Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • w26 Lub 5 Hlis Ntuj sab 2-7
  • Phau Vajlugkub Tej Hauv Paus Ntsiab Lus

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Phau Vajlugkub Tej Hauv Paus Ntsiab Lus
  • Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2026
  • Ntsiab Me
  • Ntaub Ntawv Sib Xws
  • VAJLUGKUB TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS YOG LI CAS?
  • TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS PUAS TSEEM CEEB?
  • UA CAS THIAJ YOG HAUV PAUS NTSIAB LUS?
  • COJ LUB NEEJ RAWS LI TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS KAM TIAG
  • Cob Lub Siab Kom Paub Cais Qhov Zoo Qhov Phem
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2026
  • Tej Uas Peb Txiav Txim Siab Puas Qhia Tias Peb Tso Siab Rau Yehauvas
    Lub Neej Thiab Tes Hauj Lwm Khixatia—Phau Kawm—2023
  • Vajlugkub Tej Hauv Paus Ntsiab Lus Pab Tau Peb Li Cas?
    Vajtswv Muaj Xov Zoo Rau Peb!
  • Coj Raws Li Vajtswv Qhia Me Nyuam Kev Ntseeg Thiaj Ruaj
    Lub Neej Thiab Tes Hauj Lwm Khixatia—Phau Kawm—2023
Saib Ntxiv
Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2026
w26 Lub 5 Hlis Ntuj sab 2-7

LUB 7 HLI TIM 6 TXOG 12 XYOO 2026

ZAJ NKAUJ 98 Vajtswv Tshoov Neeg Sau Nws Txojlus

Phau Vajlugkub Tej Hauv Paus Ntsiab Lus

“Muab nej lub neej . . . ua Vajtswv tes hauj lwm kawg nej lub laj lim tswv yim.”​—LOOS 12:1.

LUB NTSIAB RAU ZAJ NO

Peb yuav kawm txog phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus seb yog li cas thiab thaum peb nyeem Vajlugkub los peb thiaj paub.

1-2. (1) Vim li cas ho hais tias phau Vajlugkub yog ib phau ntawv qub qub? (2) Vim li cas phau Vajlugkub haj tseem zoo siv niaj hnub nim no?

TXAWM phau Vajlugkub pib sau 3,500 xyoo dhau los lawm los haj tseem zoo rau peb siv niaj hnub nim no quj qees. (Henplais 4:12; 2 Timautes 3:16, 17) Qas txhiab qas vam leej tib neeg yeej pom tau tias thaum lawv muaj kev nyuaj siab ntxhov plawv, cov lus uas nyob hauv phau Vajlugkub yeej pab tau lawv muaj kev kaj siab.

2 Tiam sis ua li cas ib phau ntawv uas sau tau ntev ntev los lawm ho pab tau peb niaj hnub nim no thiab? Qhov ib, yeeb vim yog tej lus nyob hauv phau Vajlugkub los ntawm “Vajtswv tus uas muaj sia zees nyob.” (1 Timautes 4:10; Loos 16:26, 27) Qhov ob, cov lus hauv phau Vajlugkub sau tau cov lus uas siv tau los mus pab txhua tiam neeg thiab tej teeb meem uas tib neeg raug ib hnub dhau ib hnub.

3. Nyob rau hauv zaj kawm no peb yuav kawm txog cov lus twg?

3 Nyob rau hauv zaj kawm no yuav teb cov lus no: Phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus yog li cas tiag? Vim li cas ho tseem ceeb rau peb niaj hnub nim no? Yuav ua li cas peb thiaj paub tias yog hauv paus ntsiab lus thaum nyeem Vajlugkub? Tsis tas li ntawd, peb yuav muab Yexus tej lus coj los tham kom thiaj paub tias hauv paus ntsiab lus yog li cas tiag.

VAJLUGKUB TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS YOG LI CAS?

4. Phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus yog li cas tiag?

4 Tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub qhia rau peb seb Yehauvas xav li cas rau li cas ces Yehauvas tej kev cai kuj rhawv los ntawm tej hauv paus ntsiab lus ntawd thiab. (Mathais 22:37) Yog li ntawd, tej hauv paus ntsiab lus yeej tseem ceeb dua li tsa kev cai vim kev cai tsuas yog tsa rau tiam tib neeg ua neej nyob ntawd xwb thiab tsuas siv tau rau qee qhov xwb. Tiam sis hauv paus ntsiab lus siv tau rau txhua tus txhua tiam thiab txhua fab. (Phau Ntawv Nkauj 119:111) Tej kev cai txawj hloov mus mus los los tiam sis tej hauv paus ntsiab lus nyob li qub tas li.​—Yaxayas 40:8.

5. Piav seb tej kev cai thiab tej hauv paus ntsiab lus txawv txav li cas. (Saib daim duab.)

5 Cia peb muab kev cai thiab hauv paus ntsiab lus los muab ua lus piv txwv li no. Muaj ib leej niam hais rau nws tus me tub tias, ‘Txhob kov lub qhov cub.’ Leej niam hais li no yog txoj cai. Tiam sis txoj hauv paus ntsiab lus yog: Txhob kov ib yam dab tsi kub tsam ua rau koj raug mob. Qhov haus paus ntsiab lus no tsis yog hais txog lub qhov cub xwb. Nws kuj siv tau rau ntau yam xws li lub liv khaub ncaws, lub qhov cub nte taws los sis tej yam kub uas yuav ua kom raug mob. Qhov hauv paus ntsiab lus no tsis yog hais hauv vaj hauv tsev tiam sis hais rau txhua qhov chaw koj mus los sis ua. Thaum tus me tub loj tuaj, txoj kev cai kuj hloov vim nws yuav tau siv lub qhov cub ua noj. Tiam sis qhov hauv paus ntsiab lus tseem nyob li qub vim nws yuav tau ua tib zoo ceev faj thaum siv qhov cub nyob tsam nws raug mob.

Cov duab: Ib leej niam thiab nws tus me tub ua zaub ua mov ua ke. 1. Nws ceeb toom nws tus me tub kom tsis txhob kov qhov cub thaum tseem tab tom kub kub. 2. Tau ntau xyoo tom qab no nkawd ob niam tub rov qab ua zaub ua mov dua tiam sis nws tus tub yog tus do zaub ntawm qhov cub.

Txoj cai hloov lawm tiam sis txoj hauv paus ntsiab lus haj tseem nyob li qub (Saib nqe 5)


TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS PUAS TSEEM CEEB?

6. (1) Yehauvas tau pub dab tsi rau peb nyob hauv phau Vajlugkub? (2) Yehauvas tau ua li cas los qhia tias nws saib taus peb?

6 Yehauvas hlub peb heev nws thiaj li tsa muaj kev cai los tiv thaiv peb kom tsis txhob raug mob. (Yakaunpaus 2:11) Tsis tas li ntawd, nws pab kom peb paub tias nws txoj kev xav yog li cas thiab vim li cas nws thiaj tsim tsa tej kev cai ntawd. Yehauvas tsis tsa cai rau txhua yam tiam sis nws kuj muab phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus los pab peb ua qhov zoo qhov yog thaum tsis muaj kev cai tswj. Qhov uas Yehauvas cia muaj tej hauv paus ntsiab lus ntawd yog nws xav saib taus peb thiab cia peb muaj kev ywj pheej ua ub ua no los qhia tias peb yeej hlub nws tiag thiab mloog nws lus.​—Kalatias 5:13.

