2026 M. BIRŽELIO 22–28 D.
GIESMĖ NR. 90 Raginkime vieni kitus
Sekime „paguodos Dievo“ pavyzdžiu
„Jis guodžia mus, [...] kad ir mes ta Dievo teikiama paguoda galėtume guosti visus išmėginimų prislėgtus“ (2 KOR 1:4).
TRUMPAI
Kaip galime sekti Jehovos ir kitų jo tarnų pavyzdžiu guosdami bendratikius.
1. Kodėl turime guosti vienas kitą?
TAIS momentais, kai tenka „paliūdėti dėl visokių išbandymų“, mums labai daug reiškia kitų paguoda ir padrąsinimas (1 Pt 1:6). Kiekvienam, kas taria gerą žodį, esame labai dėkingi. Taigi, turėtume pasistengti ir patys guosti kenčiančius bendratikius (Mt 7:12). „Visokios paguodos Dievas“ Jehova savo pavyzdžiu rodo, kaip galime palaikyti vienas kitą ir „guosti visus išmėginimų prislėgtus“ (2 Kor 1:3, 4; 1 Tes 4:18). Ir tam mus skatina nuoširdi broliška meilė. Straipsnyje aptarsime, 1) kas Biblijoje vadinama paguoda, 2) kaip geriausia kitus guosti ir 3) ką galime daryti, kai paguodos reikia mums patiems.
KAS YRA PAGUODA
2. Ką reiškia graikiškas žodis, verčiamas „guosti“?
2 Graikiškas veiksmažodis parakaleō, daugelyje Biblijos eilučių verčiamas „guosti“, skirtinguose kontekstuose perteikia įvairius atspalvius. Pavyzdžiui, kai kur jis verčiamas „drąsinti“, arba „raginti“ (Rom 12:8, išn.). Šio žodžio paraidinė reikšmė yra „pasišaukti, pasikviesti“. Kenčiantis žmogus taip ir daro – pasikviečia bičiulį vildamasis jo pagalbos. Draugo parama nuliūdusį paguodžia, atgaivina ir pastiprina.
3. Kokį gerą pavyzdį parodė Barnabas? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)
3 Imkime pavyzdžiu pirmojo amžiaus krikščionį vardu Juozapas. Jis taip mokėjo kitus drąsinti ir guosti, kad apaštalų buvo pramintas Barnabu, išvertus – „paguodos sūnumi“ (Apd 4:36). Toliau Biblijoje šis uolus krikščionis niekaip kitaip ir nevadinamas, tik Barnabu. Jis ne sykį atėjo bendratikiams į pagalbą. Antai prisimink epizodą, kai į krikščionybę atsivertęs Saulius atvyko į Jeruzalę ir norėjo susitikti su tenykščiais krikščionimis. Visi jo bijojo, mat dar neseniai Saulius nuožmiai persekiojo bendruomenę. Tačiau Barnabas patikėjo jo nuoširdumu ir supažindino su apaštalais (Apd 9:26–28).
Barnabas buvo tikras „paguodos sūnus“. (Žiūrėk 3 pastraipą.)
KAIP GUOSTI KITUS
4. Ko pasimokome iš Pauliaus žodžių, užrašytų Romiečiams 1:11, 12?
4 Jei įmanoma, aplankyk. Kai pranašas Elijas buvo visai nusiminęs, jo padrąsinti Jehova siuntė angelą (1 Kar 19:4–7). Mūsų apsilankymas liūdinčiam bendratikiui irgi gali daug reikšti. Apaštalas Paulius tai suprasdamas broliams rašė, kad trokšta su jais pasimatyti ir pastiprinti dvasinėmis dovanomis. (Perskaityk Romiečiams 1:11, 12.) Tad pasistenk prislėgtą draugą aplankyti ir skirk laiko su juo pabendrauti, neskubėk išeiti (1 Kor 16:7). O jei aplankyti negali, nuotaiką jam galbūt pakeltum skambučiu, laišku, atviruku ar SMS žinute. Imkis iniciatyvos ir tapsi geru įrankiu Jehovos rankose kitiems paguosti.
5. Kodėl ateityje mums gali būti nelengva palaikyti bendratikius?
5 Paskutinės dienos darosi vis sunkesnės, tad ateityje gali būti nelengva aplankyti brolius ir seses, kuriems reikia paguodos. Pavyzdžiui, kai Paulius kalėjo Romoje, efezietis Onesiforas susirado jį ir aplankė, nors dėl to teko statyti į pavojų savo paties laisvę ir netgi gyvybę (2 Tim 1:16–18). Tokią pat drąsą rodo liudytojai Rusijoje. Jie ateina į teismo posėdžius išreikšti palaikymo teisiamiems broliams ir sesėms, nors dėl to patys rizikuoja atsidurti už grotų. Ko reikia, kad ateityje ir tu nepristigtum drąsos sekti jų pavyzdžiu? Gilinkis į pasakojimus, kaip Dievo tarnai senovėje ir šiais laikais palaikė vienas kitą ir kaip išsaugojo džiaugsmingą nusiteikimą net sunkiausiomis aplinkybėmis.
