Naujovės spausdinimo srityje leidžia skleisti gerąją naujieną dar plačiau

Dievas nori, kad „visokie žmonės [...] aiškiai suprastų tiesą“ (1 Timotiejui 2:3, 4). Mūsų bendratikiai, taip pat žmonės, kuriems skelbiame gerąją naujieną, kalba šimtais kalbų. Todėl mes savo leidinius leidžiame įvairiomis kalbomis ir kasmet atspausdiname beveik du milijardus jų egzempliorių. Kaip mums pavyksta atlikti tokį milžinišką darbą ir sykiu protingai panaudoti suaukotas lėšas?

Mažiau spaustuvių, geresnė įranga

Devintajame dešimtmetyje mūsų žurnalai buvo spausdinami daugiau kaip 40 šalių. Tačiau palaipsniui spausdinimo darbą perorganizavome ir dabar spaustuves turime tik 9 šalyse. Įdomu, kad per tą patį laikotarpį skaičius kalbų, kuriomis pradėjome reguliariai leisti leidinius, padidėjo kone šešis kartus! Tad kyla klausimas, kaip tai įmanoma: spaustuvių sumažėjo, o spausdinamų leidinių kiekis išaugo? Prie to daug prisidėjo spausdinimo įrangos modernizavimas.

Naujos spausdinimo mašinos suteikia galimybę atspausdinti daugiau leidinių per trumpesnį laiką. Senųjų mašinų paruošimas spausdinti kitą leidinį arba tą patį leidinį kita kalba užtrukdavo gana ilgai. O su nauja įranga šis procesas pagreitėjo keturis kartus. Dabar per trumpesnį laiką galime įvykdyti daugiau užsakymų ir greičiau patenkinti net ir mažų kalbinių grupių, kurių leidinių tiražas nedidelis, poreikius. Tiesa, kiekvienam naujam spaudiniui reikia naujos spausdinimo plokštės. Vien tam per pastaruosius 12 mėnesių išleidome apie du milijonus doleriųa. Tad jeigu kokio leidinio tiražas visai mažas, naudojame skaitmenines spaudos mašinas, kurioms spausdinimo plokščių nereikia, pavyzdžiui, lazerinius spausdintuvus. Visa tai leidžia palyginti nebrangiai ir su minimaliomis atliekomis atspausdinti net ir nedidelio tiražo leidinius.

Per pastaruosius trejus metus daugiau kaip 10 milijonų dolerių skyrėme spausdinimo ir įrišimo įrangai atnaujinti. Štai kaip tai pagreitino Biblijų leidybos procesą. Anksčiau šį procesą sudarė daugiau kaip 40 etapų, tokių kaip susiuvimas, apipjaustymas, šlifavimas, auksavimas. Prieš pereinant nuo vieno etapo prie kito Biblijas reikėdavo rankomis surinkti ir pernešti į kitą vietą. Dabar su šiuolaikine įranga visą procesą sudaro tik 10 etapų, o pačios Biblijos iš vienos vietos į kitą keliauja konvejeriu. Šitaip rankų darbo poreikis sumažėjo 55 procentais. Anksčiau knygrišykla Japonijos filiale per aštuonias valandas paruošdavo 2000 Biblijų, o šiandien per tą patį laiką pagamina maždaug 35 000!

Mažiau sandėlių – mažiau išlaidų

Visos minėtos naujovės padeda taupyti paaukotas lėšas. Dabar, kai galima greičiau paruošti mašinas naujam leidiniui ir spausdinti mažesniais kiekiais, spaustuvėse sandėliuojame vis mažiau leidinių. „Mintis spausdinti mažesniais kiekiais ir dažniau iš pradžių atrodė nepraktiška, – sako brolis Garis, tarnaujantis Jungtinių Valstijų filiale. – Atrodė, kad protingiau būtų leidinius spausdinti didesniais kiekiais ir rečiau.“ Garis tęsia: „Pirmais metais, kai ėmėme spausdinti dažniau ir mažesniais kiekiais, išlaidos spausdinimo plokštėms ir popieriaus atliekų utilizavimui padidėjo 60 000 dolerių. Tačiau sandėliavimo išlaidos per tuos metus sumažėjo. Kadangi nebereikėjo sandėliuoti popieriaus ir atspausdintų knygų, sutaupėme daugiau kaip 1,5 milijono dolerių!“ Sutaupytos lėšos skiriamos kitoms svarbioms reikmėms, pavyzdžiui, Karalystės salių statyboms ir humanitarinei pagalbai po stichinių nelaimių.

Kadangi atsirado daugiau laisvos vietos, filialai ją gali panaudoti kitiems tikslams. Be to, nusprendus sumažinti spaustuvių skaičių, sumažėjo ir kai kurių statybos projektų mastas. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo nuspręsta atsisakyti spaustuvės Jungtinės Karalystės filiale. Jos darbus perėmė spaustuvės Vidurio Europos ir kituose filialuose. Tai leido sutaupyti milijonus dolerių statant naująjį kompleksą Čelmsforde.

„Tu mane prisiminei“

Svarbiausia, kad dėl visų šių naujovių žmonės gali geriau pažinti Jehovą. Dabar leidinius spausdiname dar daugiau kalbų, net ir tomis, kurių tiražas – vos keli šimtai egzempliorių. Štai volisiečių kalba šneka tik 35 000 žmonių, ji vartojama Naujojoje Kaledonijoje bei Volise ir Futūnoje. Tačiau 2024 m. rugpjūtį šia kalba išleidome visą Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimą. Sesė Selafina, kuriai volisiečių kalba yra gimtoji, sako: „Visą gyvenimą Bibliją skaičiau prancūziškai, bet joje yra daug žodžių, kurių nesuprantu. Kai gavom Bibliją volisiečių kalba, negalėjau sulaikyti ašarų. Pamenu, sakiau Jehovai: „O Jehova, tu mane prisiminei. Tu tikrai esi nešališkas Dievas.“

Sanga kalba šneka mažiau nei 500 000 žmonių, gyvenančių Kongo Demokratinėje Respublikoje, tačiau šia kalba buvo išleista knyga Džiaukitės gyvenimu amžinai. Brolis Žozuė pasakoja: „Anksčiau vesdami žmonėms studijas turėdavom išversti ar ilgai aiškinti tam tikrus žodžius ar terminus. Ir vis tiek studijuotojai ne visada suprasdavo, kas knygoje rašoma. Kaip palengvėjo gavus vadovėlį sanga kalba! Dabar studijuotojai lengvai supranta pamoką ir man nebereikia ilgai jiems visko aiškinti.“

Kaip smagu, kad Biblija ir ją aiškinantys leidiniai šiandien prieinami kaip niekad daug žmonių ir pačiomis įvairiausiomis kalbomis. Tai nebūtų įmanoma be jūsų aukų, kurias gauname per svetainę donate.jw.org ir kitais būdais. Ačiū už jūsų dosnumą.