7. Piav seb phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus tseem ceeb npaum li cas. (Saib daim duab.)

7 Cia peb muab phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus coj los ua piv txwv li no xwv thiaj pab tau peb. Muaj tej lub teb chaws muab lawv tej cai sau rau tej paib ntawm ntug kev. Muaj tej daim paib qhia tus tsav tsheb tias yog nws hla kev cai nws yuav raug nplua li cas. Hos muaj tej daim qhia seb yuav tsav nrawm npaum li cas. Muaj tej daim qhia kom nres. Zoo ib yam li ntawd, nyob hauv Vajtswv Txoj Lus yeej muaj tej kev cai qhia phua hlo kom tsis txhob ua tib yam nkaus. Hos muaj tej daim paib ceeb toom tias txoj kev nplua heev ces thaum los nag los sis muaj te ces peb yuav tau paub txiav txim siab tias peb yuav tau ua tib zoo tsav tsheb thiab txhob tsav ceev ceev. Zoo ib yam li ntawd, phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus yog los mus pab kom peb paub txiav txim siab muab tej uas peb xav hauv nruab siab thiab tej peb yuav mus ua uas tsis zoo tshem tawm xwv peb thiaj tsis rhuav peb txoj kev sib raug zoo nrog Yehauvas.

Muaj ib lub tsheb tab tom khiav ntawm ib txoj kev uas nkhaus mus nkhaus los thaum tsaus ntuj. Ob lub teeb ntawm lub tsheb cig lam lug pom cov paib uas ceeb toom nyob rau ntawm ntug kev.

Phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus zoo li tej daim paib uas ceeb toom tus tsav tsheb (Saib nqe 7)


8. Raws li Loos 12:1, 2, qhov uas peb mus tshawb nrhiav tej hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub pab kom peb cob qhia peb tus kheej li cas? (Loos 12:1, 2)

8 Yog peb ua peb lub neej raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus ces twb yog peb cob qhia peb tus kheej kom paub xav ib yam li Yehauvas txoj kev xav. Thaum peb nyeem Vajlugkub, peb yuav tau ua tib zoo xav seb peb khaws tau dab tsi. Tom qab ntawd, xav seb vim li cas Yehauvas ho muab sau tseg cia rau peb. Ntxiv ntawd, ho pab tau peb lub neej li cas. Yog peb ua li no ces peb yuav paub tias ua dab tsi Vajtswv thiaj pom zoo thiab “paub tias tej uas Vajtswv xav kom [peb] ua yeej tsim nyog thiab zoo kawg nkaus.”​—Nyeem Loos 12:1, 2.a

9. Ua lub neej raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus pab tau peb li cas? (Henplais 5:13, 14)

9 Yog peb paub coj raws li phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus ces yuav pab tau peb ua ib tug Khixatias uas paub tab. Tsis tas li ntawd, haj tseem yuav tsav tau peb txoj kev sib raug zoo nrog Yehauvas kom loj zuj zus tuaj. (Nyeem Henplais 5:13, 14.) Tej niam txiv yeej muab kev cai rau lawv cov me nyuam coj xwv lawv cov me nyuam thiaj paub ua qhov zoo qhov yog thiab tsis mus ua dog ua dig. Tej zaud cov me nyuam yeej yuav mloog tej kev cai no vim lawv ntshai tsam raug cem. Yehauvas tsis saib peb tam li me nyuam yaus tiam sis nws saib peb tam li ib tug neeg laus. Nws tso siab tias peb yuav txiav txim tau raws li nws tej kev xav thiab yog peb ua tau li ntawd mas yuav ua rau nws zoo siab heev.​—Phau Ntawv Nkauj 147:11; Pajlug 23:15, 26; 27:11.

UA CAS THIAJ YOG HAUV PAUS NTSIAB LUS?

10. Yuav ua li cas peb thiaj paub tias qhov twg yog hauv paus ntsiab lus?

10 Thaum peb nyeem Vajlugkub, zoo rau peb nrhiav tej zaj kom pab peb paub xav seb Yehauvas xav li cas rau li cas txog ib yam twg. Peb kuj ua tib zoo xav txog seb vim li cas Yehauvas ho tsim tsa kom muaj qho txoj cai. Yog peb yim nkag siab txog vim li cas nws tsa kom muaj ces peb yuav yim to taub txog Yehauvas. Tiam sis yuav kom peb nkag siab tau Yehauvas txoj kev xav tiag tiag, peb yuav tau thov nws pab thiab peb yuav tau xyaum kom txawj txiav txim siab ua ub ua no. (Pajlug 2:10-12) Cia peb zaum tsaws xav li no tias: ‘Vim li cas Vajtswv ho tsim tsa txoj cai no? Yog Yehauvas twb tsis pom zoo rau qhov cwj pwm no es nws ho xav li cas txog tej cwj pwm uas muaj ntsis thooj li ntawd? Kuv ho khaws tau li cas los ntawm zaj uas kuv nyeem hauv phau Vajlugkub, thiab kuv ho muab siv rau hauv kuv lub neej li cas?’ Thaum peb nkag siab tias vim li cas Yehauvas ho tsim tsa kom muaj cai thiab muaj tej zaj hauv phau Vajlugkub ces peb yuav paub txiav txim siab rau tej yam peb ua thiab peb yuav ua tau haum Yehauvas siab.

