Tiesą skelbkime patraukliai

1. Kas pridera visiems Jehovos šeimos nariams?

SUSIPAŽINDAMI su bendratikiais neretai klausiame: „Kaip tu sužinojai tiesą?“ Kai kurie paaiškina, kad „užaugo tiesoje“. Kiti papasakoja, kaip „tiesą pažino“. Mes „tiesa“ vadiname visa, kas atskleista Dievo Žodyje. Dėl to ir prie krikščionių bendruomenės priklausome, kad branginame tiesą ir ja gyvename. Visada stengiamės elgtis dorai ir kalbėti tiesą (Ps 15:​1–3).

2. a) Ką pripažino net Jėzaus priešininkai? b) Kaip žmonės priėmė tai, ką Jėzus skelbė?

² Jėzus irgi visada kalbėjo tiesą ir nebijojo dėl to pasirodyti nepopuliarus. Tai pripažino net jo priešininkai (Mt 22:16). Jėzus žinojo, kad jo mokymai kai kuriuos sukiršins. „Atėjau supriešinti sūnaus su tėvu, dukters su motina ir marčios su anyta“, – sakė jis (Mt 10:35). Aišku, Jėzus nenorėjo nuteikti žmonių prieš tiesą, bet jis žinojo, kad tikrai ne visi reaguos palankiai (Mt 23:37). Taip ir įvyko. Dėl Biblijos tiesos pasaulis pasidalijo į dvi puses – vieni ją remia, kiti atmeta (2 Tes 2:​9–11).

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Kaip ir Jėzus, mes turime būti sąžiningi ir visada kalbėti tiesą, net jei dėl to užsitrauktume kieno nors nemalonę. Antai tarnyboje skelbiame gerąją naujieną ir mokome Biblijos tiesų, nors jos patinka ne visiems. Bet ar tai reiškia, kad nesvarbu, kaip ir kada tiesą išsakome? Anaiptol. Šiame straipsnyje iš pradžių trumpai prisiminsime, iš kur patys sužinojome tiesą. O tada pažiūrėsime, kodėl, kaip ir kada ją turime sakyti. Aptarsime kelis pasiūlymus, kurie padės kalbėti patraukliai, taktiškai ir tinkamu laiku.

IŠ KUR SUŽINOJOME TIESĄ?

4. Kodėl sakoma, kad Jehova yra „tiesos Dievas“?

⁴ Visa, ką Jehova sako, yra tiesa. Pavyzdžiui, teisingos yra jo nustatytos normos (Ps 19:9; 119:​142, 151). Pasitvirtina ir jo pranašystės apie ateities įvykius (Iz 55:​10, 11). Taip pat Jehova tesi visus savo pažadus (Sk 23:19). Apskritai net neįmanoma, kad Dievas sumeluotų (Hbr 6:18). Todėl Biblijoje ir sakoma, kad Jehova yra „tiesos Dievas“ (Ps 31:5).

5. Kodėl pažinti „tiesos Dievą“ nesunku? (Apaštalų darbų 17:27)

⁵ Kitaip nei kai kurie mano, pažinti „tiesos Dievą“ Jehovą nesunku. Apie jį liudija visa, kas mus supa (Rom 1:20). Grupei išsilavinusių atėniečių apaštalas Paulius paaiškino, kad Dievas „netoli nuo kiekvieno iš mūsų“, kad jis nesislepia nuo tų, kurie jo ieško. (Perskaityk Apaštalų darbų 17:27.) Nuolankius žmones, trokštančius tiesą suprasti, jis netgi patraukia prie savęs (Jn 6:44).