6. Kaip galime sekti Jehovos pavyzdžiu guosdami kitus? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)
6 Būk geras klausytojas. Elijas nevilties prislėgtas pasisakė Jehovai, kad baiminasi dėl savo gyvybės. Suprantama, Dievas jau žinojo, dėl ko pranašas toks susirūpinęs. Tačiau mielai jo klausėsi ir nesupyko, kad šis kartoja vis tą patį (1 Kar 19:9, 10, 14). Panašiai Jehova leido ir pranašui Habakukui išlieti jausmus, net jeigu jo žodžiai ir skambėjo tarsi priekaištai (Hab 1:2, 3). Lygiai taip Jehova išklauso mus, nors ir taip žino, ko mums reikia. Tad sekime jo pavyzdžiu. Įdėmiai ir pagarbiai išklausykime sielvartaujantį brolį ar sesę. Nepertraukinėkime ir neužsigaukime, jei pasakytų ką nepagalvojęs ar šnekėtų vis tą patį (Jok 1:19; Mok 7:9).
Kaip ir Jehova, įdėmiai savo bendratikį išklausyk. (Žiūrėk 6 pastraipą.)
7. Kaip galime įžvelgti, kokios pagalbos žmogui reikia?
7 Stenkis įžvelgti, kuo galėtum padėti. Kitaip nei Jehova, mes negebame skaityti širdžių, todėl norėdami žmogų suprasti turime atidžiai jo klausytis. Nedaryk prielaidos, kad jam reikia lygiai to paties, ko ir tau panašioje situacijoje. Visi esame skirtingi. Užduok taktiškų klausimų ir dėmesingai klausykis, ką jis sako. Tai padės perprasti jo jausmus (Pat 20:5).
8. Kaip Jėzus guodė Mortą ir kaip Mariją? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)
8 Prisimink, kaip Jėzus kalbėjosi su Morta ir Marija mirus jų broliui Lozoriui. Seseris jis guodė skirtingai. Mortą patikino, kad Lozorius prisikels. Bet kai atėjo Marija ir verkdama puolė po kojų, apie prikėlimą jis tikriausiai neužsiminė. Pats labai susigraudino ir tiesiog paklausė, kur mirusysis paguldytas (Jn 11:20–35). Tad ir mes guosdami kenčiantį draugą pasistenkime jį suprasti, užuot kalbėję jam tą patį, ką ir kitiems.
Stenkis įžvelgti, kas labiausiai paguostų prislėgtą žmogų. (Žiūrėk 8 pastraipą.)a
9. Kaip rasti paguodžiančių Biblijos eilučių? (Romiečiams 15:4, 5)
9 Stiprink Biblijos žodžiais. „Raštų teikiama paguoda“ įkvepia daug vilties. (Perskaityk Romiečiams 15:4, 5.) O viltis itin palaiko ir teikia jėgų (Iz 40:31). Kaip žinoti, kokia Biblijos eilutė draugą padrąsintų? Kai kurie turi susidarę eilučių sąrašą, kad prireikus galėtų jas lengvai susirasti. Gerų pavyzdžių parinkta leidinyje Biblija – krikščionio gyvenimo vadovas, skirsnyje „Paguoda“. Prašyk Jehovą, kad padėtų mintimis iš jo Žodžio sielvartaujantį bičiulį paguosti. Jo dvasia gali net priminti tas eilutes, kurios nuliūdusį ypač atgaivintų (Jn 14:26).
10. Kada ypač svarbu gerai apgalvoti savo žodžius?
10 Kalbėk maloniai. Kaip jau minėjome, originalo kalbos žodis, verčiamas „guosti“, taip pat reiškia „raginti“, „skatinti“. Kartais galbūt kaip tik to ir reikia – paraginti žmogų permąstyti savo požiūrį, ar jis tikrai teisingas. Tokiu atveju savo žodžius labai gerai apgalvok, kad prislėgto draugo dar labiau nenuliūdintum (Pat 12:18). Jehova parodė tobulą pavyzdį kalbėdamasis su Eliju. Šis klydo manydamas, kad jo pastangos eina perniek ir kad visi tautiečiai atsimetė nuo Dievo. Jehova pataisė Eliją net neminėdamas, kad jis klysta (1 Kar 19:15–18). Tu irgi būk supratingas ir taktiškas. Sueigose sakydamas kalbas ar komentuodamas visada kalbėk maloniai ir pozityviai, stenkis bendratikius padrąsinti ir pastiprinti.
