Romiečiams

8 Tad dabar nėra pasmerkimo tiems, kurie Kristuje Jėzuje. 2 Juk gyvenimą Kristuje Jėzuje teikiančios dvasios įstatymas išlaisvino tave iš nuodėmės ir mirties įstatymo. 3 Ko Įstatymas, dėl kūno* būdamas silpnas, nepajėgė padaryti, tą padarė Dievas — jis atsiuntė dėl nuodėmės savo Sūnų, panašų į turinčius nuodėmingą kūną, ir pasmerkė nuodėmę kūne, 4 kad teisingi Įstatymo reikalavimai būtų įvykdyti mumyse — gyvenančiuose ne pagal kūną, o pagal dvasią. 5 Juk tų, kurie kūniški, mintys sukasi apie kūniškus dalykus, o tų, kurie dvasiški, — apie dvasios dalykus. 6 Sutelkti mintis į tai, kas kūniška, yra mirtis, o sutelkti mintis į tai, kas dvasiška, — gyvenimas ir ramybė*. 7 Kūniškas mąstymas yra priešiškumas Dievui, nes nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti. 8 Taigi tie, kurie kūniški, negali patikti Dievui.

9 Tačiau jūs esate ne kūniški, o dvasiški, — jeigu jumyse išties gyvena Dievo dvasia. Jei kas neturi Kristaus dvasios, tas nėra jo. 10 O jeigu Kristus yra jumyse, tai kūnas, tiesa, dėl nuodėmės miręs, bet dvasia dėl teisumo teikia gyvybę. 11 Jeigu jumyse gyvena dvasia to, kuris prikėlė Jėzų iš mirusiųjų, tai tas, kuris prikėlė iš mirusiųjų Kristų Jėzų, atgaivins ir jūsų mirtingus kūnus savo dvasia, gyvenančia jumyse.

12 Taigi, broliai, mes esame įsipareigoję — ne kūnui, ne tam, kad gyventume kūniškai. 13 Jei gyvenate kūniškai, tikrai mirsite, o jei dvasia marinate kūniškus įpročius, gyvensite. 14 Visi, kuriuos veda Dievo dvasia, yra Dievo sūnūs. 15 Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad ir vėl bijotumėte, — gavote įsūnystės dvasią, kurios skatinami šaukiame: „Aba*, Tėve!“ 16 Dvasia pati liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai. 17 O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai: Dievo paveldėtojai ir bendraveldžiai su Kristumi, — jei tik su juo kenčiame, kad su juo būtume ir pašlovinti.

18 Taigi, aš manau, kad šito laikmečio kentėjimai nieko nereiškia lyginant su šlove, kuri bus mumyse apreikšta. 19 Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs. 20 Mat kūrinija buvo atiduota tuštybės valdžion — ne savo valia, bet valia to, kuris ją atidavė, — su viltimi, 21 kad pati kūrinija irgi bus išlaisvinta iš gendamybės vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę. 22 Juk žinome, kad visa kūrinija iki šiol dejuoja ir kankinasi. 23 Ir ne tik tai. Taip pat ir mes, turintys pirmavaisius, tai yra dvasią, mes patys irgi dejuojame, labai laukdami įsūnijimo, mūsų išpirkimo iš kūno. 24 Tai vilčiai buvome išgelbėti. Bet regima viltis nėra viltis — argi kas viliasi to, ką mato? 25 O jeigu viliamės to, ko nematome, tai laukiame ištvermingai.

26 Taip ir dvasia ateina į pagalbą mūsų silpnumui: mes nežinome, dėl kokio dalyko, kai būtina, turėtume melstis, bet pati dvasia užtaria mus sulig neištartomis dejonėmis. 27 Tas, kuris tiria širdis, žino dvasios siekį, nes ji užtaria šventuosius pagal Dievo valią.

28 Žinome, jog Dievas visa sutvarko taip, kad išeitų į gera Dievą mylintiems, pašauktiesiems pagal jo tikslą, 29 nes tiems, kuriuos pripažino pirmiausia, jis iš anksto skyrė būti suformuotiems pagal jo Sūnaus pavyzdį, kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių. 30 O kuriems iš anksto tai skyrė, tuos ir pašaukė. Kuriuos pašaukė, tuos ir pripažino teisiais. Ir kuriuos pripažino teisiais, tuos ir pašlovino.

31 Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jeigu Dievas už mus, tai kas prieš mus? 32 Argi tas, kuris net savojo Sūnaus nepagailėjo ir atidavė jį už mus visus, kartu su juo nedovanos mums ir viso kito? 33 Kas iškels kaltinimą Dievo išrinktiesiems? Juk pats Dievas pripažįsta juos teisiais. 34 Kas juos pasmerks? Juk pats Kristus Jėzus numirė, tikriau tariant, buvo prikeltas iš mirusiųjų, yra Dievo dešinėje ir mus užtaria.

35 Kas gi atskirs mus nuo Kristaus meilės? Ar priespauda? ar vargas? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas? 36 Kaip parašyta: „Dėl tavęs esame siunčiami myriop ištisą dieną, laikomi pjautinomis avimis.“ 37 Vis dėlto visuose šiuose dalykuose mes laimime užtikrintą pergalę per tą, kuris mus pamilo. 38 Aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei valdžios, nei esamybės, nei būsimybės, nei galybės, 39 nei aukštybė, nei gilybė, nei joks kitas kūrinys negalės atskirti mūsų nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.