Atsiliepkime į dangiškojo Tėvo meilę

1, 2. Kodėl Dievas panoro priimti mus į savo tarnų šeimą ir ką padarė, kad tai taptų įmanoma?

JEHOVA suteikė mums didžiulę garbę – priėmė į savo tarnų šeimą. Mūsų šeima darni ir laiminga. Visi esame pasiaukoję savo Dievui ir didžiai vertiname jo Sūnaus išperkamąją auką. Gyvename prasmingą gyvenimą ir viliamės, kad ateityje juo džiaugsimės amžinai: vieni žemėje, kiti – danguje.

² Jehova mus myli, todėl panoro į savo tarnų šeimą priimti. Kad tai taptų įmanoma, jis turėjo nemažai paaukoti (Jn 3:16). Biblijoje rašoma: „Buvote nupirkti, už jus buvo sumokėta kaina“ (1 Kor 6:20). Jehova parūpino išpirką, todėl žmonėms atsivėrė galimybė užmegzti artimą ryšį su juo. Tik įsivaizduokime, patį Aukščiausiąjį galime vadinti Tėvu! Kaip kalbėjome ankstesniame straipsnyje, jis – pats geriausias Tėvas.

3. Apie ką, galimas dalykas, kartais pagalvojame? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Ar aš Jehovai rūpiu?“.)

³ Gal kartais, panašiai kaip vienas iš Biblijos rašytojų, pagalvojame: „Kuo atsilyginsiu Jehovai už visa gera, ką dėl manęs yra padaręs?“ (Ps 116:12). Žinoma, dangiškajam Tėvui niekuo atsilyginti negalime, vis dėlto į jo gerumą ir meilę norime atsiliepti. Apaštalas Jonas rašė: „Mes mylime, nes jis mus pirmas pamilo“ (1 Jn 4:19). O kaip meilę savo dangiškajam Tėvui galėtume išreikšti?

STIPRINKIME SAVO RYŠĮ SU JEHOVA

4. Kodėl, remiantis Jokūbo 4:8, svarbu artintis prie Jehovos?

⁴ Jehova mums siūlo savo draugystę ir nori, kad su juo bendrautume. (Perskaityk Jokūbo 4:8.) Jis ragina mus kuo dažniau jam melstis ir visada yra pasirengęs išklausyti (Rom 12:12). Jehova nėra pernelyg užimtas, kad skirtų mums dėmesio, ir niekada nepavargsta. Bet ir mes norime klausytis, ką jis mums sako. Jehovos balsą, taip sakant, girdime skaitydami Bibliją ir leidinius, padedančius ją suprasti. Jo žodžių klausomės ir per bendruomenės sueigas. Kodėl bendravimas toks svarbus? Kuo dažniau vaikai bendrauja su tėvais, tuo jų santykiai artimesni. Panašiai ir su mumis: kuo dažniau su Jehova bendrausime, tuo stipresnį ryšį su juo turėsime.

5. Į ką turėtume atkreipti dėmesį, jei norime, kad mūsų maldos Dievui būtų malonios?

⁵ Ką galėtum pasakyti apie savo maldas? Jehova nori, kad kalbėtume jam apie viską – išsakytume slapčiausias mintis ir jausmus (Ps 62:8). Tad pagalvok, ką tavo maldos primena: šabloniškas sausas žinutes ar ranka rašytus nuoširdžius laiškus? Žinoma, tu myli Jehovą visa širdimi ir nori, kad judviejų ryšys būtų stiprus. Todėl kalbėkis su Dievu kuo dažniau. Atverk jam savo širdį – pasakyk, dėl ko džiaugiesi, dėl ko tau liūdna. Ir nesidrovėk kreiptis į jį pagalbos.

