Romiečiams
6 Tad ką pasakysime? Gal pasiliksime nuodėmėje, kad pagausėtų malonės? 2 Anaiptol! Kaipgi mes, nuodėmei mirę, dar galėtume joje gyventi?! 3 O gal nežinote, kad mes visi, pakrikštyti Kristuje Jėzuje, buvome pakrikštyti jo mirtyje? 4 Krikštu tad buvome su juo palaidoti jo mirtyje, kad kaip Kristus buvo Tėvo šlove prikeltas iš mirusiųjų, taip ir mes gyventume naują gyvenimą*. 5 Juk jeigu tapome suvienyti su juo mirties panašumu, tikrai būsime suvienyti ir prikėlimo panašumu. 6 Mes žinome, jog mūsų senasis žmogus buvo kartu su juo pakabintas ant stulpo, kad mūsų nuodėmingas kūnas taptų bejėgis ir nebevergautume nuodėmei. 7 Juk kas miręs, tas atsiteisęs už nuodėmę.
8 Ir jeigu esame mirę su Kristumi, tikime ir gyvensią su juo, 9 nes žinome, kad prikeltas iš mirusiųjų Kristus nebemiršta, mirtis jam nebeviešpatauja. 10 Juk kad jis mirė — mirė nuodėmei, kartą visiems laikams, o kad gyvena — gyvena Dievui. 11 Taip ir jūs laikykite save mirusiais nuodėmei, bet gyvenančiais Dievui Kristuje Jėzuje.
12 Tad neleiskite, kad nuodėmė karaliautų jūsų mirtingame kūne, versdama jus paklusti jo geismams. 13 Ir neduokite nuodėmei savo narių kaip neteisumo ginklų, bet paveskite save Dievui kaip atgijusius iš mirusiųjų ir paveskite Dievui savo narius kaip teisumo ginklus. 14 Nuodėmė neturi jums viešpatauti, nes esate pavaldūs ne įstatymui, o malonei.
15 Ir kas tada? Jei jau esame pavaldūs ne įstatymui, o malonei, gal darysime nuodėmę? Anaiptol! 16 Argi nežinote, kad jeigu kieno nors kaip vergai klausote, tai ir esate vergai to, kurio klausote, — arba nuodėmės, vedančios į mirtį, arba klusnumo, vedančio į teisumą? 17 Bet dėkui Dievui, kad, buvę nuodėmės vergai, jūs iš širdies paklusote to pavyzdžio mokymui, kuriam buvote atiduoti. 18 Taigi, išlaisvinti iš nuodėmės, tapote teisumo vergais. 19 Kalbu žmogiškai — dėl jūsų kūno silpnumo: kaip davėte savo narius vergauti netyrumui ir savivalei, kas veda prie savivalės, taip dabar duokite savo narius vergauti teisumui, kas veda į šventumą. 20 Juk kai buvote nuodėmės vergai, buvote nepriklausomi nuo teisumo.
21 Ir kokių gi vaisių anuomet susilaukdavote? Tokių, kokių dabar gėdijatės. Juk anų dalykų galas yra mirtis. 22 O dabar, išlaisvinti iš nuodėmės ir tapę Dievo vergais, turite savo vaisių, vedantį į šventumą, ir kaip baigtį turite amžiną gyvenimą. 23 Juk nuodėmės mokamas atlyginimas — mirtis, o Dievo dovana — amžinas gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį.