Kaip stiprinti draugystę

1. Kur galime rasti tikrų draugų?

„BŪTŲ nekas, jeigu reiktų vieniems eiti tiesos keliu. Akylo draugo reikia mums – mums reikia kitų žmonių.“ Ar sutinki su šiais žodžiais iš mūsų dainos „Tai tavo draugai“? Kokia laimė, kad tarp bendratikių turime tiek daug gerų draugų! (Ps 119:63) Esam viena Dievo tarnų šeima, susaistyta meilės ryšiu.

2. Kokį ryšį su bendratikiais stengiamės išsaugoti?

² Mūsų tarpusavio draugystė nėra paviršutiniška. Ji tvirta ir prasminga. Visi mylime Jehovą, jo Sūnų Jėzų ir tai labai suvienija (Jn 13:35). Tokia stipri draugystė neatsiranda iš niekur. Jai ugdyti reikia pastangų. Be to, kaip ir galima tikėtis, netobulų žmonių santykiuose pasitaiko nesklandumų.

3. Kodėl išlikti draugais ne visada lengva?

³ Atvirai kalbant, prie kai kurių bendratikių mus traukia labiau. Galbūt jų interesai tokie kaip mūsų arba sutampa charakteriai. O su kitais sutarti ne visada paprasta. Pavyzdžiui, kartais kyla įtampa, kai tam tikru klausimu išsiskiria nuomonės. Arba jeigu bendratikis tiesiog kitokios natūros. Barjeru draugystei gali tapti net fizinė negalia ar emocinės problemos. Straipsnyje aptarsime, kaip Jėzaus pavyzdys pamoko mus stiprinti draugystę, kai būna sunkumų. Bet pirma pažiūrėkime, kokios krikščioniškos savybės padeda išsaugoti mūsų tarpusavio ryšį tvirtą.

SVARBIOS KRIKŠČIONIŠKOS DORYBĖS

4. Kaip galime stiprinti tarpusavio draugystę?

⁴ Pirmiausia turime būti nusistatę matyti kituose gera. Jų patrauklias savybes galime įžvelgti drauge leisdami laiką. Taip darė apaštalas Paulius. Jis troško būti su tikėjimo broliais ir sesėmis, todėl Tesalonikos bendruomenei rašė: „Mes [...] darėme viską, kad su jumis pasimatytume“ (1 Tes 2:17). Akivaizdu, kad draugystei nėra nieko geriau kaip bendrauti akis į akį. Tam turime daug įvairių progų. Pavyzdžiui, tarnyboje, sueigose, suvažiavimuose ir kongresuose. Tiesa, vien bendravimas dar ne garantija, kad mūsų santykių nesudrums kokios nors problemos.

5. Pailiustruok, kas padeda įveikti kliūtis, trukdančias draugystei (Kolosiečiams 3:12).

⁵ Dievas skatina mus ugdytis savybes, padedančias įveikti tarpusavio problemas. (Perskaityk Kolosiečiams 3:12.) Tai nuolankumas, kantrybė, gerumas, atjauta ir kitos. Kaip tepalas sumažina trintį tarp variklio detalių, taip šios savybės sumažina trintį tarp mūsų. Aptarkime tris aplinkybes, kurios gali neigiamai paveikti mūsų santykius. Sykiu pasigilinkime į Jėzaus nuolankumo, kantrybės, gerumo ir atjautos pavyzdį. Juo sekdami išliksime gerais draugais.

JEI IŠSISKIRIA NUOMONĖS

6. Kokį pavojų kelia nuomonių skirtumai?

⁶ Kada tai gali tapti problema? Kai bendratikiai nesutaria ir kiekvienas mano esąs teisus. Tarkim, išsiskyrė dviejų brolių nuomonė, kaip derėtų organizuoti jų tarnybos grupės veiklą. Abu įsitikinę, kad siūlo geriausią sprendimą. Tikriausiai įsivaizduoji, koks pavojus kils jų santykiams, jeigu ambicijos užvaldyti jie nesiims visko deramai aptarti ir išspręsti. Tai gali baigtis susipriešinimu. Ilgainiui, žiūrėk, ims vengti vienas kito ir galiausiai jų bičiulystė subyrės. Ir viskas tik dėl menko nesutarimo.

7. Kaip Jėzus pamokė apaštalus nuolankumo?

⁷ Iš Jėzaus pasimokyk nuolankumo. Jis stengėsi padėti savo mokiniams suprasti, kad priešnuodis nesutarimams yra nuolankumas. Apaštalai ne kartą ginčijosi, kuris iš jų yra svarbiausias. Tad Jėzus paaiškino, kaip dera žiūrėti į kitus (Mt 20:​25–28). Norėdamas pamokyti apaštalus būti nuolankius, jis vakarą prieš suėmimą parodė pavyzdį ir atliko vergo darbą – nuplovė jiems kojas (Jn 13:​3–5, 12–16). Šitaip padėjo jiems suvokti, kokią nuostatą svarbu ugdytis, kad tarpusavio draugystė liktų tvirta. Jei į kitus žiūrės kaip į aukštesnius, tai nuomonėms išsiskyrus bus lengviau nusileisti ir išsaugoti santarvę.