6. Kokios tiesos atskleistos Biblijoje ir kodėl tau jos brangios?

⁶ Ypač daug apie Jehovą sužinome iš Biblijos. Šios knygos rašytojai buvo įkvėpti šventosios dvasios (2 Pt 1:​20, 21). Todėl visa joje yra tikrų tikriausia tiesa. Pavyzdžiui, mums nekelia abejonių Biblijos pasakojimas, kaip radosi visata, mūsų planeta ir gyvybė joje (Pr 1:​1, 26). Biblija atskleidžia, kodėl visi nusidedame, kodėl kenčiame ir mirštame (Rom 5:12; 6:23). Taip pat kliaujamės Biblijos pažadu, kad Dievo Sūnus visiškai sugriaus „melo tėvo“ Šėtono darbus (Jn 8:44; Rom 16:20). Ir esame įsitikinę, kad jis pašalins nedorus žmones, prikels mirusius, atkurs rojų ir padės mums tapti tobuliems (Jn 11:​25, 26; 1 Jn 3:8). Kaip gera visa tai žinoti! Jehova apreiškė mums šias tiesas ir patikėjo garbingą pareigą mokyti jų kitus žmones (Mt 28:​19, 20).

KODĖL MES KALBAME TIESĄ

7–8. Kodėl svarbu, iš kokių paskatų kalbame tiesą? Pateik pavyzdį. (Morkaus 3:​11, 12; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁷ Kaip jau minėjome, kalbėti tiesą pridera visiems Jehovos šeimos nariams. Tai mūsų pareiga. Tačiau Jehovai labiausiai rūpi, kokie motyvai skatina mus sakyti tiesą. Prisiminkim vieną epizodą iš Jėzaus tarnybos. (Perskaityk Morkaus 3:​11, 12.) Palei Galilėjos ežerą jo pasiklausyti susirinko didžiulė minia. Ten buvo ir keli netyrųjų dvasių apsėsti žmonės. Parpuolę prieš Jėzų, jie šaukė: „Tu Dievo Sūnus!“ Tai buvo tiesa, bet kodėl demonai ją sakė? Galbūt norėdami patraukti žmones prie savęs ir nuvilioti nuo Jehovos. Jų kėslai buvo savanaudiški. Tačiau Jėzus jų žodžiais neapsigavo ir liepė piktosioms dvasioms nutilti.

⁸ Ko iš to pasakojimo pasimokome? Jehovai rūpi, kodėl mes sakome tiesą. Tad labai svarbu, kad tiesos mokytume iš tyrų paskatų. Neprisiimkime pagyrų sau, visa šlovė tegul atitenka Dievui (Mt 5:16; palygink su Apaštalų darbų 14:​12–15).

9. Ko ir kodėl daryti nedera?

⁹ Štai viena situacija, kurioje mums svarbu saugotis, kad neimtume siekti garbės sau. Tarkim, koks nors atsakingas pareigas einantis brolis patiki mums konfidencialią informaciją. Kas gali nutikti, jei atskleisim ją draugams? Sužinoję, kad sakėme tiesą, jie, ko gero, pamanys, esą žinome labai daug konfidencialių dalykų. Jiems gal padarysime nemenką įspūdį. O Jehovai? Tikrai ne (Pat 11:13). Juk ne tik be reikalo atskleidėm konfidencialius dalykus, bet dar ir iš netinkamų paskatų.

KAIP DERA SKELBTI TIESĄ

10. Ką Paulius patarė Kolosiečiams 4:6?

¹⁰ Perskaityk Kolosiečiams 4:6. Kolosų miesto krikščionims apaštalas Paulius priminė, kad visada kalbėtų maloniai. Vadinasi, mūsų žodžiai turi būti ne vien pamokantys, bet ir skambėti švelniai bei patraukliai.

11–12. Kodėl tiesą turime skelbti įžvalgiai? Pateik pavyzdį. (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹¹ Pauliaus pamokymas kalbėti maloniai itin svarbus tarnyboje. Dievo žodis Biblijoje prilygintas dviašmeniam kalavijui, galinčiam perskirti sielą ir dvasią. Kitaip tariant, Dievo žodis gali atskleisti mūsų vidinius jausmus ir motyvus (Hbr 4:12). Bet tuo „kalaviju“ turim naudotis sumaniai, kad žmonių neįskaudintume ir nekiltų konflikto. Kaip tai gali nutikti?

¹² Įsivaizduok, tarnyboje sutikai dievotą žmogų. Jis reguliariai meldžiasi ir drauge su šeima švenčia Kalėdas ir Velykas. Kas būtų, jei atvertęs Bibliją parodytum, kad melstis negyviems stabams yra kvaila ir kad tos šventės pagoniškos? (Iz 44:​14–20; 2 Kor 6:​14–17) Tai būtų tiesa. Bet jeigu ją aiškinsi jau patį pirmą kartą, Dievo žodžiu pasinaudosi nesupratingai.

13. Ką reiškia pagardinti savo žodžius druska?

¹³ Paulius bendratikiams taip pat patarė pagardinti savo žodžius druska. Tai nereiškia maskuoti tiesą gražbyliavimu. Tiesiog turime stengtis ją išreikšti tokiais žodžiais, kurie klausytojui būtų „gardūs“ (Job 12:11). Tiesa, kas bus gardu, žinoti ne visada lengva. Juk ir tas pats patiekalas vienam gali būti skanus, o kitam – visai ne. Panašiai su žodžiais. Jeigu jie skamba maloniai mums, tai dar nereiškia, kad patiks visiems kitiems. Antai kai kuriuose kraštuose žmonės savo nuomonę reiškia tiesmukai, net kalbėdamiesi su vyresniais už save. Bet kitur taip kalbėti labai nemandagu ir įžeidu. Paulius sako, kad turime mokėti atsakyti kiekvienam. Tad žodžius stenkimės pagardinti ne pagal savo, o pagal klausytojo skonį.

KADA TIESĄ PASAKYTI

14. Kodėl Jėzus savo sekėjams neaiškino visko iš karto?

¹⁴ Jėzus savo sekėjams visada kalbėjo maloniai ir mokė juos taktiškai (Mk 6:34). Bet jis neaiškino visko iš karto. Jėzus įžvelgė, kiek jie pajėgia suprasti. Kai kurias tiesas paliko ateičiai ir paaiškino, kad jie dar negali jų suvokti (Jn 16:12). Kaip galime sekti jo pavyzdžiu?

15. Paaiškink, ko nederėtų studijuotojui iškart sakyti. (Patarlių 25:11; taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁵ Jėzaus pavyzdys rodo, kad nereikia iškart iškloti visko, ką žinome. Turime atsižvelgti į žmonių aplinkybes. Pagalvok apie aną dievotą žmogų, įpratusį su šeima švęsti Kalėdas ir Velykas. Žinom, kad tos šventės pagoniškos ir Dievui nepatinka. Bet, tarkim, likus savaitei ar dviem iki Kalėdų pradėjai su tuo žmogumi studijuoti Bibliją. Ar būtų supratinga baksnoti jam, kas Biblijoje rašoma apie pagoniškas šventes, ir aiškinti, kad Kalėdų švęsti nedera? Tiesa, kai kurie studijuotojai žinias iš Biblijos pritaiko nieko nelaukdami. Bet kitiems reikia daugiau laiko. Kad studijuotojas darytų dvasinę pažangą, pasakykime jam tik tiek, kiek reikia, ir tada, kai reikia. Kitaip tariant, kai jis jau gali tai suvokti. (Perskaityk Patarlių 25:11.)

16. Kaip galime padėti studijuotojams laikytis tiesos?

¹⁶ Padėti kitiems pažinti Dievą labai džiugu. Gera matyti, kaip mūsų studijuotojai „laikosi tiesos“ (3 Jn 3, 4). Jiems tai eisis lengviau, jei patys būsime sektinas pavyzdys. Mūsų gyvensena tegul aiškiai liudija, kad tvirtai tikime Dievo Žodžio pažadais. Visad kalbėkime tiesą ir darykime tai iš tyriausių paskatų. Taip pat maloniai, taktiškai, patraukliai ir tinkamu metu. O jei kas imtų mus girti, paaiškinkime, kad visa garbė tenka Jehovai. Būkime tikri „tiesos Dievo“ vaikai.