Jehovos tarnai Venesueloje ištvermingai darbuojasi

Pastaraisiais metais Venesuelą vargina neregėta ekonominė ir socialinė krizė. Jehovos liudytojas vardu Edgaras sako: „Vos per kelerius metus gyvenimo lygis čia taip drastiškai smuko, kad pasijutome lyg būtume atsidūrę visai kitoje šalyje!“

Kas Edgarui padeda ištverti tokiomis sunkiomis aplinkybėmis? „Drauge su žmona Karmen vis pagalvojame apie misionierius. Daugelis jų persikėlė ten, kur gyvenimo lygis daug žemesnis nei jų šalyje, ir išmoko apsieiti be įvairių patogumų. Jų pavyzdys mus labai įkvepia ir padeda prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Išmokome gyventi kukliau, taip pat ėmėmės to, ko anksčiau niekad nedarėme, pavyzdžiui, pradėjome patys auginti vaisius ir daržoves.“

Nors patiems nelengva, Edgaras su Karmen nepamiršta ir savo bendratikių. Kai kurie jaučiasi labai prislėgti, dėl to jiems reikia paguodos (1 Tesalonikiečiams 5:11). „Stengiamės ne tik juos guosti, bet ir sužadinti norą padėti kitiems vargų prispaustiems bendratikiams, kad patirtų davimo džiaugsmą“, – sako Edgaras (Apaštalų darbų 20:35).

Pastangos tarnyboje duoda vaisių

COVID-19 pandemijos pradžioje Archenis pasiryžo gerąja naujiena pasidalyti su savo giminaičiais. Kai kurie iš jų sutiko su juo telefonu studijuoti Bibliją.

Archenis labai norėjo, kad giminaičiai, kurie neturi interneto prieigos, irgi galėtų pažiūrėti 2020 metų kongreso programą. Taigi, vienas Jehovos liudytojas iš gretimo miestelio parūpino kongreso įrašus. Archenio giminaičiai pasiskolino didelį televizorių ir garso kolonėles. Prieš programą Archenis jiems paskambino ir pasakė maldą. Archenio pastangos davė vaisių: kongresą žiūrėjo 4 giminaičiai ir dar 15 žmonių.

Tikėjimas ir meilė įkvepia geriems darbams

Chairas ir Džoana vieninteliai savo bendruomenėje turi automobilį ir mielai juo naudojasi padėti kitiems. Tačiau bėda ta, kad ten, kur jie gyvena, labai trūksta degalų. Chairas pasakoja: „Degalų paprastai reikia laukti ilgose eilėse. Kartais ištisas valandas, o būna, kad ir visą naktį.“

Chairo nuomone, stengtis tikrai verta: „Kai bendratikiams ką nors atvežame ir matome, kokie jie dėkingi – ir, svarbiausia, ne mums, o tam, kuris iš tikrųjų jais rūpinasi – Jehovai, jaučiamės labai laimingi.“ (Palygink su 2 Korintiečiams 9:11, 14.)

Padėti gali visi

Sesė Norijani, kuriai 28 metai, nerimavo, kad dėl palyginti jauno amžiaus kiti į jos pagalbą nežiūrės rimtai. Tačiau ją padrąsino žodžiai iš 1 Timotiejui 4:12: „Nesileisk niekinamas dėl to, kad esi jaunas. Svarbiausia, stenkis būti tikintiesiems […] pavyzdys.“

Norijani nutarė padėti bendruomenės pagyvenusiesiems tarnyboje: drauge su jais rašė laiškus, pakviesdavo dalyvauti Biblijos studijose. Be to, sesė dažnai jiems paskambindavo ar parašydavo kokią gražią žinutę. „Jehova parodė man, kad galiu nuveikti labai daug!“ – džiaugiasi Norijani.

Broliams ir sesėms Venesueloje sunkumų netrūksta. Tačiau jie ir toliau uoliai skelbia gerąją naujieną ir iš visos širdies palaiko vienas kitą (Kolosiečiams 4:11; 2 Timotiejui 4:2).