Aliejinė palmė — universalus medis

Gauta iš Atsibuskite! korespondento Saliamono Salose

GVADALKANALIO salos pavadinimas daugeliui žmonių asocijuojasi su kai kuriomis žiauriausiomis Antrojo pasaulinio karo kovomis. Bet kas šiandien aplanko tuos buvusius mūšių laukus Saliamono Salose, mato visai kitokį vaizdą: ne begalę kareivių, o didingas aliejines palmes.

Žemę, kurioje auga vešlios, įspūdingos palmės, kažkada dengė tonos paliktų bombų bei pavojingų karo įrankių. Tačiau visa tai buvo pašalinta, kad galėtų augti palmės. Kaip įsiveisė šis augalas? Kodėl galime teigti, jog šis gražus, aukštas medis yra universalus?

Ilga istorija

Pirmąjį šiuolaikišką vieno medžio, primenančio aliejinę palmę, apibūdinimą XV amžiaus viduryje parašė venecijietis Alvezas Kadamostas, Afrikos vakarų pakrantės tyrinėtojas. Tada, maždaug prieš 500 metų, Afrikos vergai įvežė šio augalo vaisių į šalis anapus Atlanto. Taigi palmių aliejus šiandien yra vienas labiausiai vartojamų augalinių aliejų visame pasaulyje. Iš vieno hektaro šių palmių gaunama daugiau aliejaus nei iš tokio pat ploto bet kurių kitų aliejinių kultūrų. Be to, aliejinė palmė yra daugiametis augalas, vedantis vaisius bei teikiantis aliejų 25—30 metų.

Palmių aliejaus gavybą, ypač kai kuriose Tolimųjų Rytų šalyse, labai pagreitino aštuntojo dešimtmečio pabaigos atradimas. Anksčiau manyta, kad šią palmę daugiausia apdulkina vėjas. Tad dėl prasto derliaus kaltindavo nepalankias oro sąlygas. Tačiau nauji tyrinėjimai parodė, jog apdulkintojai yra vabzdžiai! Todėl buvo naudinga iš Vakarų Afrikos į Tolimuosius Rytus atvežti vabzdžių medžiams apdulkinti.

Iš šio augalo raudonų oranžinių vaisių gaunamas dviejų rūšių aliejus. Jis naudojamas įvairiems gaminiams, kuriuos galbūt vartoji ir tu. Prieš aptardami tai, apsilankykime vienoje aliejaus gamykloje ir pažiūrėkime, kaip gaunamas aliejus.

Auksinio skysčio perdirbimas

Prie gamyklos mus pasitinka gidas ir pakviečia vidun. Visur aplink veikia galingos mašinos. Perdirbant šios palmės vaisius, — aiškina jis, — pirmiausia juos reikia supilti į milžinišką cilindrinę garų krosnį. Ant kiekvienos kekės yra apie 200 datulės dydžio tankiai suaugusių vaisių. Krosnyje vaisiai sterilizuojami ir išimti lengviau atsiskiria nuo šakelių.

Kitas žingsnis: vaisiai atskiriami nuo šakelių mašina, vadinama skintuvu. Atskirti vaisiai perkeliami į milžinišką maišytuvą, kuriame mėsinga minkšta išorinė masė atskiriama nuo kauliuko. Tada dideliame slėgtuve ši skaidulinė masė suslegiama ir gaunamas nerafinuotas palmių aliejus. Išvalytas ir rafinuotas aliejus jau būna paruoštas pervežti.

Tačiau yra ir kita aliejaus rūšis. Ji gaunama iš kauliukų. Kauliukai pirmiausia perskeliami ir išimami branduoliai. Po to branduoliai suslegiami ir iš jų išspaudžiamas vertingas skystis. Toks aliejus vadinamas palmių branduolių aliejumi.

Branduolių likučiai naudojami maistingiems gyvulių pašarams gaminti. O šakelių, nuo kurių buvo nuskinti vaisiai, liekanomis tręšiami palmių laukai. Vaisių skaidulinė masė bei lukštai taip pat perdirbami ir naudojami kaip gamyklos katilų kuras. Tikrai naši eksploatacija!

Pradedant ledais, baigiant veido kremu

Palmių aliejus yra antras po sojos pupelių aliejaus pasaulyje labiausiai vartojamas augalinis aliejus. The World Book Encyclopedia sakoma: „Anglijoje aštuonioliktame šimtmetyje palmių aliejų vartojo kaip vaistus ir rankų kremą.“ Tačiau šiandien jo randame leduose, margarine, konditeriniuose riebaluose bei kepimo aliejuje, taip pat ne maisto produktuose — muile bei kosmetikos priemonėse.

Palmių branduolių aliejus naudojamas margarinui, šokoladui bei kitiems saldumynams gaminti. Bet ir tai dar ne viskas. Papildomai perdirbti palmių bei jų branduolių aliejaus komponentai dedami į vaistus, muilą, valymo priemones, žvakes ir net sprogmenis!

Šis medis tikrai labai populiarus Saliamono Salose. Aliejinė palmė ekonomiškai labai naudinga: jos produktai sudaro 13 procentų viso šalies eksporto.

Kai žvelgiame aukštyn į šį medį, įdomu įsivaizduoti, kad jo ryškiai oranžinio vaisiaus produkto gali būti leduose, varvančiuose iš besijuokiančio vaiko burnos, ir ant jo motinos veido — kosmetikoje. Taip, tai universalus augalas; galime būti dėkingi už jo gausius vaisius.

[Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]

Dvi tonos rankomis per dieną

Bumbt... bumbt. Bumbt... bumbt! Girdisi, kaip krinta vaisių kekės, — plantacijoje darbininkai ima palmių vaisius. Kaip jie pasiekia juos taip aukštai medžiuose?

Naudodamiesi aštriu lenktu peiliu, pritvirtintu prie pailginamo koto galo, pjovėjai nukerta vaisių kekes nuo medžių, kartais prilygstančių keturaukščiam pastatui. Kiekvienas darbininkas per dieną vidutiniškai nupjauna 80—100 vaisių kekių ir nuneša jas šalikelėn, kur jos surenkamos. Viena vaisių kekė sveria apie 25 kilogramus — taigi kilnoti nelengva! Vienai tonai palmių aliejaus pagaminti reikia keturių su puse tonos vaisių.