąsos kalbėti ir kad netektų sugėdintiems nuo jo pasitraukti, kai jis bus čia*. 29 Jei žinote, kad jis teisus, žinote ir tai, kad kiekvienas, darantis teisumą, yra gimęs iš jo.

3 Pažiūrėkite, kokia meile Tėvas yra mus apdovanojęs: mes vadinami Dievo vaikais, ir tokie esame! Pasaulis mūsų todėl nepažįsta, kad jo nėra pažinęs. 2 Mylimieji, dabar esame Dievo vaikai, bet dar nėra atskleista, kokie būsime. Tik žinome, kad jam pasirodžius būsime panašūs į jį, mat jį regėsime tokį, koks jis yra. 3 Ir kiekvienas, turintis jame* šitokią viltį, daro save tyrą, kaip ir jis yra tyras.

4 Kiekvienas, kas nesiliauja daręs nuodėmę, niekina įstatymą, taigi nuodėmė — įstatymo niekinimas. 5 Jūs taip pat žinote, jog jis pasirodė, kad pašalintų mūsų nuodėmes, ir jame nuodėmės nėra. 6 Nė vienas, pasiliekantis jame, nevaikšto nuodėmėje; nė vienas, kas vaikšto nuodėmėje, nėra jo nei matęs, nei pažinęs. 7 Vaikeliai, tegul niekas jūsų nesuklaidina. Kas vaikšto teisume, yra teisus, kaip ir jis yra teisus. 8 Kas vaikšto nuodėmėje, yra iš Velnio, nes Velnias yra paskendęs nuodėmėje nuo pat pradžios. Tam Dievo Sūnus ir pasirodė, — kad Velnio darbus sugriautų.

9 Nė vienas, kas gimęs iš Dievo, nevaikšto nuodėmėje, nes jame pasilieka Jo sėkla; jis ir negali nuodėmiauti, nes yra gimęs iš Dievo. 10 Štai iš ko aišku, kurie yra Dievo vaikai, o kurie — Velnio vaikai: nė vienas, kas nevaikšto teisume, nėra iš Dievo, taip pat tas, kuris savo brolio nemyli. 11 Štai žinia, kurią girdėjote nuo pradžios: turime vienas kitą mylėti. 12 Ne kaip Kainas, kuris buvo iš piktojo ir užmušė savo brolį. O kodėl užmušė? Kadangi paties darbai buvo pikti, o brolio — teisūs.

13 Nesistebėkite, broliai, kad pasaulis jūsų nekenčia. 14 Mes žinome, jog iš mirties esame perėję į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, pasilieka mirtyje. 15 Kiekvienas, kas nekenčia savo brolio, yra žmogžudys, o jūs žinote, kad joks žmogžudys neturi amžino gyvenimo, jame pasiliekančio. 16 Iš to pažinome meilę, — kad jis paguldė už mus savo sielą. Ir mes privalome savo sielą už brolius guldyti. 17 Jeigu kas nors, turintis šio pasaulio išteklių, matydamas savo brolį stokojant užrakintų jam savo širdį, kaipgi jame pasiliks Dievo meilė? 18 Vaikeliai, ne žodžiu ar liežuviu mylėkime, o darbu ir tiesa.

19 Iš to pažinsime, jog esame iš tiesos, ir jo akivaizdoje įtikinsime savo širdį, 20 kad ir dėl ko mūsų širdis mus smerktų, nes Dievas didesnis už mūsų širdį ir žino viską. 21 Mylimieji, jeigu širdis mūsų nesmerkia, turime drąsos kalbėti Dievo akivaizdoje. 22 Ir gauname iš jo, ko tik prašome, nes laikomės jo įsakymų ir darome, kas patinka jo akims. 23 Štai koks yra jo įsakymas: kad mes tikėtume jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardą ir mylėtume vienas kitą, kaip šis mums įsakė. 24 Be to, kas laikosi jo įsakymų, tas pasilieka jame, ir jis — tame. O kad jis pasilieka mumyse, štai iš ko žinome: iš dvasios, kurią jis mums davė.

4 Mylimieji, ne kiekviena ištarme* tikėkite, bet patikrinkite ištarmes, ar jos Dievo įkvėptos, nes atsirado pasaulyje daug netikrų pranašų.

2 Štai iš ko žinote, kad ištarmė yra iš Dievo: kiekviena ištarmė, kuri pripažįsta Jėzų Kristų atėjus kūne, yra iš Dievo, 3 ir jokia ištarmė, nepripažįstanti Jėzaus, nėra iš Dievo, — tai antikristo ištarmė, kurią girdėjote ateisiant, ir ji dabar jau pasaulyje.

4 Jūs esate iš Dievo, vaikeliai, ir nugalėjote juos, nes tas, kuris jumyse, didesnis už tą, kuris pasaulyje. 5 Jie yra iš pasaulio, todėl kalba apie tai, kas pasaulio, ir pasaulis jų klauso. 6 Mes esame iš Dievo. Kas siekia Dievo pažinimo, tas mūsų klauso, o kas nėra iš Dievo, mūsų neklauso. Taip atskiriame tiesos ištarmę nuo apgaulės ištarmės.