8. Kaip nuolankumas padeda išsaugoti draugystę su bendratikiais? (Kolosiečiams 3:13; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁸ Ką galėtum daryti? Nuolankumas padeda nesureikšminti menkų nesutarimų ir mielai kitiems atleisti. (Perskaityk Kolosiečiams 3:13.) Tokia nuostata įgalina įtemptoje situacijoje nesupykti (Ps 4:4). Net jei kas nors pasikarščiuotų, atmink, kad mums visiems taip nutinka (Mok 7:​21, 22). Suprask, kad išsaugoti draugystę kur kas svarbiau nei įrodyti savo tiesą. Galėtum tiesiog nusileisti ir viską pamiršti. Ramiai sau imkis kitų reikalų ir apie tą nesutarimą nebeužsimink.

9. Kada nuolankumas ypač svarbus? (Patarlių 17:9)

⁹ Nuolankumas ypač svarbus, jei reikalai greitai nesitvarko. Nesiginčyk su bičiuliu norėdamas įrodyti savo tiesą (Perskaityk Patarlių 17:9; 1 Kor 6:7). Geriau galvok, kaip nesusigadinti su juo santykių. Pavyzdžiui, pamėgink maloniai pasišnekėti (Ps 34:14). Galėtum pradėti taip: „Mudu seni draugai. Ar galėtume pasikalbėti apie tai, kas įvyko?“ Būk nusiteikęs pripažinti ir savo klaidas. Galbūt koks nors tavo žodis ar poelgis draugą įskaudino, tad nuoširdžiai atsiprašyk. Ir jeigu jis atsiprašo, nuolankiai atleisk (Lk 17:​3, 4). Neimk aiškintis, kas teisus, o kas klysta. Svarbiausia – įveikti nesutarimą ir išsaugoti draugystę (Pat 18:24).

JEI SKIRIASI CHARAKTERIAI

10. Kas dar gali būti barjeras draugystei?

¹⁰ Kodėl tai gali tapti problema? Todėl, kad sutarti su kitokio būdo broliais ir sesėmis ne visada lengva. Galbūt tave erzina kokie nors bendratikio bruožai. Arba su juo ne taip paprasta, nes dėl sunkios praeities yra linkęs kompleksuoti. Kai kurie, užaugę kitokioje kultūrinėje aplinkoje, yra gana uždari arba priešingai – mėgsta daug šnekėti. Gal tu, pavyzdžiui, esi kompanijos žmogus, o tavo bendratikis linkęs būti vienas, arba atvirkščiai.

11. Kokia savybė padėjo Jėzui išsaugoti draugystę su kitokio charakterio žmonėmis?

¹¹ Iš Jėzaus mokykis kantrybės. Jėzus priimdavo į draugus visokios natūros žmones. Štai Jokūbas ir Jonas ambicijos vedami pasiprašė aukštų vietų Karalystėje (Mk 10:​35–37). O Jėzus atvirkščiai – atsisakė aukštos padėties danguje ir atėjo į žemę (Fil 2:​5–8). Tik pagalvok, kokios tai ryškios priešingybės! Bet Jėzus neatstūmė Jokūbo ir Jono, buvo kantrus su jais ir su kitais.

12. Kodėl Jėzus buvo kantrus?

¹² Taip pat Jėzus nesitikėjo iš savo draugų pernelyg daug. Jis žinojo, kad Jokūbo, Jono ir kitų apaštalų požiūriui stiprų poveikį padarė kultūrinė aplinka (Mk 9:34). Jis pats užaugo visuomenėje, kurioje aukšta, garbinga padėtis buvo labai vertinama ir pageidaujama. Jėzus tai gerai suvokė ir elgėsi kantriai, žinodamas, kad įsisenėjusioms pažiūroms ir ambicingiems norams išgyvendinti reikės nemažai laiko (Mk 10:​42–45).

13. Kaip kantrybė padeda sutarti su visais? (Efeziečiams 4:2)

¹³ Ką galėtum daryti? Apsišarvuok kantrybe ir toliau mokykis pakęsti kitų nervinančius bruožus (Pat 14:29). Visi turime keistenybių. Tai nebūtinai ydos, tiesiog mūsų savitumas. Mes labai dėkingi, jei aplinkiniai priima mus tokius, kokie esame. (Perskaityk Efeziečiams 4:2.) Todėl ir patys turime būti supratingi. Pagalvok, kaip sunku droviam žmogui bendrauti su aplinkiniais. Arba kaip nelengva čiauškučiui ilgiau patylėti ir pasiklausyti tavęs. Sukaupk jėgas ir būk kantrus tiek su vienais, tiek su kitais. Tiesa, ne su visais susidraugaujame labai artimai. Bet sutarti su įvairaus būdo bendratikiais tikrai galime.

