Tqakuqubʼaʼ más qakʼuʼx chi rij ronojel ri qoyobʼen apo
«Ri kuqubʼabʼäl kʼuʼx ja riʼ ri nbʼanon chi qe chi kan nqanimaj chi xtqakʼül ri qoyobʼen» (HEBREOS 11:1).
BʼIX: 81, 134
1, 2. a) ¿Achike ruma man junan ta ri qoyobʼen röj rikʼin ri koyobʼen ri más winäq? b) ¿Achike xtqatzʼët chupam re tzijonem reʼ?
RI JEHOVÁ kʼïy urtusanïk rusujun chi qe. Rubʼin chi xtuchʼajchʼojrisaj ri rubʼiʼ chuqaʼ xtubʼän chi ri rurayibʼal xtbʼanatäj chi kaj chuqaʼ chi ruwachʼulew (Mateo 6:9, 10). Ja riʼ ri urtusanïk ri más ruqʼij qoyobʼen. Ri Jehová rubʼin chuqaʼ chi xtuyaʼ qakʼaslem man kʼisel ta, chi kaj o chi ruwachʼulew (Juan 10:16; 2 Pedro 3:13). Chuqaʼ ri rusamajelaʼ ri Dios qakuqubʼan qakʼuʼx chi rijaʼ man xkojruyaʼ ta kan chupam re kʼisibʼäl taq qʼij reʼ, xa xkojruchajij.
2 Ri Biblia nubʼij chi ri kuqubʼabʼäl kʼuʼx ja riʼ ri «nqanimaj chi xtqakʼül ri qoyobʼen» (tatzʼetaʼ ri recuadro «¿Achike nel chi tzij?»). Reʼ nel chi tzij chi ri kʼo qakuqubʼabʼäl kʼuʼx qaniman chi qitzij xtbʼanatäj ronojel ri rusujun ri Jehová (Hebreos 11:1). Wakami, e kʼo winäq kʼo achike koyobʼen chuqaʼ nkirayij chi nkʼojeʼ kikʼin, ja kʼa man ketaman ta we kʼo jun qʼij xtkïl. Jun tzʼetbʼäl, rikʼin bʼaʼ jun winäq nrajoʼ nuchʼäk ri lotería, ja kʼa man ntikïr ta nubʼij chi qitzij xtuchʼäk. Chupam re tzijonem reʼ xtqatzʼët achike nqabʼän richin xtqakuqubʼaʼ más qakʼuʼx chi rij ronojel ri rusujun ri Dios. Chuqaʼ achike rubʼanik yojrutoʼ ri kow qakuqubʼabʼäl kʼuʼx.
3. ¿Achike ruma qakuqubʼan qakʼuʼx chi qitzij xkebʼanatäj ri rusujun ri Dios?
3 Majun jun winäq kʼo chik rukuqubʼabʼäl kʼuʼx toq naläx. We nqajoʼ nkʼojeʼ qakuqubʼabʼäl kʼuʼx, tqayaʼ qʼij chi ri loqʼoläj ruchuqʼaʼ ri Dios yojrutoʼ (Gálatas 5:22, TNM). Ri loqʼoläj uchuqʼaʼ riʼ yojrutoʼ richin nqetamaj ruwäch ri Jehová. Toq nqʼax chi qawäch chi ri Jehová janila ruchuqʼaʼ chuqaʼ retamabʼal, nqanimaj chi ntikïr nubʼän ronojel ri rusujun. Toq ri Jehová nchʼon chi kij ri rusujun, kan achiʼel ta xeruyaʼ yan pe, ruma chuwäch rijaʼ qitzij xkebʼanatäj. Ruma riʼ nubʼij: «Ronojel xkʼachoj yan» (tasikʼij Apocalipsis 21:3-6). Ri Jehová jun «qitzij Dios», ruma ronojel mul nubʼän ri nubʼij. Ruma riʼ nqanimaj ronojel ri nubʼij chi rij ri xkebʼanatäj chi qawäch apo (Deuteronomio 7:9).