11. Thaum Yexus qhia saum roob, nws pab kom peb txawj nrhiav tej hauv paus ntsiab lus li cas? (Saib cov duab.)

11 Thaum Yexus qhia saum roob, nws pab kom peb paub nrhiav phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus. Peb yuav mus tham txog peb zaj piv txwv. Nyob rau ib zaj twg yuav hais txog txoj kev cai ua ntej ces tom qab ntawd nws mam li piav tej hauv paus ntsiab lus uas los ntawm txoj cai ntawd los. Yog peb ua zoo xav txog tej uas Yexus qhia ces peb yuav paub muab tej hauv paus ntsiab lus ntawd siv rau hauv peb lub neej niaj hnub nim no.

Yexus zaum hauv ib tsob qab ntoos qhia nws cov thwj tim.

Thaum Yexus qhia saum roob, nws qhia kom peb txawj nrhiav phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus uas nyob rau hauv Vajtswv tej kev cai (Saib nqe 11)


12. Raws li Mathais 5:21, 22, lub hauv paus ntsiab lus ntawm txoj cai no yog li cas tiag? (Saib daim duab.)

12 Nyeem Mathais 5:21, 22. “Tsis txhob tua neeg.” Txoj kev cai no qhov hauv paus ntsiab lus yog li cas tiag? Yehauvas tsis xav kom peb ntxub lwm tus, xws li hais lus tsis zoo rau lwm tus, ua tej yam ntxub ntxaug rau lwm tus los sis khwv tswv yim ua phem rau lwm tus. Yexus hais tias txawm ib tug tib neeg twg tsis tau tua nws tus kwv tij los yog tus tib neeg ntawd ntxub nws tus kwv tij ces twb yog nws hla Vajtswv txoj kev cai ntawd lawm. Yog muaj ib tug twg “pheej chim rau nws tus kwv tij” los sis tsawm foom nws tus kwv tij ces nws haj tseem hla Vajtswv txoj cai quj qees vim tus cwj pwm no yuav ua tau rau nws txo nws tus kwv tij txoj sia.​—1 Yauhas 3:15.

13. Peb khaws tau li cas los ntawm cov lus hauv Mathais 5:21, 22? (Saib cov duab.)

13 Peb yuav siv qhov hauv paus ntsiab lus hauv Mathais 5:21, 22 niaj hnub nim no li cas? Peb yuav tsum tseg tsis txhob cib nyeej los sis npau taws rau lwm tus vim lub siab no yuav ua rau peb ntxub, hais tsis zoo thiab ua tsis zoo rau tus tib neeg ntawd. (Levis Kevcai 19:18; Yauj 36:13; Pajlug 10:12) Ntxiv ntawd, kuj yuav ua rau peb nkawg xaiv thiab dag txog nws kom puas koob puas npe. (Pajlug 20:19; 25:23) Niaj hnub nim no tib neeg siv Is Taws Nej, xov tooj los sis koos pis tawj los rhuav lwm tus lub koob lub npe saum huab saum cua. Txawm hauv phau Vajlugkub tsis muaj ib txoj cai qhia kom tsis txhob nkawg xaiv txog lwm tus saum huab saum cua los Yexus cov lus hais puag txheej thaum ub haj tseem siv nyog rau niaj hnub nim no. Qhov hauv paus ntsiab lus ntawm nws cov lus pab tau kom peb nco ntsoov tsis txhob hais los sis sau ib yam phem txog ib tug twg saum huab saum cua.