6. Kokią savybę svarbu ugdytis, kad mūsų ryšys su Dievu būtų stiprus?

⁶ Ryšys su dangiškuoju Tėvu liks stiprus, jei vertinsime visa, ką iš jo gauname. Štai psalmininkas savo dėkingumą Dievui išreiškė tokiais žodžiais: „Kiek daug dėl mūsų padarei, Jehova, mano Dieve! Tau niekas nė iš tolo neprilygsta. Tavo nuostabių darbų, tavo sumanymų – daugybė! Nors apsakyti ir išpasakoti juos mėginčiau, jų suskaičiuoti nepavyktų“ (Ps 40:5). Skirtingai nei kiti, dėkingumą savo Tėvui mes ne tik jaučiame – jį išreiškiame žodžiais ir darbais. Dauguma žmonių šiandien apskritai nevertina to, ką Dievas dėl jų daro, ir tai yra vienas iš požymių, kad gyvename „paskutinėmis dienomis“ (2 Tim 3:1, 2). Kaip būtų pražūtinga perimti daugumos požiūrį!

7. Ko Jehova iš mūsų tikisi ir kodėl?

⁷ Geri tėvai nori, kad jų vaikai tarpusavyje sugyventų ir nesikivirčytų. Panašiai ir Jehova nori, kad jo vaikai sutartų. Maža to, moko mus vieniems kitus mylėti, – tokia yra tikrųjų krikščionių priedermė (Jn 13:35). Psalmininkas rašė: „Kaip gera ir kaip malonu, kai broliai vienybėje gyvena!“ (Ps 133:1). Jei brolius ir seses mylime, mylime patį Jehovą (1 Jn 4:20). Argi ne smagu būti vienoje šeimoje su tais, kurie „vieni kitiems malonūs, jautrios širdies“? (Ef 4:32)

KLAUSYKIME SAVO TĖVO

8. Kas, remiantis 1 Jono 5:3, mus labiausiai skatina klausyti Dievo?

⁸ Kaip vaikai turi klausyti tėvų, taip mes turime klausyti savo dangiškojo Tėvo (Ef 6:1). Paklusti jam dera – jis mus sukūrė, duoda, kas būtina gyvybei, taip pat turi daugiau išminties už bet kurį tėvą žemėje. Tačiau savo Dievo klausome pirmiausia dėl to, kad jį mylime. (Perskaityk 1 Jono 5:3.) Priežasčių, kodėl turėtume Jehovos klausyti, yra daugybė, tačiau to daryti jis mūsų neverčia. Jis suteikė žmogui valios laisvę ir labai džiaugiasi, jei paklūstame jam noriai ir iš meilės.

9, 10. Kodėl svarbu žinoti Dievo moralės normas ir pagal jas gyventi?

⁹ Kad vaikai būtų saugūs, tėvai nustato jiems tam tikras taisykles. Jų laikydamiesi vaikai parodo, kad savo tėvais pasitiki ir juos gerbia. Panašiai ir dangiškasis Tėvas yra nustatęs tam tikras taisykles, arba moralės normas. Jeigu jas žinome ir pagal jas gyvename, Jehovai parodome, kad jį mylime ir gerbiame. Be to, išvengiame visokių bėdų (Iz 48:17, 18). O tie, kurie Jehovos neklauso ir jo normų nepaiso, kenkia patys sau (Gal 6:7, 8).

¹⁰ Jei gyvename taip, kaip Jehova iš mūsų tikisi, apsisaugome nuo daugelio dalykų, kenkiančių žmogaus fizinei, emocinei ir dvasinei sveikatai. Dievas juk žino, kas mums geriausia. Jungtinėse Valstijose gyvenanti Aurora sako: „Esu įsitikinusi: jeigu Jehovos klausysime, mūsų gyvenimas bus geriausias, koks tik gali būti.“ Ir tai grynų gryniausia tiesa. O ar tu galėtum pasakyti tą patį?

