25 DOVYDAS
Jis turėjo drąsos pasielgti teisingai
DOVYDAS slapstosi nuo karaliaus Sauliaus, nes šis jį persekioja ketindamas nužudyti. O juk anksčiau karalius Dovydą mylėjo ir vertino – buvo paskyręs jį savo ginklanešiu, vėliau netgi patikėjo vadovauti kariuomenei. Jehova pažadėjo padaryti Dovydą Izraelio karaliumi, tačiau dabar jam su savo 600 vyrų tenka glaustis dykumoje.
Saulius jau kurį laiką jaučia Dovydui pagiežą ir pavydą. Pykčio apimtas karalius ne sykį mėgino jį nužudyti. Kartą Dovydas turėjo progą atimti savo persekiotojui gyvybę, tačiau jo pagailėjo. Sauliaus tai, deja, nesustabdė – jis ir toliau Dovydą persekiojo. Dovydas su savo vyrais pasislėpė dykumoje netoli Zifo miesto. Miesto gyventojai Sauliui pranešė, kur bėglys slepiasi, – tai buvo jau antras kartas, kai jie jį išdavė. Karalius sutelkė kariuomenę ir atžygiavo į dykumą Dovydo ieškoti.
Apie tai sužinojęs, Dovydas išsiuntė keletą žvalgų išsiaiškinti, kur konkrečiai Saulius yra. Karaliaus vyrų buvo net 3000! Ką Dovydas darys? Ar pasiduos baimei? Apie tą įvykį vienoje psalmėje jis rašė: „Dievas – mano pagalba, Jehova yra su tais, kurie mane palaiko“ (Ps 54:4; antrašas). Dovydas nusprendė naktį nueiti į Sauliaus stovyklą. Dviejų savo vyrų jis paklausė: „Katras leisis su manimi?“
Pasisiūlė Abišajas, Dovydo sūnėnas, – jis buvo drąsus karys, bet kartais pasielgdavo beširdiškai. Įsėlinę į Sauliaus stovyklą, Dovydas su Abišaju rado visus miegančius – tai Jehova buvo siuntęs kariams kietą miegą. Ir štai jiedu pamatė įmigusį karalių Saulių. Jam prie galvos į žemę buvo įsmeigta jo ietis. Niekas karaliaus nesaugojo.
Kokia gera proga susidoroti su Sauliumi! Dovydas galėjo užbaigti savo vargus ir pagaliau tapti karaliumi, tačiau prieš Saulių rankos nepakėlė. Abišajui buvo sunku suprasti kodėl, tad pašnibždomis jam tarė: „Šiandien Dievas atidavė tavo priešą tau į rankas. Leisk man vienu ieties smūgiu prismeigti jį prie žemės, antrąkart smeigti nereikės.“
Dovydas nepamiršo, kad progą atimti Sauliui gyvybę jis turėjo ir anksčiau, En Gedžio dykumoje. Tąkart Saulius buvo įėjęs į olą, kurioje Dovydas slėpėsi. Šis galėjo nepastebėtas su savo persekiotoju susidoroti, tačiau susilaikė – tik nupjovė jo drabužio skverną. Dėl to Dovydą graužė sąžinė. Jis jautėsi kaltas, kad su Jehovos išrinktu karaliumi pasielgė nepagarbiai.
Dovydas Abišają sulaikė ir Sauliaus žudyti neleido. Tą padaryti tikriausiai buvo nelengva – Abišajas, kaip ir Dovydas, buvo bėglys, ir apskritai visi Dovydo kariai, ko gero, laukė, kada jų vargai baigsis. Šiaip ar taip, Dovydas nusprendė nekeršyti. Savo bendražygį, pasiryžusį Saulių nužudyti, jis paprotino ir paragino būti kantrų: „Arba Jehova jį nubaus, arba ateis diena ir jis pats mirs, arba žus mūšyje.“ Paskui Dovydas tvirtai pasakė: „Aš rankos prieš Jehovos pateptąjį nekelsiu. Tesaugo Jehova net nuo tokios minties!“
Dovydas nesidavė Abišajo įkalbamas atimti gyvybę savo persekiotojui.