RI KIKUQUBʼABʼÄL KʼUʼX RI OJER TAQ RUSAMAJELAʼ RI DIOS
4. ¿Achoj chi rij xkikuqubʼaʼ kikʼuʼx ri rusamajelaʼ ri Dios?
4 Ri capítulo 11 chi re ri wuj Hebreos nubʼij kibʼiʼ 16 winäq, achiʼaʼ chuqaʼ ixoqiʼ. Rijeʼ janila xkikuqubʼaʼ kikʼuʼx chi rij ri rusujun ri Jehová. Chuqaʼ yerutzijoj chik más winäq ri xkibʼän chi xkikot ranima ri Jehová ruma «xkikuqubʼaʼ kikʼuʼx rikʼin» (Hebreos 11:39). Konojel rijeʼ xkoyobʼej ri ijatzul ri xusüj pe ri Jehová. Rijeʼ ketaman wi chi ri ijatzul riʼ xtuchüp kiwäch konojel ri man yeʼajowan ta ri Dios. Chuqaʼ xtubʼän chi ri Ruwachʼulew xtkotzʼijäx chik ruwäch (Génesis 3:15). Ri ojer taq winäq riʼ kikuqubʼan wi kikʼuʼx chi we yekäm, ri Jehová xtuyaʼ chik kikʼaslem. Rijeʼ man xkoyobʼej ta chi xkekʼastäj chi kaj, ruma ri Jesús majani wi tujäq ta ri bʼey richin chi kaj (Gálatas 3:16). Rijeʼ xkoyobʼej ri kʼaslem chi ruwachʼulew, toq kotzʼijan chik ruwäch (Salmo 37:11; Isaías 26:19; 1 Corintios 15:55).
5, 6. a) ¿Achike xroyobʼej ri Abrahán chuqaʼ ri rachʼalal? b) ¿Achike xkibʼän richin man xqa ta ruchuqʼaʼ ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx? (Tatzʼetaʼ ri wachibʼäl ri kʼo pe pa nabʼey chi re ri tzijonem).
5 Ri Hebreos 11:13 nubʼij chi kij ri ojer taq rusamajelaʼ ri Jehová: «Rijeʼ xkikuqubʼaʼ el kikʼuʼx rikʼin ri Dios y ke riʼ xekäm el. Y stapeʼ man xkikʼül ta el ri rusujun ri Dios chi ke, ja kʼa ruma ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx kʼa näj xkitzuʼ wi apo y xekikot rikʼin». Reʼ nel chi tzij chi rijeʼ xkoyobʼej ri kʼakʼaʼ ruwachʼulew chuqaʼ xkinaʼ chi kan achiʼel ta e kʼo chik chi riʼ. Jun chi ke rijeʼ, ja ri Abrahán. Ri Jesús xubʼij chi rijaʼ janila xkikot ruma xroyobʼej chi xtapon ri qʼij riʼ (Juan 8:56). Ri Sara, Isaac, Jacob chuqaʼ ri más chik rusamajelaʼ ri Dios, xkoyobʼej ri qʼij toq ri Rajawaren ri Dios xtuqʼät tzij chi ruwachʼulew (Hebreos 11:8-11).
6 ¿Achike xubʼän ri Abrahán chuqaʼ ri rachʼalal richin man xqa ta ruchuqʼaʼ ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx? Man xkiyaʼ ta kan ri kitijonïk chi rij ri Dios. Ri Jehová kʼo mul xerukusaj ri ángeles chuqaʼ ri achïkʼ richin xerutoʼ. Chuqaʼ rikʼin bʼaʼ xketamaj chi kij ri rusamajelaʼ ri Dios ri kʼo chik más kijunaʼ o rikʼin bʼaʼ xekikusaj ojer taq wuj. Ri Abrahán chuqaʼ ri rachʼalal majun xkimestaj ta ri rusujun ri Dios. Rijeʼ xechʼobʼon (xenukun) chi kij riʼ. Ruma riʼ xkʼojeʼ pa kanima chi ri Jehová xtubʼän ri rusujun. Reʼ xerutoʼ richin man xkiyaʼ ta kan ri Dios, stapeʼ xekïl kʼayewal.
