Tsis Txhob Xav Txog Koj Tus Kheej Xwb
MUAJ coob leej ntau tus tib neeg niaj hnub nim no xav hais tias lwm tus yuav tsum tiam lawv los sis lawv muaj xiv dua. Txawm lawv tau ntau npaum li cas los lawv yim xav kom tau ntau. Cov tib neeg uas xav li no lawv tsuas xav txog lawv tus kheej thiab tsis ris txiaj ntsig rau tej uas lawv tau. Cov tib neeg no yog cov uas phau Vajlugkub hais tias yuav muaj nyob rau tiam kawg.—2 Timautes 3:2.
Ib tiam dhau ib tiam tib neeg tsuas xav txog lawv tus kheej. Xws li Adas thiab Evas nkawd xav txog nkawd tus kheej xwb nkawd thiaj txiav txim ua qhov tsis zoo. Tej ntawd thiaj los raug tag nrho noob neej. Tau ntau pua xyoo tom qab no Vaj Ntxwv Uxiyas xav hais tias nws yeej muaj cai mus hlawv hmoov tshuaj tsw qab hauv lub tuam tsev tiam sis qhov no yog ib yam uas yuam kev loj heev. (2 Xwmtxheej Vajntxwv 26:18, 19) Cov Falixais thiab cov Xadukais khav hais tias lawv muaj cai dua vim lawv yog Anplahas tej xeeb leej xeeb ntxwv.—Mathais 3:9.
Tej tib neeg uas nyob puag ncig peb puav leej khav theeb thiab xav txog lawv tus kheej. Yog peb tsis ceev faj, peb yuav yoog tau lawv tus cwj pwm. (Kalatias 5:26) Peb yuav pib xav tias tsim nyog peb tau tes hauj lwm no los sis lwm tus yuav tsum hwm peb. Yuav ua li cas peb thiaj tsis muaj txoj kev xav ntawd? Qhov uas yuav pab tau peb yog peb yuav tsum xav ib yam li Yehauvas xav. Muaj ob qho hauv paus ntsiab lus hauv phau Vajlugkub yuav pab tau peb.
Yehauvas thiaj yog tus tsim nyog txiav txim seb yam twg peb yuav tsum tau. Cia peb mus tham seb tej ntawd yog dab tsi.
Nyob rau hauv lub cuab lub yig, tus txiv yuav tsum xam pom tias nws tus poj niam hwm nws thiab tus poj niam los yuav tsum paub tias tus txiv hlub nws. (Efexus 5:33) Txoj kev niam txiv yuav tsum yog rau tej txij nkawm xwb tsis pub muaj lwm tus. (1 Kauleethaus 7:3) Tej me nyuam los yuav tau mloog niam mloog txiv lus hos tej niam txiv los yuav tsum hlub thiab saib xyuas lawv tej me nyuam.—2 Kauleethaus 12:14; Efexus 6:2.
Nyob rau hauv lub koom txoos, tsim nyog peb saib taus cov txwj laus vim lawv sib zog ntsos ua hauj lwm. (1 Thexalaunikes 5:12) Txawm li ntawd los cov txwj laus tsis muaj hwj chim los mus tswj hwm cov kwv tij nkauj muam.—1 Petus 5:2, 3.
Vajtswv tso cai rau tib neeg tej nom tswv txiav se thiab kom tej pej xeem hwm lawv.—Loos 13:1, 6, 7.
Yehauvas yeej muab ntau tshaj li peb tsim nyog tau rau peb. Vim peb yog noob txaug neeg txhaum, peb tsim nyog tuag xwb. (Loos 6:23) Txawm li ntawd los Yehauvas haj tseem pub ntau yam rau peb vim nws hlub peb. (Phau Ntawv Nkauj 103:10, 11) Ib qho txiaj ntsig los sis ib qho koob hmoov twg uas peb tau mas yog vim Yehauvas lub siab dawb siab zoo hlub peb xwb.—Loos 12:6-8; Efexus 2:8.
TXHOB KHAV THIAB XAV TXOG KOJ TUS KHEEJ
Ceev faj tsis txhob coj tus cwj pwm ib yam Xatas lub qab ntuj neeg coj. Yog peb tsis faj, tej zaud peb yuav xav hais tias tsim nyog peb tau ntau tshaj lwm tus. Yexus siv ib qho lus piv txwv txog cov tub zog uas them ib denalias. Ib co tub zog pib ua hauj lwm thaum sawv ntxov thiab ua ib hnub tiv tshav. Hos ib txhia tsuas ua ib txoos teev xwb. Thawj pab xav hais tias lawv yuav tau nqi zog ntau dua vim lawv ua hauj lwm ib hnub nkaus. (Mathais 20:1-16) Zaj lus piv txwv no Yexus qhia tias cov uas raws nws qab yuav tsum txaus siab rau tej yam uas Vajtswv muab.
Cov tub zog uas sib zog ua hauj lwm ib hnub nkaus xav tias lawv tsim nyog tau nyiaj ntau dua
Cia li zoo siab rau tej yam uas peb tau, tsis txhob xav kom tau ntau. (1 Thexalaunikes 5:18) Cia li xyaum tus tub txib Povlauj. Txawm nws tsis muaj los nws tsis thov kom cov kwv tij hauv Kauleethaus muab rau nws. (1 Kauleethaus 9:11-14) Peb yuav tsum txaus siab rau tej koob hmoov uas peb tau. Tsis txhob muaj tus cwj pwm uas tseev kom lwm tus muab rau peb.
Tus tub txib Povlauj tsis yuam kom lwm tus muab nyiaj yug nws
Txo hwj chim. Thaum ib tug twg xav txog nws tus kheej ntau dhau ces nws yuav pib xav tias nws tsim nyog tau ub tau no. Kev txo hwj chim yog ib hau tshuaj uas kho tau peb txoj kev xav.
Vim Daniyees txo hwj chim, Yehauvas thiaj saib nws rau nqi heev
Daniyees tus uas cev Vajtswv lus tso tau ib tug yam ntxwv zoo heev txog kev txo hwj chim. Nws los ntawm ib tse neeg uas muaj koob nto npe, nws zoo nraug, ntse, thiab txawj ua ub ua no. Yog li ntawd, yog nws xav khav tias tsim nyog lwm tus hwm nws thiab tau tej ub tej no los yeej tau. (Daniyees 1:3, 4, 19, 20) Tiam sis Daniyees txo nws lub hwj chim qis qis. Vim nws coj li no Yehauvas thiaj saib nws rau nqi heev.—Daniyees 2:30; 10:11, 12.
Cia peb tsis txhob xyaum lub qab ntuj no tus cwj pwm khav theeb thiab xav txog peb tus kheej. Tiam sis cia peb txaus siab rau tej koob hmoov uas Yehauvas tau muab rau peb vim nws muaj lub siab dawb siab zoo hlub peb.