Jie pasiryžę nepasiduoti
ATSIBUSKITE! žurnalo 1998 metų spalio 22 dienos (rusų k.) numeryje buvo išspausdintas straipsnis „Jis nepasidavė“ apie 17–metį Matą Tapiją ir jo ilgą kovą su vėžiu. Matas mirė 1998–ųjų balandžio 19–ąją, kai straipsnis dar buvo ruošiamas.
Straipsnyje buvo cituojami garsajuostėn įrašyti Mato žodžiai, kurių per sueigą klausėsi Jehovos Liudytojai. Tie žodžiai labai paveikė jaunuosius skaitytojus. Štai kai kurios jų mintys.
Dezeri, 20–metė kanadietė, parašė, kokį įspūdį jai bei jos visalaikės tarnybos draugei padarė Mato meilė Jehovai: „Mudvi ilgai verkėme. ... Kiek daug visi, o ypač jaunuoliai, gali pasimokyti iš Mato žodžių: ‛Visa, ką galite, darykite dabar! ... Kad ir kas atsitiktų, nepaliaukite liudyti apie Jehovą’!“
Erinos iš Kentukio (JAV) laiške rašoma: „Skaitydama apie šį atsitikimą, negalėjau sulaikyti ašarų. Esu sveika 16–metė mergina, tad kol galiu, noriu kuo daugiau tarnauti Jehovai, kad Matui prisikėlus galėčiau pati jam pasakyti, kaip mane padrąsino jo gyvenimo istorija.“ Panašiai aiškino ir Marija, 15–os metų mergina iš Teksaso (JAV): „Kol esu sveika, pasiryžau iš visų jėgų tarnauti Jehovai. Mato patarimas labai naudingas.“
Džesika iš Pietų Karolinos (JAV) taip atsiliepė: „Man 13 metų. Mane ypač sustiprina uoli ir nuoširdi kitų jaunuolių tarnyba Jehovai. Tik perskaičiusi apie Mato Tapijo būklę suvokiau — esu labai laiminga būdama sveika. Įtraukiau Matą į sąrašą tų brolių ir seserų, kuriuos ketinu pasveikinti naujoje sistemoje!“
Sara iš San Severino Markės (Italija) rašė: „Straipsnis sugraudino mane iki ašarų. Man, kaip ir Matui, septyniolika. Kadangi esu sveika, sekdama Mato pavyzdžiu, trokštu visada kalbėti apie Jehovą. Matas tai darė net sunkiausiais gyvenimo momentais. Dėkoju, kad spausdinate tokius pasakojimus, skatinančius aukoti Jehovai savo gyvenimą, laiką ir energiją — visa, kas geriausia (Ekleziasto 12:1).“
Prikėlimo vilties sustiprinti
Tiek jauną, tiek seną šiandien slegia mirties realybė. 19–metė mergina, vardu Heidė, rašė: „Per šias porą savaičių netekau dviejų artimų žmonių. Tik viltis vėl išvysti juos prikeltus palaiko mane.
Žaviuosi Matu bei jo tvirtu ryžtu liudyti kitiems, nepaisant tokios sunkios ligos. Jis geras pavyzdys mums visiems. Ketinu tvirtai apkabinti Matą po prikėlimo.“
Štai ištrauka iš motinos, vardu Nensi, laiško: „Ašarodama skaičiau šį straipsnį. Mūsų dukra Rašelė mirė nuo smegenų kamieno naviko 1996–ųjų sausio 11–ąją — dvi dienas prieš Mato krikštą. Rašelei tebuvo šešeri, kai nutrūko jos gyvybė, tačiau, kaip ir Matas, ji kovojo. Dukrelė visada stengėsi džiuginti Jehovą.
Nuostabi bus ta diena, kai Jehova suteiks mums galimybę vėl išvysti savo dukrą sveiką ir besidžiaugiančią vaikyste. Kaip Jayras su žmona, taip ir mes ‛nustėrsime iš nuostabos’“ (Morkaus 5:42).
Šanon iš Džordžijos (JAV) parašė: „Šis straipsnis parodė, kad net sirgdamas gali uoliai tarnauti Jehovai. Nors mano sveikata visada buvo gera, tačiau šį straipsnį išsaugosiu ateičiai.
Mato tėvus, tikiuosi, sustiprins prikėlimo viltis. 1995 metais aš irgi netekau labai artimo žmogaus — savo senelės. Tačiau nepaprastai džiaugiuosi, jog pažįstu Jehovą ir turiu viltį vėl išvysti savo mirusius mylimuosius.“
Štai paauglės iš Ispanijos žodžiai: „Tėvai išmokė mane ir keturias mano seseris branginti krikščionių sueigas. Tačiau perskaičiusi šį pasakojimą suvokiau, kad sueigos mums tapo rutina. Dėkoju Mato tėvams, suteikusiems jam tokį puikų dvasinį išsilavinimą. Jie yra geras pavyzdys mums visiems. Norėčiau juos patikinti, kad nors sunku išgyventi tokią netektį, Jehova visada su mumis.
Tikiuosi sutikti Matą naujajame pasaulyje. Norėčiau jam pasakyti, kad jis puikus pavyzdys ir kad mes jį atsimename. Jehova — gyvųjų Dievas, o Matas yra toje pačioje vietoje, kaip ir prieš keturis metus mirusi mano jaunesnė sesutė, — Jehovos atmintyje (Luko 20:38). Tiek Matas, tiek mano sesė Eva, tiek daugelis kitų ištikimų Dievo tarnų gyvi Jo atmintyje. Jehova — nuostabus Dievas ir jis niekad mūsų nepaliks.“
Iš tiesų prikėlimo viltis puiki. Tad branginkime ją ir kasdien prisimindami Kūrėją, kaip jo mylimasis Sūnus Jėzus Kristus, dėkokime už šį didingą pažadą.
[Iliustracija 24 puslapyje]
Dezeri
[Iliustracija 24 puslapyje]
Erina
[Iliustracija 24 puslapyje]
Marija
[Iliustracija 24 puslapyje]
Džesika
[Iliustracija 25 puslapyje]
Sara
[Iliustracija 25 puslapyje]
Heidė
[Iliustracija 25 puslapyje]
Nensi su savo vyru ir dukra Rašele
[Iliustracija 25 puslapyje]
Šanon