11. Ko neretai reikia negandos ištiktiems? (1 Jono 3:18)
11 Padėk praktiškai. Negandos ištiktiems neretai reikia ne vien paguodos žodžio. (Perskaityk 1 Jono 3:18.) Tai gerai suprato Barnabas. Jis pardavė žemės sklypą ir gautais pinigais šelpė naujus bendruomenės narius (Apd 4:36, 37). Daugelis mūsiškių, sekdami šiuo puikiu pavyzdžiu, teikia bendratikiams praktinę pagalbą. Lenkijoje per potvynį buvo stipriai apgriauti sesės Gabrielos namai. Ji pasakoja: „Užvaldė baimė ir nerimas. Tėvai, gyvenantys su manimi, irgi nuogąstavo, kas toliau bus. Nežinojau, kaip visa tai ištversiu. Bet broliai iš gretimų bendruomenių atskubėjo ir per vieną dieną daug ką suremontavo. Įsitikinau, kad Jehova siunčia savo tarnus paguosti tų, kas kenčia.“
12. Kokį poveikį bendratikiams daro tavo ištvermė?
12 Pats būk ištvermingas. Paulius tesalonikiečiams rašė, kad sužinojęs apie jų ištikimybę ir meilę labai atsigavo. Jis suprato, kad dėl tų bendratikių stengėsi ne veltui (1 Tes 3:5–8). O Laiške kolosiečiams išreiškė įsitikinimą, kad savo paties ištverme įkvėps stiprybės tenykščiams krikščionims, netgi tiems, kurių nepažįsta (Kol 2:1, 2). Taigi matydami, kad Jehova padeda mums sėkmingai atlaikyti išbandymus, bendratikiai gali įgauti daug drąsos.
13. Ko reikia, jei žmogus ne iškart priima paguodą?
13 Būk kantrus. Nusiminęs žmogus ne visada iškart priima paguodą. Biblija ragina mus nepaliauti kitus drąsinti ir ugdyti (1 Tes 5:11). Tad būk kantrus ir toliau stenkis padėti prislėgtam draugui (1 Tes 5:14). O dabar pakalbėkime, ką galime daryti, kai mums patiems reikia paguodos.
KAI PAGUODOS REIKIA TAU
14–15. Ką turėtume daryti sunkiu metu?
14 Melskis Jehovai. Sunkiu metu prašyk jį ramybės ir palaikymo (Ps 94:19). Kalbėk konkrečiai ir išsakyk, kas guli ant širdies (Ps 62:8). Aišku, Jehova ir taip žino, kaip jautiesi. Tačiau atvirai išliedamas jausmus parodai savo tikėjimą, kad Dievas tave myli ir išklauso. Ir tokia malda Jehovai patinka, jis vienaip ar kitaip į ją atsakys (Mk 11:24). Užtat Filipiečiams 4:6, 7 esame raginami: „Siųskite Dievui maldas [...], išsakykite savo prašymus, ir Dievo ramybė, viršijanti žmogaus supratimą, per Kristų Jėzų saugos jūsų širdį ir protą.“
15 Kreipkis pagalbos į kitus. Atsiverk dvasiškai brandžiam draugui arba bendruomenės ganytojui. Broliai ir sesės tave palaikys, tačiau jie galbūt nepermano, kaip jautiesi, tad kam nors pasipasakok (Pat 14:10). Bendratikiai tave atjaučiamai išklausys ir galbūt pasidalins kokia nors Biblijos eilute ar straipsniu, jiems patiems suteikusiu paguodos sunkiu gyvenimo tarpsniu.
16. Ką svarbu atminti, kai esi guodžiamas?
16 Būk supratingas ir atlaidus. Bendratikiai net padėti norėdami gali nejučia pasakyti ką nors nemalonaus. Jei taip nutiktų, pasistenk neužsigauti, būk supratingas (1 Kor 13:4, 7). Ir atmink, kas rašoma Jokūbo 3:2: „Mes visi dažnai klystame. Kas nenusideda kalbėdamas, tas yra tobulas žmogus.“ Būk dėkingas už brolio ar sesers geranoriškas pastangas. Nepamiršk, kad žmogaus „dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“ (Mt 26:41).
17. Kodėl paguodos reikia ypač dabar?
17 Paguodos ir padrąsinimo reikia visiems. Ir juo labiau, kuo arčiau paskutinių dienų finišas, nes jos toliau sunkėja ir Dievo priešininkai darosi vis aršesni. Tad stenkimės vienas kitą visokeriopai guosti ir stiprinti.
GIESMĖ NR. 130 Būkime atlaidūs
a ILIUSTRACIJOS: Vyresnysis dėmesingai klausosi brolio, sielvartaujančio dėl žmonos netekties. Kitoje nuotraukoje pavaizduota, kaip jis lankosi pas pagyvenusį brolį, jau seniau netekusį antrosios pusės. Abu dalijasi maloniais prisiminimais apie ją.