STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 42
GIESMĖ NR. 44 Prislėgtaširdžio malda
Melskis Jehovai iš širdies
„Iš visos širdies šaukiuosi – išklausyk, Jehova!“ (PS 119:145).
TRUMPAI
Ko pasimokome iš maldų, užrašytų Biblijoje.
1–2. a) Kas kliudo atvirai išsikalbėti Jehovai? b) Iš kur žinome, kad Dievas mus mielai išklauso?
GAL pastebėjai, kad tavo maldos pasidarė vienodos, paviršutiniškos, net nuobodžios? Nenusimink, taip gali nutikti kiekvienam. Dėl greito gyvenimo tempo kartais net maldai mažai berandam laiko. Arba nedrįstam kalbėti Jehovai atvirai, nes jaučiamės neverti į jį kreiptis.
2 Biblija rodo, kad Dievui patinka ne įmantrios maldos, o paprasti žodžiai, kylantys iš nuolankios širdies. Jis girdi „romiųjų prašymus“ (Ps 10:17). Kiekvieną nuolankią maldą Jehova atidžiai išklauso, nes jam išties rūpime (Ps 139:1–3).
3. Kokius klausimus straipsnyje apsvarstysime?
3 Tad apsvarstykime tokius klausimus: kodėl galime nedvejodami Jehovai išsikalbėti? kas daro mūsų maldas prasmingas? ko pasimokome iš Biblijoje užrašytų nuoširdžių maldų? ir ką daryti, jei nemokame Jehovai paaiškinti, kaip jaučiamės?
NEBIJOK JEHOVAI ATSIVERTI
4. Kodėl mes norime Jehovai išsikalbėti? (Psalmyno 119:145)
4 Jehova yra mūsų ištikimas draugas ir linki vien gero. Jei tai suprantame, galime be baimės kreiptis į jį malda. Tokį artimą ryšį su Dievu stengėsi palaikyti 119 psalmės rašytojas. Jis patyrė įvairių sunkumų. Pavyzdžiui, skriaudų nuo įžūlių žmonių (Ps 119:23, 69, 78). Kovojo su savo paties netobulumu (Ps 119:5). Bet jis nedvejodamas išliedavo Jehovai savo jausmus. (Perskaityk Psalmyno 119:145.)
5. Kodėl net nusikaltę galime nesivaržydami melstis? Pailiustruok pavyzdžiu.
5 Net rimtai nusižengusius Jehova ragina jam melstis (Iz 55:6, 7). Tad ir kaltės prislėgtas nesivaržyk kreiptis į savo dangiškąjį Tėvą. Juk ir lėktuvo pilotas, padaręs klaidą ar pasiklydęs, nesigėdija kreiptis pagalbos į skrydžių dispečerį. Nebijok išsikalbėti Jehovai maldoje, net jeigu jaustumeis pasimetęs arba nutiktų nelaimė nusidėti (Ps 119:25, 176).
KAS DARO MŪSŲ MALDAS PRASMINGAS
6–7. Kokie apmąstymai skatina atvirai kalbėtis su Jehova? Pateik pavyzdį. (Taip pat žiūrėk išnašą.)
6 Mūsų maldos bus išties prasmingos, jeigu Jehovai atsiversime, išpasakosime jausmus ir mintis. Apžvelkime keletą pasiūlymų, ką konkrečiai turėtume daryti, kad malda kiltų iš širdies.
7 Mąstyk apie Jehovos savybes.a Kuo geriau Dievą pažįstame, tuo labiau norisi su juo bendrauti (Ps 145:8, 9, 18). Tai paliudija ir sesė Kristina, kuriai teko daug skriaudų nuo smurtingo tėvo. Ji pasakoja: „Man būdavo nelengva kreiptis į Jehovą kaip į Tėvą. Maniau, kad jis mato vien klaidas ir dėl jų mane atstums.“ Kokia Jehovos savybė įkvėpė Kristinai daugiau pasitikėjimo? „Labai palaiko mintys apie Jehovos ištikimą meilę, – sako ji. – Žinau, kad jis tvirtai paėmęs mane už rankos. Net jei parpulčiau, pakels. Tad dalijuosi su juo savo didžiausiais džiaugsmais ir sunkiausiais išgyvenimais.“
8–9. Kodėl svarbu apgalvoti, ką būtent Jehovai paminėsi? Pateik pavyzdį.
8 Apgalvok, ką pasakysi. Prieš melsdamasis pasvarstyk, ką būtent norėtum Jehovai paminėti. Gal tenka kovoti su kokia nors problema? Stokoji vidinių jėgų bendratikiui atleisti? Arba nelengva apsiprasti su pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis? (2 Kar 19:15–19) Taip pat atmink pavyzdinę maldą. Jėzus ragino sekėjus prašyti, kad būtų pašlovintas Jehovos vardas, ateitų jo Karalystė ir žemėje būtų vykdoma jo valia (Mt 6:9, 10). Tad apmąstyk, kaip pats gali prie šių tikslų prisidėti, ir maldoje išsakyk troškimą, kad Jehova tavo pastangas laimintų.
9 Aliskai pasidarė sunku melstis, kai jos vyrui diagnozavo smegenų auglį. Ji prisimena: „Buvau tokia sukrėsta, kad nė nebežinojau, apie ką maldoje kalbėti.“ Kas Aliskai padėjo? Ji pasakoja: „Prieš melsdamasi stengiuosi sudėlioti mintis galvoje, kad nekalbėčiau vien apie save. Tai padeda nusiraminti ir labiau susikaupti maldai.“
10. Kodėl maldos nereikia skubinti? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)
10 Neskubėk. Trumpos maldos irgi ne tuščios, bet giliausiems jausmams išsakyti reikia daugiau laiko.b Aliskos vyras Elaidža pasakoja: „Aš meldžiuosi ne kartą per dieną. Bet labiausiai su Jehova suartina ilgesnės maldos. Jam manęs klausytis nepabosta, tad ir aš maldos baigti neskubu.“ Pamėgink ir tu susirasti vietelę, kur galėtum melstis neblaškomas, gal net balsu, ir tegul tai tampa įpročiu.
