Gerbk kitų apsisprendimo laisvę

1–2. Kodėl ne visais klausimais apsisprendžiame vienodai?

GAL kada pasijautei smerkiamas dėl kokio nors sprendimo? Arba pats kreivai pažiūrėjai į bendratikio sprendimą? Tikriausiai kiekvienas į abu klausimus atsakytume teigiamai.

² Ne visais klausimais mes apsisprendžiame vienodai. Ir tai visai suprantama, nes esame skirtingi ir mūsų požiūris gali būti skirtingas. Mūsų mąstysenai įtaką daro kultūrinė aplinka, šeima, asmeninės patirtys. Tačiau dėl to neturėtų pakrikti mūsų bendruomenės santarvė ir vienybė (Ef 4:3).

3. Koks noras gali kilti, jei nepritariame bendratikio sprendimui?

³ Jeigu su bendratikio sprendimu nesutinkame, gal norėtųsi jį perkalbėti arba dar kam nors apie tai pasakyti. Gal šitaip tikimės tam bendratikiui padėti, nes jį mylime ir linkime visa ko geriausio (Pat 17:17). Nenorime, kad dėl savo sprendimo jis vėliau gailėtųsi ar dvasiškai nukentėtų.

4–5. Ar turėtum pasikalbėti su bendratikiu, kurio sprendimui nepritari?

⁴ Taigi, jei bendratikio sprendimui nepritariame, ar turėtume su juo apie tai pasikalbėti? Priklauso nuo situacijos. Jeigu sužinom, kad jis ketina žengti žingsnį, akivaizdžiai nesuderinamą su kuriuo nors Biblijos priesaku, meilės skatinami turėtume jį paprotinti ir perspėti (Pat 27:​5, 6). Tačiau kaip tada, jeigu jo sprendimas tik mums atrodo netinkamas ir nepažeidžia Dievo įstatymų? Atsakymą randame šio straipsnio teminėje eilutėje: „Neteiskite jo, jei turi kitokią nuomonę“ (Rom 14:1).

⁵ Tiesa, net ir pastaruoju atveju gali būti neramu, kad brolis ar sesė suklys. Šiame straipsnyje pakalbėsime, kodėl dera gerbti kitų teisę apsispręsti ir iš ko mūsų pagarba matoma. Pirma apžvelkime kelias gyvenimiškas situacijas, kuriose bendratikio sprendimas tau gali pasirodyti netinkamas.

DALYKAI, DĖL KURIŲ NUOMONĖS SKIRIASI

6–7. Kokie bendratikių sprendimai kai kam gali pasirodyti netinkami?

⁶ Kaip minėta, dėl savo praeities ar kokių patirčių į tam tikrus dalykus kai kurie iš mūsų reaguojame labai jautriai. Gal manome, kad ir kitų požiūris turėtų būti toks pat. Bet jis ne visada toks pat. Štai keletas situacijų. 1 situacija: jaunuolis užaugo su tėvu alkoholiku. Tapęs liudytoju ir matydamas, kad bendratikiai pobūvyje vartoja alkoholį, jis nusimena ir sako jiems, kad tai negerai. 2 situacija: sesei pavyko nugalėti sunkią ligą. Vėliau ji sužino, kad ta pati liga diagnozuota bendratikei. Norėdama padėti, įkalbinėja ją gydytis panašiai – siūlo tam tikrą dietą arba tradicinės ar alternatyviosios medicinos priemones. 3 situacija: brolis seniau priklausė prie vienos iš klaidingų religijų, tad su ja nebenori turėti nieko bendra. Sužinojęs, kad per artimo žmogaus laidotuves bendratikis ėjo į bažnyčią, jis pasipiktina.a

⁷ Štai dar kelios situacijos. 4 situacija: brolis užaugo laikotarpiu, kai daugumai žmonių atrodė netinkama nešioti barzdą arba moterims į oficialius renginius eiti su kelnėmis. Jis žino, kad mūsų požiūris šiuo klausimu neseniai pasikeitė, bet vis tiek tvirtina, kad vyrams barzda nedera ir kad krikščionės į teokratinius renginius turi eiti su sijonu. 5 situacija: vyresnysis pažįsta brolį, kuris mokėsi universitete ir vėliau paliko tiesą. Jis sužino, kad jaunuolis iš jo bendruomenės irgi ketina siekti aukštojo išsilavinimo, tad mėgina vaikiną ir jo tėvus nuo to žingsnio atkalbėti.

