1 Korintiečiams

5 Tiesą sakant, tenka girdėti apie ištvirkavimą* tarp jūsų, ir dar tokį ištvirkavimą, kokio nepasitaiko netgi tautose, — kad kažkas gyvena su savo tėvo žmona. 2 Ir jūs dėl to dar pučiatės, užuot sielvartavę ir tai padariusį pašalinę iš savo tarpo?! 3 Štai aš, nors nesu pas jus kūnu, esu dvasia ir jau nuteisiau tą, kuris taip padarė, — tarsi išties būčiau pas jus. 4 Jums susirinkus mūsų Viešpaties Jėzaus vardu, taip pat man su jumis esant dvasia ir mūsų Viešpaties Jėzaus galybe, 5 atiduokite tokį Šėtonui, kad kūnas būtų sunaikintas ir dvasia Viešpaties dieną būtų išgelbėta.

6 Jūsų gyrimasis nėra geras. Ar nežinote, kad truputis raugo įraugina visą maišymą? 7 Atsikratykite senojo raugo, kad būtumėte naujas maišymas, kokie jūs ir esate — be raugo. Juk Kristus, mūsų pascha, jau paaukotas. 8 Todėl švęskime šventę ne su senu raugu ir ne su blogybės ir nedorumo raugu, bet su nerauginta nuoširdumo ir tiesos duona.

9 Savo laiške jums rašiau, kad nebebendrautumėte su ištvirkautojais. 10 Neturėjau omeny apskritai šio pasaulio ištvirkautojų, gobšuolių ir grobikų, stabmeldžių, antraip išvis turėtumėte iš pasaulio išeiti. 11 Dabar jums rašau, kad nebebendrautumėte su tokiu, kuris vadinasi brolis, tačiau yra ištvirkautojas ar gobšuolis, ar stabmeldys, ar keikėjas, ar girtuoklis, ar grobikas. Su tokiu nė nevalgykite kartu. 12 Kodėl gi turėčiau teisti pašaliečius? Argi jūs ne saviškius teisiate, 13 o pašaliečius — argi ne Dievas? „Pašalinkite nedorėlį iš savo pačių tarpo.“