7. Richin kow nubʼän ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx, ¿achike ruyaʼon ri Dios chi qe chuqaʼ achike kʼo chi nqabʼän?
7 ¿Achike xkojtoʼon richin kow xtubʼän ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx? Ri Jehová ruyaʼon ri Biblia chi qe. Chupam riʼ nubʼij ri xtubʼän chi qawäch apo chuqaʼ ri kʼo chi nqabʼän richin yojkikot. Ruma riʼ nkʼatzin chi qʼij qʼij nqasikʼij chuqaʼ nqasamajij ri nubʼij (Salmo 1:1-3; tasikʼij Hechos 17:11). Chuqaʼ ri Jehová nukusaj ri «kuqül rukʼuʼx samajel y nowinäq» richin yojrilij chi rij ri Ruchʼabʼäl (Mateo 24:45, CR). Achiʼel xkibʼän ri ojer taq samajelaʼ, röj chuqaʼ kʼo chi qʼij qʼij nqasikʼij chuqaʼ yojchʼobʼon chi rij ronojel ri rusujun ri Dios chi qe. Reʼ yojrutoʼ richin man xtqaqʼäj ta rutzij ri Dios chuqaʼ xtqoyobʼej ri qʼij toq ri Rajawaren rijaʼ xtqʼaton tzij pa ruwiʼ ri Ruwachʼulew.
8. Richin nkʼojeʼ más qakuqubʼabʼäl kʼuʼx, ¿achike rubʼanik yojrutoʼ ri yojchʼon rikʼin ri Dios?
8 ¿Achike chik jun xtoʼon kichin ri ojer taq rusamajelaʼ ri Dios richin kow xubʼän ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx? Xerutoʼ ri xkikʼutuj kitoʼik chi re ri Jehová chuqaʼ ri xkitzʼët toq rijaʼ xuyaʼ pe ri xkikʼutuj chi re (Nehemías 1:4, 11; Salmo 34:4, 15, 17; Daniel 9:19-21). Ke riʼ chuqaʼ röj, ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx más kow nubʼän toq nqakʼutuj qatoʼik chi re ri Jehová chuqaʼ toq nqatzʼët chi yojrutoʼ toq más nkʼatzin chi qe (tasikʼij 1 Juan 5:14, 15). Ruma riʼ tqakʼutuj ri loqʼoläj ruchuqʼaʼ ri Dios richin nkʼojeʼ más qakuqubʼabʼäl kʼuʼx (Lucas 11:9, 13).
9. ¿Achike ütz nqakʼutuj chi re ri Jehová toq yojchʼon rikʼin?
9 Toq yojchʼon rikʼin ri Jehová man xa xe ta richin nqakʼutuj ri achike nkʼatzin chi qe. Chuqaʼ kʼo chi yojmatyoxin chi re chuqaʼ nqayaʼ ruqʼij ruma ronojel ri rubʼanon pa qawiʼ (Salmo 40:5). Chuqaʼ kʼo chi yojchʼon pa kiwiʼ ri qachʼalal ri e kʼo chi ronojel ruwachʼulew. Ütz yojchʼon pa kiwiʼ ri e yaʼon pa taq cárcel chuqaʼ pa kiwiʼ ri e ukʼwayon bʼey ri pa congregación. Toq nqatzʼët chi ri Jehová nuyaʼ pe ri nqakʼutuj chi re, nqanaʼ chi más naqaj oj kʼo rikʼin chuqaʼ más kow nubʼän ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx (Hebreos 13:3, 7).
MAN XKIYAʼ TA KAN RI DIOS STAPEʼ XKÏL KʼAYEWAL
10. ¿Achike ruma e kʼïy rusamajelaʼ ri Dios man xkixibʼij ta kiʼ chuqaʼ man xkiqʼäj ta rutzij ri Dios?