8. a) Kas piktina kai kuriuos tėvus? b) Kaip neigiamas požiūris į kitus gali atsiliepti bendruomenei?

⁸ O štai 6 situacija: tu turi vaikų ir stengiesi juos drausminti ir protinti „kaip patinka Jehovai“ (Ef 6:4). Kai kurie kiti, tavo požiūriu, savo atžaloms per daug nuolaidžiauja: leidžia užsibūti su draugais iki vėlumos, žaisti kompiuterinius žaidimus arba jau nuo mažens naudotis mobiliuoju telefonu. Todėl tavo vaikams atrodo, kad esi pernelyg griežtas. Kuris nors iš jų net pasiskundžia: „O kodėl Matui tėvai leidžia?“ Gali darytis apmaudu, kad dėl kitų tėvų tau tenka savo atžalai aiškintis. Atvirai sakant, norėdami galėtume prisikabinti prie bet ko, kas neatitinka mūsų požiūrio. Pavyzdžiui, kad kitas per daug išlaidauja, per dažnai atostogauja ar per smagiai pramogauja. Bet tikrai būtų liūdna, jei dėl tokių skirtumų pairtų bendruomenės vienybė.

9. Ką mums svarbu atminti? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁹ Nuomonių skirtumai nereiškia, kad vienas krikščionis teisus, o kitas klysta (Rom 14:5). Ir Paulius ragindamas „būkite vienos minties“ turėjo omenyje klusnumą Jehovos priesakams, o ne kad visus asmeninius reikalus privalome spręsti vienodai (2 Kor 13:11). Įsivaizduok, kad turi nuvykti į tam tikrą vietą. Kelionės maršrutą tikriausiai gali rinktis iš kelių variantų, pavyzdžiui pigesnį ar tą, kuris labiau patinka. Taip ir bendratikiai įvairiais klausimais apsisprendžia skirtingai, nors visų mūsų tikslas tas pats – vykdyti Jehovos valią. Todėl kritikuoti kitų sprendimus nėra jokio pagrindo (Mt 7:1; 1 Tes 4:11).

KODĖL KITŲ TEISĖ APSISPRĘSTI GERBTINA

10. Kas ir kodėl mums nevalia? (Jokūbo 4:12)

¹⁰ Biblijoje nurodyta ne viena priežastis, kodėl turime gerbti kitų teisę apsispręsti. Pakalbėkime apie kelias iš jų. Pirma, mums nevalia teisti kito žmogaus, jeigu jo sprendimas neprieštarauja Biblijai. (Perskaityk Jokūbo 4:12.) Mūsų Įstatymų Davėjas ir Teisėjas yra Jehova. Tik jis gali nustatyti mums elgesio normas ir taisykles. Todėl bendratikiai yra atskaitingi Jehovai, o ne mums (Rom 14:10). Neturime teisės kitus smerkti ar kritikuoti pagal savo supratimą.b

11. Kaip galime prisidėti prie bendruomenės vienybės? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Jehova nori, kad būtume vieningi, o ne vienodi. Jis mėgsta įvairovę. Apie tai liudija kūrinija. Net snaigių nebūna dviejų vienodų. Ir žemėje gyvena per aštuonis milijardus įvairiausio gymio ir skirtingo būdo žmonių. Nesame vienas kito klonai. Dievui svarbiausia, kad būtume vieningi. Tad tegul nuomonių skirtumai mūsų neskaldo. Priimkime bendratikius tokius, kokie yra, ir bendruomenės vienybę ginkime labiau nei savo požiūrį ar pageidavimus (Rom 14:19).

IŠ KO MŪSŲ PAGARBA MATOMA

12–13. Kaip derėtų elgtis, jei atrodo, kad bendratikis žengia „klaidingą žingsnį“? (Galatams 6:1; taip pat žiūrėk rėmelį „Kai nuomonės išsiskiria“.)

