Grunionų nerštas

Paprastasis grunionas yra maža žuvelė, gyvenanti Ramiajame vandenyne palei Kalifornijos (JAV) ir Žemutinės Kalifornijos (Meksika) krantus. Šios žuvys neršia pakrantėse ant smėlio ir tiksliai žino, kurią dieną ir kokiu metu geriausia padėti ikrus, kad mailius išgyventų.

Įdomūs faktai. Grunionai neršia tik tris keturias naktis prasidėjus didiesiems potvyniams, kurie vyksta Mėnulio jaunaties ir pilnaties metu. Jeigu ikrus jie padėtų prieš jaunatį ar pilnatį, kylantis potvynis nuplautų kiaušinėlius į vandenyną drauge su pakrantės smėliu. Bet kadangi grunionai pradeda neršti tik po to, kai potvynis pasiekia maksimumą ir vandenys ima slūgti, ikrai lieka saugūs po smėlio sluoksniu.

Wally Skalij/Los Angeles Times via Getty Images

Reikia pasakyti, kad pavasarį ir vasarą, kai vyksta šių žuvelių nerštas, nakties potvyniai būna didesni nei dienos. Todėl naktį grunionai su potvynio banga gali užplaukti toli į krantą ir ikrus palikti ten, kur vėlesnės potvynių bangos jų nebepasiekia.

Susiruošę neršti grunionai sulaukia didžiausios bangos ir kartu su ja ūžtelėja krantan. Kai vanduo ima slūgti, patelė uodega žemyn įsirausia iki pusės smėlyje ir 5–8 centimetrų gylyje išleidžia ikrus, o vienas ar daugiau patinėlių juos apvaisina. Tada žuvys nuvinguriuoja vandens link ir su kita banga nuplaukia atgal į vandenyną.

Drėgname smėlyje ikrai bręsta, bet kad iš jų imtų ristis jaunikliai, reikia, kad kiaušinėlius sujudintų potvynio banga. Taigi maždaug po poros savaičių, per kitą didelį potvynį, dienos šviesą išvysta nauja grunionų karta. Jei potvynio banga ikrų tąkart nepasiekia, jie smėlyje gali išsilaikyti dar dvi savaites, iki kito didelio potvynio.

Ką manote? Ar grunionų išmanymas, kada ir kur neršti, atsirado vykstant evoliucijai? O gal žuvis taip buvo sukurta?