10 Chupam ri capítulo 11 chi re ri Hebreos, ri apóstol Pablo xubʼij: «E kʼo chuqaʼ ixoqiʼ ri xekikʼül chik ri aj pa kachoch rikʼin kikʼaslem stapeʼ e kaminäq chik el. Ja kʼa e kʼo chʼaqa chik winaqiʼ, ri man xkipoqonaj ta xeʼapon chuwäch ri kamïk y man xkajoʼ ta richin xekol; ruma kan ketaman chi chi rij ri kamïk xtbʼekilaʼ jun kʼaslem más ütz» (Hebreos 11:35). E kʼïy rusamajelaʼ ri Dios, stapeʼ xekïl kʼayewal, man xkiyaʼ ta kan ri Dios ruma ketaman chi rijaʼ xkerukʼasoj chik. Rijeʼ ketaman wi chi ri Dios xtuyaʼ chik kikʼaslem man kʼisel ta chi ruwachʼulew. Tqatzʼetaʼ ri xbʼanatäj rikʼin ri Nabot chuqaʼ ri Zacarías. Chi e kaʼiʼ xekamisäx chi abʼäj ruma man xkajoʼ ta xkiqʼäj rutzij ri Dios (1 Reyes 21:3, 15; 2 Crónicas 24:20, 21). Ri Daniel xyaʼöx qa pa jun jül chi kikojöl köj ri janila kiwayijal. Chuqaʼ ri oxiʼ rachibʼil ri Daniel xeyaʼöx pa jun horno ri janila qʼaqʼ chupam. Rijeʼ man xkajoʼ ta xkiqʼäj rutzij ri Jehová stapeʼ kʼo chi yekamisäx. Ri achiʼaʼ riʼ xkikuqubʼaʼ kikʼuʼx chi ri Jehová xtuyaʼ ri loqʼoläj ruchuqʼaʼ chi ke chuqaʼ xkerutoʼ chuwäch xa bʼa achike kʼayewal (Daniel 3:16-18, 20, 28; 6:13, 16, 21-23; Hebreos 11:33, 34).
11. ¿Achike xkiköchʼ jujun chi ke ri rusamajelaʼ ri Dios ruma ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx?
11 E kʼïy profetas xeyoqʼöx o xeyaʼöx pa cárcel achiʼel xbʼan chi ke ri Micaya chuqaʼ ri Jeremías. Chuqaʼ achiʼel ri Elías, e kʼïy profetas kʼo chi xebʼe «pa taq tzʼiran ruwachʼulew, xkewaj kiʼ pa taq juyuʼ, pa taq jül». Konojel rijeʼ xkiköchʼ ri kʼayewal xyaʼöx pa kiwiʼ chuqaʼ man xkiqʼäj ta rutzij ri Jehová ruma xkikuqubʼaʼ kikʼuʼx chi rij ri rusujun rijaʼ (Hebreos 11:1, 36-38; 1 Reyes 18:13; 22:24-27; Jeremías 20:1, 2; 28:10, 11; 32:2).
12. ¿Achike xyaʼon ri más nïm tzʼetbʼäl chi qawäch chuqaʼ achike xtoʼon richin xuköchʼ?
12 Ri más utziläj tzʼetbʼäl kʼo chi qawäch, ja ri Jesucristo. Rijaʼ ri más nïm kʼayewal xyaʼöx pa ruwiʼ chuqaʼ man xuqʼäj ta rutzij ri Dios. ¿Achike xtoʼon richin xuköchʼ? Ri Pablo xubʼij chi ri Jesús man xupoqonaj ta xapon pa kamïk «ruma retaman chi chi rij ri kamïk xtpe jun nimaläj kikotem. Y kan xbʼetzʼuyeʼ kʼa chi laʼ chi kaj pa rijkiqʼaʼ ri Dios» (Hebreos 12:2). Ri Pablo xubʼij chi ke ri nimanelaʼ chi tkikʼamaʼ kinaʼoj chi rij ri Jesús (tasikʼij Hebreos 12:3). Achiʼel ri Jesús, e kʼïy chi ke ri nabʼey taq nimanelaʼ xekäm ruma man xkajoʼ ta xkiqʼäj rutzij ri Jehová. Jun chi ke rijeʼ ja ri Antipas (Apocalipsis 2:13). Ri nabʼey taq nimanelaʼ xkikʼül yan ri kisipanïk. Rijeʼ ri nabʼey xkikʼül kisipanïk chi kiwäch ri más ojer taq rusamajelaʼ ri Dios ri xtyaʼöx kikʼaslem chi ruwachʼulew (Hebreos 11:35). Ri Jesús xok qʼatöy tzij chi kaj pa 1914. Toq xbʼanatäj yan riʼ, ri ungidos ri e kaminäq chik xekʼasöx chi kaj chuqaʼ man xkekäm ta chik. Rijeʼ xkeqʼaton tzij rikʼin ri Jesús pa kiwiʼ ri winäq (Apocalipsis 20:4).