¹² Būkime tolerantiški. Pasvarstyk, ar bendratikis tikrai žengia „klaidingą žingsnį“? Gal tik kitokį nei žengtum tu? Jeigu manai, kad jis pažeidžia Biblijos priesaką, pamąstyk, ar tu tas žmogus, kuris gebėsi jį deramai pataisyti. Gal geriau leisti tai padaryti kam nors kitam, pavyzdžiui vyresniajam? O jei esi vyresnysis, tai su tuo bendratikiu kalbėk labai pagarbiai. (Perskaityk Galatams 6:1.) Bet dažnu atveju jo sprendimas yra grynai asmeninis reikalas. Jeigu taip, nekelk bangų ir jo nekritikuok. Gerbk kiekvieno teisę apsispręsti ir nė vieno neteisk (Rom 14:​2–4).

¹³ Pagalvok, kaip elgtumeis su draugais restorane. Ar reikalautum, kad jie užsisakytų tą patį, ką ir tu? Aišku, ne. Leistum kiekvienam pasirinkti, ką mėgsta. Ir pats sutriktum, jei bičiulis parinktų tau patiekalus pagal savo skonį. Panašiai būtų nepagarbu piršti savo nuomonę ir kitais klausimais.

14. Kaip galime parodyti, kad branginame tarpusavio vienybę? (1 Korintiečiams 8:​12, 13)

¹⁴ Atsižvelkime į kitų jausmus. Vienybės labui saugokimės ką nors papiktinti. (Perskaityk 1 Korintiečiams 8:​12, 13.) Ne visada tai, kas mums „leistina“, yra ir kitiems „naudinga“c (1 Kor 10:​23, 24). Jeigu nujaučiame, kad dėl mūsų sprendimo kas nors gali suklupti, gal vertėtų jo atsisakyti? (Rom 15:1) Tiesa, ką tik kalbėjom, kad visi turim gerbti vienas kito pasirinkimo laisvę. Bet taip pat svarbu atminti pamokymą iš Romiečiams 12:18: „Kiek įmanoma, kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis.“ Taigi, turime branginti tarpusavio santarvę ir kiek tik įmanoma saugotis, kad ko nors nepapiktintume.

15. Kaip vyresnieji sergi bendruomenės vienybę? (1 Korintiečiams 4:6)

¹⁵ Ko tikimasi iš vyresniųjų. Bendruomenės ganytojai privalo sergėti vienybę ištikimai laikydamiesi Biblijos priesakų ir nekurdami savo taisyklių. (Perskaityk 1 Korintiečiams 4:6.) Taip pat jiems nedera peržengti mūsų leidiniuose pateiktų Biblija grįstų pamokymų. Kai skelbėjas prašo patarimo ar pagalbos, vyresnieji turi ne savo patirtimi kliautis, o remtis Dievo Žodžiu (Iz 48:​17, 18).

16. Kaip kiekvienas vyresnysis rodo pagarbą visiems tarybos sprendimams?

¹⁶ Taip pat šiems broliams privalu gerbti visus vyresniųjų tarybos sprendimus. Nagrinėdama įvairius klausimus taryba maldoje paprašo šventosios dvasios pagalbos ir apsvarsto atitinkamus Biblijos priesakus ir principus, todėl jos sprendimą turi gerbti kiekvienas vyresnysis, net jeigu jo nuomonei dauguma nepritarė (Ef 5:17). Taip pat nevalia teokratinių nurodymų kraipyti. Mūsų leidiniuose pateiktas gaires dera vertinti atsižvelgiant į kontekstą, o ne mėginti pritempti jas prie asmeninio požiūrio.

17. Ką laimime rodydami pagarbą kitų apsisprendimo laisvei?

¹⁷ Taigi, mes nesame vienodi. Skiriasi mūsų požiūriai ir norai. Ir tai visai gerai. Asmenybių įvairovė daro bendruomenę spalvingą, joje būti malonu. Todėl jokie skirtumai tenesuardo mūsų vienybės. Kad išsaugotume tarpusavio santarvę, gerbkime bendratikių apsisprendimo laisvę ir stenkimės jų nepapiktinti. Atlygis už tai bus laiminga, vieninga bendruomenė (Ps 133:1; Mt 5:9).