14. Į ką geba susitelkti kantrus žmogus?

¹⁴ Be to, kantrus žmogus geba susitelkti į kitų gerąsias savybes. Jei taip darome, charakterių skirtumai nekelia didelių problemų. Pavyzdžiui, vargu kas pagirtų Jokūbą ir Joną už bandymą išsirūpinti sau ypatingus postus. Bet iš to epizodo matome ir kai ką teigiamo – kad Karalystė jiems buvo realus dalykas. Tokį tikėjimą Jėzus įžvelgė ir įvertino. Tad stenkimės ir mes pastebėti savo draugų teigiamas ypatybes. Šitaip seksime tiek Jėzaus, tiek savo dangiškojo Tėvo Jehovos pavyzdžiu.

15. Kas padeda mums palaikyti draugystę su visokio būdo bendratikiais?

¹⁵ Ir svarbiausia, melsk Jehovą padėti puoselėti draugystę su visokio būdo žmonėmis. Mėgink iš anksto apgalvoti, kokių keblių situacijų santykiuose su kitais gali pasitaikyti. Ir prašyk, kad Dievas padėtų tokiomis aplinkybėmis išlikti ramiam. Atmink, Jehova yra mūsų Kūrėjas ir puikiai supranta, kokie skirtingi esame. Jis tikrai atsakys į tavo maldą ir suteiks, ko reikia būtent tau. Tokia pagalba ypač svarbi, kai jauti, kad kantrybė baigia išsekti. Melsk šventosios dvasios, ji padės tau susivaldyti (Lk 11:13; Gal 5:​22, 23).

JEI BENDRATIKIS KENČIA

16. Kokį poveikį žmogui gali padaryti fizinė negalia ar emocinės problemos?

¹⁶ Kodėl tai gali tapti problema? Dėl fizinės negalios ar kokių nors emocinių sutrikimų bendratikis gali pasidaryti uždaras, dirglus. Kai kurių elgesys netgi tampa sunkiai nuspėjamas. Būna, kad padaro ar pasako ką nors neapgalvoto, užgaulaus (Job 6:​2, 3). Jeigu nenuvokiame, kokią įtampą broliui ar sesei tenka ištverti, galime pasielgti su juo pernelyg griežtai, neatjaučiai.

17. Ko pasimokai iš Jėzaus elgesio su Bartimiejumi?

¹⁷ Mokykis iš Jėzaus gerumo ir atjautos. Jis elgėsi maloniai ir supratingai su visais žmonėmis, net nepažįstamais. Prisimink jo susitikimą su dviem neregiais. Išgirdęs, kad Jėzus yra netoliese, Bartimiejus ėmė šauktis jo pagalbos. Kai kurie iš minios liepė jam nutilti, bet Bartimiejus taip troško pagyti, kad šaukė dar garsiau. Ko gero, ne vienam pasirodė, kad negražu kelti tokį triukšmą. O Jėzus „gailesčio apimtas“ susijaudino iki širdies gelmių (Mt 20:34; Mk 10:​46–52). Jis pasikvietė Bartimiejų, maloniai su juo šnektelėjo, pagyrė už tikėjimą ir išgydė.

18. Kaip turėtum elgtis su kenčiančiu bendratikiu? (1 Tesalonikiečiams 5:14)

¹⁸ Ką galėtum daryti? Visiems būk geras ir atjautus. Tada labiau gebėsi guosti ir palaikyti bendratikius, slegiamus fizinių ar emocinių bėdų. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:14.) Atmink, kad tikras draugas stengiasi „padėti nelaimėje“ (Pat 17:17). Jis ne tik jaučia gailestį kenčiančiam, bet ir ieško būdų padrąsinti, suteikti emocinę ar praktinę paramą.

19. Kaip galime parodyti gerumą ir atjautą? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁹ O kaip būtent galėtum parodyti bendratikiui gerumą ir atjautą? Aišku, nesi pajėgus išvaduoti jo iš skausmo. Bet gali pasistengti jį suprasti, įsigyventi į jo jausmus (Mt 7:12; 1 Pt 3:8). Atidžiai išklausyk ir pagalvok, kokie žodžiai jį paguostų (Pat 12:25). Nedaryk skubotų išvadų (Pat 18:13). Elkis kantriai ir būk jam nuolaidus (Ef 4:32).

20. Koks draugas nori būti tu?

²⁰ Mes visi vertiname savo tikėjimo draugus. Tik svarbu nepamiršti, kad esam netobuli, o ir gyvenimas daugelio nelepina. Tad kartais pasielgiame ne taip, kaip norėtume. Kad ir kas nutiktų, branginkime visus savo bendratikius. Ir būkime nuolankūs, kantrūs, geri ir atjautūs – patys tikriausi draugai.