11. Ką daryti mus įkvepia malda?

¹¹ Esame netobuli, todėl klausyti Jehovos ne visada lengva. Stiprybės kovoti su nuodėminga prigimtimi suteikia malda. Psalmininkas Dievą prašė: „Pažadink manyje norą tau paklusti“ (Ps 51:12). Pioniere tarnaujanti Denisė sako: „Kartais būna sunku paklusti kokiam nors Jehovos priesakui. Tada meldžiu Dievą, kad suteiktų jėgų elgtis teisingai.“ Į tokias maldas Jehova, suprantama, visada atsakys (Lk 11:9–13).

PADĖKIME KITIEMS PAMILTI DANGIŠKĄJĮ TĖVĄ

12. Ką daryti mus skatina žodžiai, užrašyti Efeziečiams 5:1?

¹² Perskaityk Efeziečiams 5:1. Esame Jehovos „mylimi vaikai“, todėl labai stengiamės sekti jo pavyzdžiu – mokomės kitus mylėti, daryti jiems gera ir prireikus atleisti. Matydami mūsų dorą elgesį, žmonės, kurie Dievo nepažįsta, galbūt panorės apie jį sužinoti daugiau (1 Pt 2:12). Tėvams itin svarbu sekti Jehovos pavyzdžiu – su vaikais elgtis taip kaip jis. Tada ir vaikai, tikėtina, norės tapti Dievo draugais.

13. Ko reikia, kad įgautume drąsos kalbėti apie Jehovą kitiems?

¹³ Vaikas savo tėčiu didžiuojasi ir nori apie jį pasakoti visiems. Mes irgi didžiuojamės savo dangiškuoju Tėvu ir norime, kad apie jį sužinotų kuo daugiau žmonių. Jaučiame tą patį, ką ir karalius Dovydas. „Aš Jehova didžiuosiuosi“, – rašė jis (Ps 34:2). O jei kalbėti apie Dievą nedrįstame? Kas padės įsidrąsinti? Vis pagalvokime, kaip Jehova džiaugiasi, kai pasakojame apie jį kitiems. Taip pat dėmesį sutelkime į tai, kiek daug gera žmonės patirs jį pažinę. Dievas davė drąsos pirmojo amžiaus krikščionims – duos ir mums (1 Tes 2:2).

14. Kodėl evangelizacijos darbas toks svarbus?

¹⁴ Jehova – nešališkas Dievas. Jam džiugu matyti, kad mylime visus žmones, nesvarbu, kokios jie būtų kilmės ar socialinės padėties (Apd 10:34, 35). Geriausias būdas parodyti jiems savo meilę – paliudyti gerąją naujieną apie Karalystę (Mt 28:19, 20). Mūsų pastangos nenueis veltui. Tie, kurie mūsų klausosi, jau dabar gali patirti daug gera ir įgyti viltį, kad ateityje gyvens amžinai (1 Tim 4:16).

MYLĖKIME SAVO TĖVĄ, IR BŪSIME LAIMINGI

15, 16. Dėl ko esame laimingi?

¹⁵ Jehova yra rūpestingas Tėvas, todėl daro viską, kad jo šeima būtų laiminga (Iz 65:14). Nors kartais patiriame sunkumų, turime kuo džiaugtis. Kuo gi? Mes žinome, kad dangiškasis Tėvas mus myli. Be to, gerai išmanome jo Žodį, Bibliją (Jer 15:16). Jaučiamės laimingi ir dėl to, kad esame vienoje šeimoje su žmonėmis, kurie myli Jehovą, myli vienas kitą ir laikosi aukštų moralės normų (Ps 106:4, 5).

¹⁶ Mus džiugina Dievo pažadas, kad ateityje sulauksime geresnių laikų. Tikime, netrukus Jehova padarys galą blogiui ir tada, valdant jo Karalystei, žemė vėl taps rojumi. Taip pat laukiame meto, kai daugybė mirusiųjų grįš į gyvenimą ir susitiks su artimaisiais (Jn 5:28, 29). Prieš akis – nuostabi ateitis. Jau greitai dangiškąjį Tėvą šlovins, girs ir garbins visi, kas danguje ir kas žemėje.