Dovydas nė kiek neabejojo, kad atėjus metui Jehova Saulių nubaus. Jau minėtoje psalmėje apie Jehovą jis sakė: „O mano priešams jų pačių piktybėmis jis atmokės“ (Ps 54:5). Dovydas su Abišaju išėjo iš Sauliaus stovyklos ir užlipo ant kalno. Tada Dovydas kreipėsi į Saulių ir jo vyrus: karius supeikė už tai, kad nesaugojo karaliaus, o Sauliui pasakė nesąs jo priešas. Jis palygino save su blusa, nekeliančia karaliui jokios grėsmės. Saulius pajautė gėdą ir pripažino: „Elgiausi kvailai, padariau didelę klaidą.“
Ar po šio įvykio Saulius pasikeitė? Dovydas žinojo, kad to tikėtis neverta. Vis dėlto jis niekada nesigailėjo, kad turėjo drąsos pasielgti teisingai, kaip liepė sąžinė. Laikui bėgant, Jehova savo drąsų ir ištikimą tarną palaimino taip, kaip šis nė nesitikėjo.
Perskaityk:
Kaip atsakytum:
Kaip Dovydas rodė pasitikėjimą Dievu ir drąsą, kai jam teko slapstytis nuo karaliaus Sauliaus?
Patyrinėk
1. Nors Abišajas kartais pasielgdavo impulsyviai ir beširdiškai, iš kur žinome, kad jis drąsiai gynė Jehovos tautą ir rėmė Dovydą? (it „Abišajas“, pstr. 3–5)
2. Kodėl Dovydas pavadino save kurapka? (1 Sam 26:20; it „Kurapka“, pstr. 4) (Žiūrėk 1 iliustraciją.)
Ekaterina Kolomeets/stock.adobe.com
1 iliustracija
3. Kodėl Dovydui reikėjo kantrybės? (w17.08 p. 6–7, pstr. 14–15)
4. Iš kur žinome, kad Dovydas, net ir praėjus keliems dešimtmečiams nuo šiame pasakojime aprašytų įvykių, tebebuvo kuklus ir gerbė Jehovos vadovavimą? (w21.09 p. 10, pstr. 8) (Žiūrėk 2 iliustraciją.)
2 iliustracija
Pamąstyk ir pasimokyk
Nors karalius Saulius padarė daug klaidų, Dovydas pripažino jo valdžią ir jį gerbė. Turint omenyje šį Dovydo pavyzdį, koks turėtų būti mūsų požiūris į...
savo tėvus? (Žiūrėk 3 iliustraciją.)
3 iliustracija
valdžias? (Žiūrėk 4 iliustraciją.)
4 iliustracija
bendruomenės vyresniuosius? (Žiūrėk 5 iliustraciją.)
5 iliustracija
Dovydas klaũsė savo sąžinės ir nebijojo elgtis, kaip Jehovos akyse teisinga. Kokiomis aplinkybėmis mums gali reikėti drąsos pasielgti taip, kaip liepia sąžinė?
Kokiomis dar aplinkybėmis tau gali prireikti tokios drąsos kaip Dovydo šiame pasakojime?
Pažvelk plačiau
Ką, skaitydamas šį pasakojimą, sužinojau apie Jehovą?
Kaip šis pasakojimas susijęs su tuo, ką Jehova yra numatęs dėl žmonijos?
Ko norėčiau Dovydą paklausti apie šį jo gyvenimo tarpsnį, kai Jehova jį prikels iš mirties?
Jeigu norėtum sužinoti daugiau
Pažiūrėk šio pasakojimo įvykių ekranizaciją.
Saulius iš pradžių buvo nuolankus, bet tapęs karaliumi ilgainiui išpuiko. Ko gali iš to pasimokyti vaikai?