7 Mylimieji, mylėkime vienas kitą, nes meilė yra iš Dievo, ir kiekvienas, kas myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą. 8 Kas nemyli, nėra Dievo pažinęs, nes Dievas yra meilė. 9 Mumyse Dievo meilė buvo parodyta tuo, kad Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad per jį gautume gyvenimą. 10 Štai kas yra meilė: ne kad mes mylėjome Dievą, bet kad jis mylėjo mus ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimo auką už mūsų nuodėmes.

11 Mylimieji, jeigu Dievas mus taip mylėjo, tai ir mes privalome vienas kitą mylėti. 12 Dievo niekas niekada nėra regėjęs. Jeigu vienas kitą mylime, Dievas pasilieka mumyse ir jo meilė mumyse yra ištobulinta. 13 Štai iš ko žinome, kad pasiliekame jame ir jis — mumyse: jis davė mums savo dvasią. 14 Be to, mes patys matėme ir liudijame, kad Tėvas atsiuntė savo Sūnų kaip pasaulio Gelbėtoją. 15 Kas išpažįsta, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, tame Dievas pasilieka, ir jis — Dieve. 16 Ir mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli.

Dievas yra meilė; kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame. 17 Taip meilė buvo mumyse ištobulinta, kad teismo dieną turėtume drąsos kalbėti, nes koks jis* yra, tokie ir mes šiame pasaulyje esame. 18 Meilėje nėra baimės — tobula meilė išveja baimę, mat baimė kausto. Kas bijo, tas nėra tapęs tobulas meile. 19 O mes mylime, nes jis mus pirmas pamilo.

20 Kas sako: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekenčia, tas melagis. Juk kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nėra matęs. 21 Mes turime šį jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį.

5 Kiekvienas, kas tiki Jėzų esant Kristų, yra gimęs iš Dievo, ir kiekvienas, kas myli gimdytoją, myli ir iš jo gimusį. 2 Štai kada suvokiame, jog mylime Dievo vaikus, — kai mylime Dievą ir vykdome jo įsakymus. 3 Juk tai ir yra Dievo meilė, — kad laikomės jo įsakymų. Ir jo įsakymai nėra sunkūs, 4 mat visa, kas gimę iš Dievo, nugali pasaulį. Ir štai pergalė, pergalėjusi pasaulį, — mūsų tikėjimas.

5 Kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus? 6 Pastarasis, Jėzus Kristus, yra tas, kuris atėjo per vandenį ir kraują. Ne tik su vandeniu atėjo, — su vandeniu ir krauju. Ir dvasia yra tai, kas liudija, nes dvasia yra tiesa. 7 Mat yra trys liudytojai: 8 dvasia, vanduo ir kraujas, ir tie trys liudija tą patį.

9 Jeigu jau priimame žmonių liudijimą, tai Dievo liudijimas didesnis. Juk tai Dievo liudijimas, kuriuo jis paliudijo apie savo Sūnų! 10 Tas, kas tiki Dievo Sūnų, turi tą liudijimą savyje. Kas netiki Dievo, verčia jį melagiu, nes nepatikėjo liudijimu, kuriuo Dievas paliudijo apie savo Sūnų. 11 O liudijimas yra toks: Dievas davė mums amžiną gyvenimą ir tas gyvenimas yra jo Sūnuje. 12 Kas turi Sūnų, turi gyvenimą; kas neturi Dievo Sūnaus, neturi gyvenimo.

13 Parašiau jums visa tai, kad žinotumėte turį amžiną gyvenimą, — jums, kurie tikite Dievo Sūnaus vardą. 14 Ir turime tokį pasitikėjimą juo: ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų klausosi. 15 Ir kadangi žinome, jog jis, ko tik prašytume, mūsų klausosi, žinome, kad ir turėsime dalykus, kurių jį prašėme.

16 Jei kas pamatytų savo brolį nusidedant ne mirtina nuodėme, jis prašys ir Dievas* suteiks anam gyvenimą. Čia apie tuos, kurie nusideda ne mirtina nuodėme. Mat yra mirtina nuodėmė, ir aš ne apie ją kalbu, kad prašytų. 17 Visoks neteisumas yra nuodėmė, tačiau esama nuodėmės, kuri nėra mirtina.

18 Mes žinome, kad nė vienas gimęs iš Dievo nevaikšto nuodėmėje, — Tas, kuris iš Dievo gimęs, jį saugo ir piktasis jo nepaliečia. 19 Mes žinome, kad esame iš Dievo, o visas pasaulis yra piktojo valdžioje. 20 Žinome, kad Dievo Sūnus atėjo ir suteikė mums įžvalgos, kad pažintume* Tikrąjį. Ir mes esame Tikrajame, būdami jo Sūnuje Jėzuje Kristuje. Jis yra tikrasis Dievas ir gyvenimas amžinas. 21 Vaikeliai, sergėkitės stabų.