Cov duab: 1. Thawj qhov hauv paus ntsiab lus yog: “Tsis txhob tua neeg.” 2. Ob tug muam taug xaiv hos ib tug tsis xav hnov tej nkawd hais.

(Saib nqe 12-13)


14. Raws li Mathais 5:27, 28, lub hauv paus ntsiab lus ntawm txoj cai no yog li cas tiag? (Saib daim duab.)

14 Nyeem Mathais 5:27, 28. “Nej cov uas muaj txij nkawm lawd, tsis txhob mus deev lwm tus.” Txoj kev cai no qhov hauv paus ntsiab lus yog li cas tiag? Tsis yog Yehauvas ntxub qhov uas cov txij nkawm mus deev hluas xwb tiam sis txawm xav txog kev ua hluas xwb los yeej tsis tau hlo li. Yexus piav tias yog ib tug txiv neej uas muaj poj niam lawm ntsia ib tug poj niam twg rau qhov phem ces twb yog nws ua txhaum lawm. Yog li ntawd, peb yuav tau muab lub siab uas yuj xeeb lias xav deev luag tshem tawm mus. Txawm nyuaj npaum twg los peb yuav tau tswj tiag kom tau. (Mathais 5:29, 30) Lub hauv paus ntsiab lus no kuj yog hais rau cov uas tsis tau muaj txij nkawm thiab.

15. Peb khaws tau li cas los ntawm cov lus hauv Mathais 5:27, 28? (Saib cov duab.)

15 Peb yuav siv qhov hauv paus ntsiab lus hauv Mathais 5:27, 28 niaj hnub nim no li cas? Peb yuav tau tseg tsis txhob niaj hnub zaum tsaws xav txog txoj kev xav deev luag lwm tus. (2 Xamuyees 11:2-4; Yauj 31:1-3) Tsis tas li ntawd, peb tsis txhob saib tej duab liab qab los sis tej yam yuav thooj li ntawd. Peb yuav tau tseg txoj kev xav hais tias yog peb twb tsis mus ua ces saib los tsis ua li cas. Tsis tas li ntawd, tsis txhob xav hais tias yus saib tej zaj yeeb yaj kiab uas luag tsuas pw ua txij nkawm es tsis pom tag nrho ces tsis ua li cas. Puag thaum Yexus tseem nyob hauv ntiaj teb no twb tsis muaj tej twj, tej yeeb yaj kiab los sis tej duab rau tib neeg saib. Tiam sis Yexus cov lus qhia rau peb tias Yehauvas xav li cas txog tej duab los sis yeeb yaj kiab uas pom luag ua plees ua yis. Tsis tas li ntawd, Yexus kuj pab kom peb pom tias Yehauvas tsis nyiam thaum peb ntaus ntawv lus dev lus npua los sis xa tej duab uas vuab tsuab hauv xov tooj mus rau lwm tus. Ntxiv ntawd, Yehauvas kuj tsis nyiam thaum peb mus rau hauv Is Taws Nej es mus rau tej vej xaij uas nrog tau ib tug twg pw yam li tej niam txiv. Qhov hauv paus ntsiab lus no pab kom cov uas muaj txij nkawm dawb huv rau lawv tus poj niam los sis tus txiv. (Malakis 2:15) Tsis tas li ntawd kuj pab tau cov uas teev tiam Yehauvas uas muaj txij nkawm los sis tseem tsis tau muaj kom tseg tsis txhob ua tej yam uas yuav coj nws mus ua kev plees kev yis.​—Pajlug 5:3-14.

Cov duab: 1. Qhov hauv paus ntsiab lus ob yog: “Nej cov uas muaj txij nkawm lawd, tsis txhob mus deev lwm tus.” 2. Ib tug kwv tij muab qhov twj ntawm nws lub xov tooj tshem tawm mus.

