E te mau metua, a haapii i ta outou mau tamarii i to ratou tamarii-rii-raa mai â
1 “E haapii i te tamaiti i ta ˈna eˈa ia haere ra; e ia paari oia ra, e ore e faarue i taua eˈa ra.” (Mas. 22:6) E te mau metua, afea outou e haamata ˈi i te haapii i ta outou mau tamarii ia ore ratou “e faarue” i te parau mau? I to ratou tamarii-rii-raa mai â.
2 I to Paulo parauraa e ua fanaˈo Timoteo i te hoê haapiiraa pae varua ‘mai to ˈna tamarii-rii-raa mai â,’ te auraa ïa e mai te haamataraa mai o to ˈna oraraa, ei aiû fanau apî. (Tim. 2, 3:14, 15) Maoti te reira i riro mai ai oia ei taata maitai roa i te pae varua. (Phil. 2:19-22) E te mau metua, e tia ia outou ia haamata i te haapii i ta outou mau tamarii ‘mai to ratou tamarii-rii-raa mai â’ ia nehenehe ratou e ‘tupu i mua i te aro o Iehova.’—Sam. 1, 2:21.
3 A horoa ˈtu i te pape ta ratou e hinaaro ia paari mai ratou: Mai te mau tumu raau apî o te hinaaro e ia pîpî-noa-hia ratou i te pape ia rahi mai ratou, e hinaaro atoa te mau tamarii noa ˈtu eaha to ratou matahiti e inu i te pape o te parau mau no te riro mai ei mau tavini paari a te Atua. Te ravea matamua no te haapii atu i te parau mau e no te tauturu ia ratou ia fanaˈo i te mau taairaa piri roa e o Iehova, o te haapii-tamau-raa ïa i te Bibilia e te utuafare. E tia i te mau metua ia haapao i te faito haamauraa o te feruriraa o te tamarii taitahi. No te mau tamarii apî, e mau faahopearaa maitai roa te noaa mai mai te peu e mea poto e mea pinepine te mau taime haapiiraa, maoti i te mea roa e te maoro.—Deut. 11:18, 19.
4 Eiaha outou e haafaufaa ore i te mau ravea no te haapii a ta outou mau tamarii. A faatia ˈtu i te aamu o te tahi mau taata bibilia. A ani ia ratou ia hamani i te hohoˈa aore ra ia hauti i te tahi mau ohipa i tupu no roto mai i te Bibilia. A faaohipa maitai i te mau ripene video e haruharu, tae noa ˈtu i te mau darama bibilia. A faatano i te haapiiraa utuafare i te matahiti o ta outou mau tamarii e ta ratou mau ravea haapiiraa. E riro mai te haapiiraa ohie roa horoahia ma te faito nainai i te omuaraa, ei mea paari atu â e te roa ˈtu â a rahi mai ai te tamarii. A haapii i ta outou mau tamarii ma te oraora e te rau. E hinaaro anei outou ia “hiaai maite” ratou i te Parau? Na outou ïa e faariro i te haapiiraa ei mea au roa.—Pet. 1, 2:2.
5 A rave e ia apiti ratou i roto i te amuiraa: A haamau mǎrû noa i te mau tapao na ratou, ia apiti hope roa hoi ratou i roto i te amuiraa. Eaha te tapao matamua? Teie ta te tahi nau metua, e piti tamarii ta raua, i parau: “Ua haamata mâua i te haapii ia raua eiaha e hauti i te Piha a te Basileia.” I muri iho, a tauturu ia ratou ia pahono na roto i ta ratou iho mau parau, e a faaitoito ia ratou ia tapao i to ratou iˈoa i te Haapiiraa o te Taviniraa Teotaratia. Te mau tapao maitatai i roto i te pororaa, o te pûpûraa ïa i te hoê api parau, te taioraa i te hoê irava bibilia, te pûpûraa i te hoê vea e te haamataraa i te mau aparauraa papu.
6 A horoa i te hiˈoraa na roto i to outou anaanatae mau: Te faaroo ra anei ta outou mau tamarii ia outou ia paraparau no nia ia Iehova e ia pure ia ˈna i te mau mahana atoa? Te ite ra anei ratou ia outou ia haapii i ta ˈna Parau, ia haere i te mau putuputuraa, ia poro e ia oaoa i te rave i to ˈna hinaaro? (Sal. 40:8) Mea faufaa roa ia rave outou i teie mau mea e o ratou. Teie ta te hoê tuahine i parau no nia i to ˈna mama, e mau Ite haapao maitai hoi ta ˈna na tamarii e ono: “Te mea i haaputapû roa ˈˈe ia matou, o te hiˈoraa ïa o Mama—mea puai aˈe te mau ohipa i te mau parau.” Teie ta te hoê mama e maha tamarii i parau: “I ǒ matou, ‘o Iehova na mua,’ e ere noa teie i te hoê parau matauhia, o to matou râ huru oraraa.”
7 E te mau metua, eiaha e haamarirau i te aratai i ta outou mau tamarii, i te haapii ia ratou i te parau mau o te Parau a te Atua, i te haamau mǎrû roa i te mau tapao na ratou e i te horoa ˈtu i te hiˈoraa maitai roa. E oaoa outou ia na reira outou!