RUSAMAJELAʼ RI DIOS RI KOW KIKUQUBʼAN KIKʼUʼX WAKAMI
13, 14. a) ¿Achike kʼayewal xerïl ri Rudolf Graichen? b) ¿Achike xtoʼon richin man xuyaʼ ta kan ri Jehová?
13 Wakami, pa millón ri nimanelaʼ kikʼamon kinaʼoj chi rij ri Jesús. Rijeʼ yechʼobʼon (yenukun) chi rij ri rusujun ri Dios chuqaʼ man nkiqʼäj ta rutzij, stapeʼ yekïl kʼayewal. Tqatzʼetaʼ ri xubʼän ri Rudolf Graichen, rijaʼ xaläx pa Alemania pa 1925. Rijaʼ nubʼij chi toq kʼa koʼöl yerutzʼët wi ri wachibʼäl e kʼo chi kij rutzʼaq ri rachoch, ri e elesan el chupam ri Biblia. Rijaʼ xubʼij: «Chuwäch jun chi ke ri wachibʼäl kʼo wi ri utiw, ri karneʼl, ri cabrito, ri bʼalam, ri wakx chuqaʼ ri köj. Konojel junan e kʼo chuqaʼ xa jun ti alaʼ nyuqʼun kichin» (Isaías 11:6-9). Reʼ xutoʼ ri Rudolf richin xchʼobʼon (xnukun) chi rij ri kʼakʼaʼ ruwachʼulew chuqaʼ xukuqubʼaʼ más rukʼuʼx chi qitzij xtbʼanatäj riʼ. Ruma riʼ, rijaʼ man xuqʼäj ta rutzij ri Jehová, stapeʼ kʼïy junaʼ xkanöx ruma ri policía secreta pa Alemania nazi chuqaʼ ruma ri policía secreta pa Alemania comunista.
14 Ri Rudolf kʼo chik más kʼayewal xerïl. Ri ruteʼ xkäm ruma jun yabʼil rubʼiʼ tifus pa jun campo de concentración nazi. Ri rutataʼ xubʼän firmar jun wuj richin xubʼij chi man xtok ta chik ruqʼalajrisanel ri Jehová. Stapeʼ ronojel riʼ, ri Rudolf man xuyaʼ ta qʼij chi xkʼis qa ruchuqʼaʼ ri rukuqubʼabʼäl kʼuʼx. Toq xel pe pa cárcel xok ukʼwäy bʼey richin circuito. Chi rij riʼ xbʼe pa Tijobʼäl richin ri Galaad chuqaʼ xtaq el pa Chile. Chi riʼ xok chik ukʼwäy bʼey richin circuito chuqaʼ xkʼuleʼ rikʼin jun precursora rubʼiʼ Patsy. Xkʼojeʼ jun rumiʼal, ja kʼa xkäm toq xa kʼa riʼ jun junaʼ kekʼuleʼ. Xeqʼax ri junaʼ, ri Patsy xkäm toq kʼo wi 43 rujunaʼ. Stapeʼ xrïl ronojel riʼ, ri Rudolf man xuyaʼ ta kan ri Jehová. Toq rijaʼ riʼj chik chuqaʼ yawaʼ, kʼa precursor regular chuqaʼ ukʼwäy bʼey pa jun congregación. Ütz nqasikʼij más chi rij rijaʼ chupam ri La Atalaya richin ri 1 de agosto, 1997, ruxaq 20 kʼa 25[1] (tatzʼetaʼ ri nota).
15. Tabʼij kibʼiʼ jujun chi ke ri qachʼalal ri yekikot nkiyaʼ ruqʼij ri Jehová, stapeʼ e kʼo pa tijoj poqonal.
15 Wakami, e kʼïy qachʼalal yekikot nkiyaʼ ruqʼij ri Jehová stapeʼ kilon nimaʼq taq kʼayewal. E kʼïy chi ke rijeʼ e kʼo pa cárcel pa Eritrea, Singapur chuqaʼ pa Corea del Sur. ¿Achike ruma? Ruma man nkajoʼ ta yekamisan (Mateo 26:52). Ri qachʼalal Isaac, ri Negede chuqaʼ ri Paulos 20 yan junaʼ kekʼojeʼ pa cárcel pa Eritrea. Chi riʼ janila tijoj poqonal nyaʼöx pa kiwiʼ. Rijeʼ man e kʼulan ta chuqaʼ man yetikïr ta yekichajij ri kiteʼ kitataʼ. Stapeʼ ke riʼ, man kiqʼajon ta rutzij ri Jehová chuqaʼ kow ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx. Ri chajinelaʼ pa cárcel nkiyaʼ kiqʼij. Ri pa jw.org ütz nqatzʼët kiwachibʼäl, yetzeʼen stapeʼ e kʼo pa tijoj poqonal.
16. ¿Achike xkojtikïr xtqabʼän we kow ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx?
16 Qitzij na wi, man e kʼïy ta rusamajelaʼ ri Jehová e kʼo pa cárcel, achiʼel ri qachʼalal ri xeqabʼij kan. Ja kʼa e kʼïy nkitïj poqön ruma majun kʼïy ta kipwäq, ruma jun oyowal (chʼaʼoj) o achike chik na jun kʼayewal. Chuqaʼ e kʼo najin nkikʼäm kinaʼoj chi kij ri Abrahán, ri Isaac, ri Jacob chuqaʼ ri Moisés. Rijeʼ, richin nkiyaʼ más ruqʼij ri Jehová, kiyaʼon kan ri kibʼeyomal o jun utziläj samaj. ¿Achike nbʼanon chi yekikot nkiyaʼ ruqʼij ri Jehová? Ja ri kajowabʼäl chi rij rijaʼ chuqaʼ ri kikuqubʼabʼäl kʼuʼx chi rij ronojel ri rusujun ri Dios. Rijeʼ ketaman chi ri Jehová xtuyaʼ jun kʼaslem man kʼisel ta chi ke ri rusamajelaʼ. Chi riʼ majun chik xtkʼojeʼ ta ri tijoj poqonal (tasikʼij Salmo 37:5, 7, 9, 29).
17. a) ¿Achike kʼo chi nqabʼän we nqajoʼ chi kow nubʼän ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx? b) ¿Achike xtqatzʼët chupam ri jun chik tzijonem?
17 Chupam re tzijonem reʼ xqatzʼët chi ri kuqubʼabʼäl kʼuʼx, ja riʼ ri «nqanimaj chi xtqakʼül ri qoyobʼen». We nqajoʼ chi kow nubʼän ri qakuqubʼabʼäl kʼuʼx, kojchʼon rikʼin ri Jehová chuqaʼ kojchʼobʼon (kojnukun) chi kij ri rusujun chi qe. Ke riʼ, stapeʼ xkeqïl nïm taq kʼayewal, man xtqayaʼ ta kan ri Jehová. Chupam ri jun chik tzijonem xtqetamaj más chi rij ri kuqubʼabʼäl kʼuʼx.
^ [1] (chʼutitanaj 14): Tasikʼij chuqaʼ ri tzijonem «Mi esperanza sigue brillante a pesar de las pruebas» chupam ri ¡Despertad! richin ri 22 de abril, 2002. Reʼ ntzijon chi rij ri Andrej Hanák, aj Eslovaquia.