(Saib nqe 14-15)


16. Raws li Mathais 5:43, 44, lub hauv paus ntsiab lus ntawm txoj cai no yog li cas tiag? (Saib daim duab.)

16 Nyeem Mathais 5:43, 44. “Koj yuav tsum hlub kwv tij zej zog.” Txoj kev cai no qhov hauv paus ntsiab lus yog li cas tiag? Yehauvas xav kom peb hlub txhua leej txhua tus thiab saib tam li yog peb cov kwv tij zej zog. Nyob rau Yexus lub caij, thaum cov Yudais hnov Yexus cov lus no lawv xav hais tias lawv yuav tsum hlub cov Yudais xwb es ntxub lwm haiv neeg. Tiam sis Yexus tus nru lus tsis yog li ntawd vim nws paub hais tias nws Leej Txiv xav kom txhua leej txhua tus sib hlub, tab txawm yuav yog haiv neeg twg thiab xeem twg los xij peem.​—Mathais 5:45-48.

17. Peb khaws tau li cas los ntawm cov lus hauv Mathais 5:43, 44? (Saib cov duab.)

17 Peb yuav siv qhov hauv paus ntsiab lus hauv Mathais 5: 43, 44 niaj hnub nim no li cas? Yog peb hlub neeg zej zog ces peb yuav tsis kam raus tes ua rog. (Yaxayas 2:4; Mikhas 4:3) Peb yuav ua zoo rau txhua haiv neeg, txhua xeem, thiab txhua tus uas txoj kev ntseeg txawv dua peb txoj. (Tes Hauj Lwm 10:34, 35) Tsis tas li ntawd, kuj yuav pab kom peb zam txim pub rau cov uas tau ua phem rau peb los sis cov uas tau ua phem rau cov uas peb hlub.​—Mathais 18:21, 22; Malakaus 11:25; Lukas 17:3, 4.

Cov duab: 1. Qhov hauv paus ntsiab lus peb yog: “Koj yuav tsum hlub kwv tij zej zog.” 2. Nyob rau ntawm ib lub khw, ib khub txij nkawm muab phau “Nyob Kaj Siab Lug Mus Ib Txhis” coj los qhia rau ib tug txiv neej uas yog lwm haiv neeg.

(Saib nqe 16-17)


COJ LUB NEEJ RAWS LI TEJ HAUV PAUS NTSIAB LUS KAM TIAG

18. (1) Peb yuav xyaum coj lub neej zoo li cas? (2) Nyob rau zaj txuas ntxiv tom ntej yuav tham txog dab tsi?

18 Peb zoo siab kawg nkaus li uas Yehauvas saib peb tam li ib tug neeg laus es tsis saib peb tam li ib tug me nyuam yaus! Ua ntej peb yuav txiav txim siab ua ib yam twg, cia peb siv phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus, “ua tib zoo nrhiav kom nkag siab tias yam twg raws li Vajtswv Yehauvas lub siab nyiam,” thiab ua vim peb hlub Yehauvas. (1 Kauleethaus 14:20; Efexaus 5:17) Tsis tas li ntawd, nyob rau zaj txuas ntxiv tom ntej yuav tham tias peb kuj muaj ib pluaj siab uas paub qhov zoo qhov phem uas yuav pab tau peb txiav txim siab ua qhov zoo.

KOJ YUAV TEB LI CAS?

  • Phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus yog li cas tiag?

  • Phau Vajlugkub tej hauv paus ntsiab lus thiab kev cai sib txawv txav li cas?

  • Thaum Yexus nyob saum roob, nws tau tham txog tej hauv paus ntsiab lus twg?

ZAJ NKAUJ 95 Paub Vajtswv Txoj Lus Zuj Zus

a Yehauvas tsis tsa txhua txoj cai los mus tswj peb lub neej. Thaum peb ntsib ib yam twg es tsis muaj cai los hais, peb yuav tau ua tib zoo mus tshawb nrhiav tej nqe Vajlugkub los pab peb xwv peb thiaj paub txiav txim siab tias yuav ua li cas thiaj haum Yehauvas siab. Cov Khixatias nyob thawj 100 xyoo los yuav tau xyaum kom txawj ua li no tib yam nkaus vim lawv ib txwm coj raws li tej cai uas cov Yudais tej thawj coj qhia xwb.

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2026)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus