„Sergėkite vienybę“
APAŠTALAS Paulius Efezo krikščionis ragino: „Būkite [...] vieni kitiems pakantūs, mylėkite vieni kitus ir uoliai sergėkite vienybę, kurią dvasia ugdo saistydama jus taikos ryšiu“ (Ef 4:2, 3).
Paulius sako, kad vienybę ugdo dvasia. Vadinasi, krikščionių bendruomenės vienybė yra Dievo veikiamosios jėgos vaisius. Vis dėlto, kaip rašo apaštalas, vienybę reikia sergėti. Tai yra kiekvieno krikščionio pareiga.
Čia panašiai kaip su dovanotu automobiliu. Kam tenka atsakomybė jį prižiūrėti ir remontuoti? Savaime aišku, dovanos gavėjui. Jei automobilis dėl nepriežiūros sugestų, naujasis savininkas tikrai negalėtų kaltinti dovanotojo.
Vienybė irgi yra dovana. Atsakomybė ją sergėti tenka mums visiems. Tad jeigu pašlyja santykiai su kuriuo nors broliu ar sese, turėtum susimąstyti: „Ką aš darau, kad tarp mūsų vėl būtų santarvė?“
VIENYBĘ SERGĖKIME UOLIAI
Apaštalas ragina vienybę sergėti uoliai. Išties tam reikia nemažai pastangų, ypač kai bendratikis įskaudina. Galbūt atrodo, kad būtina su juo apie tai pasikalbėti. Tačiau ar tikrai būtina? Ne visada. Prieš ko nors imdamasis pasvarstyk: „Ar aiškinimasis išties padės atkurti santarvę? O gal tik dar labiau suardys?“ Kartais protingiausia pažiūrėti į tai pro pirštus ir tiesiog atleisti (Pat 19:11; Mk 11:25).
Pasvarstyk: „Ar aiškinimasis išties padės atkurti santarvę? O gal tik dar labiau suardys?“
Kaip rašė apaštalas Paulius, turime būti „vieni kitiems pakantūs“ (Ef 4:2). Arba, kaip verčiama viename Laiško efeziečiams komentare, „priimti kitus tokius, kokie jie yra“. Supraskime, kad mūsų bendratikiai, kaip ir mes, yra klystantys žmonės. Aišku, visi stengiamės apsivilkti naujo žmogaus drabužį (Ef 4:23, 24). Tačiau tobulai niekam nepavyksta (Rom 3:23). Jei tai gerai suvokiame, bus lengviau elgtis pakančiai, atlaidžiai ir išsaugoti vienybę.
Jei gebėsime nuoskaudas pamiršti, Dievo dvasia visad saistys mus „taikos ryšiu“. Graikiškas žodis, Efeziečiams 4:3 išverstas „ryšys“, kitur verčiamas „raiščiai“ (Kol 2:19). Raiščiais vadinamas tvirtas kaulų ir organų jungiamasis audinys. Panašiai mus jungia taikos ryšys ir meilė bendratikiams. Jie padeda išsaugoti tarpusavio bendrystę, net jei kyla kokių nesutarimų.
Taigi, jei bendratikis tave įskaudintų, supykdytų ar suerzintų, būk supratingas ir žiūrėk į jį su atjauta (Kol 3:12). Nepamiršk, kad mes visi netobuli. Ir pats tikriausiai esi ne sykį ką nors užgavęs. Tai žinodamas kuo uoliausiai stenkis sergėti vienybę ir santarvę.