Pagalvok, kur ir kada galėtum neblaškomas atsidėti ilgesnei maldai. (Žiūrėk 10 pastraipą.)
MOKYKIS IŠ BIBLIJOJE UŽRAŠYTŲ MALDŲ
11. Kodėl verta pasigilinti į Biblijoje užrašytas maldas? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Gal jautiesi panašiai kaip jie?“.)
11 Biblijoje užrašytos nuoširdžios Dievo tarnų maldos ir giesmės išties vertos dėmesio. Į jas gilindamiesi stipriname savo pačių troškimą kalbėtis su Jehova. Taip pat semiamės minčių, kokiais žodžiais galėtume išreikšti jam gyrių. O kai kurios iš tų maldų galbūt net gimė panašiomis aplinkybėmis kaip tavo.
12. Apie ką galėtume pamąstyti skaitydami Biblijoje užrašytą maldą?
12 Skaitydamas kurią nors Biblijoje užrašytą maldą atkreipk dėmesį, kas ją kalbėjo ir kokiomis aplinkybėmis. Pamąstyk, gal tos mintys išreiškia ir tavo jausmus. Taip pat pagalvok, ko iš maldos žodžių gali pasimokyti. Tikriausiai reikės skirti laiko patyrinėti daugiau, bet pastangos nenueis veltui. Apžvelkime kelis pavyzdžius.
13. Ką pamokančio įžvelgiame Onos maldoje? (1 Samuelio 1:10, 11; taip pat žiūrėk iliustraciją.)
13 Perskaityk 1 Samuelio 1:10, 11. Šioje maldoje Ona išliejo skausmą dėl dviejų didelių bėdų: buvo nevaisinga ir kentė antrosios vyro žmonos patyčias (1 Sam 1:4–7). Ką pamokančio gali įžvelgti jos maldoje, jeigu ir tave vargina kokia nors įkyri problema? Ona meldėsi ilgai ir išsakė visa, kas guli ant širdies (1 Sam 1:12, 18). Taigi, kad palengvėtų, tu irgi „mesk ant Jehovos savo naštą“ (Ps 55:22). Pasakyk jam, kaip jautiesi dėl patiriamų sunkumų.
Ona išliejo Jehovai savo skausmą, kad negali turėti vaikelio ir tenka kęsti antrosios vyro žmonos patyčias (žiūrėk 13 pastraipą).
14. a) Ko mus pamoko Onos nuostata? b) Kas dar mums padėtų praturtinti savo maldas? (Žiūrėk išnašą.)
14 Vėliau Onai gimė Samuelis. Kelerių metukų sūnų ji atvedė pas vyriausiąjį kunigą Elį (1 Sam 1:24–28). Ten džiaugsmo kupinoje maldoje Ona išsakė įsitikinimą, kad Jehova savo ištikimus tarnus saugo ir globojac (1 Sam 2:1, 8, 9). Net jeigu namuose ne visos problemos buvo išsisprendusios, ji sutelkė žvilgsnį į tai, kuo Jehova ją palaimino. Gera pamoka mums. Išmėginimus atlaikyti bus lengviau, jeigu nepamiršime, kaip Jehova mus palaikė iki šiol.
15. Kaip galime sekti Jeremijo pavyzdžiu, kai patiriame neteisybę? (Jeremijo 12:1)
15 Perskaityk Jeremijo 12:1. Vienu tarpu pranašas Jeremijas buvo itin prislėgtas dėl visur vešančių nedorybių. Be to, kentė tautiečių įžeidinėjimus ir plūdimąsi (Jer 20:7, 8). Mums irgi apmaudu, kad nesąžiningi žmonės klesti, o Dievo tarnai pašiepiami. Jeremijas savo jausmus išsakė Jehovai, bet be jokios priekaišto gaidelės. Pranašas neabejojo, kad Dievas visada elgiasi teisingai, ir tuo jis akivaizdžiai įsitikino, kai neklusnieji susilaukė bausmės (Jer 32:19). Mes irgi atvirai sakykime Jehovai, kokie dalykai kelia nusivylimą, ir sykiu guoskimės jo pažadu atėjus metui išvaduoti iš visos neteisybės.
16. Ko pasimokome iš levito maldos? (Psalmyno 42:1–4; taip pat žiūrėk iliustracijas.)
16 Perskaityk Psalmyno 42:1–4. Šią giesmę sudėjo vienas levitas, ištremtas drauge su kitais žydais. Joje nusakė, koks ilgesys slegia, kad nebegali kartu su tautiečiais lankytis Jehovos šventykloje. Gal ir tave kas nors labai riboja? Pavyzdžiui, negali išeiti iš namų arba esi įkalintas už tikėjimą? Dėl to tikriausiai kyla permainingi jausmai. Bet neslėpk jų, išsakyk maldoje. Tada bus lengviau mąstyti blaiviai ir pažvelgti į situaciją Jehovos akimis. Antai minėtas levitas vylėsi sulaukti dienos, kai vėl galės šlovinti savo Gelbėtoją (Ps 42:5). Taip pat vis mąstė apie Jehovos ištikimą meilę (Ps 42:8). Tad ir tau karšta malda padės susigaudyt mintyse, išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir išbandymą ištverti.
Levitas 42 psalmėje išsikalbėjo Dievui, koks ilgesys jį slegia. Kai išliejame jausmus maldoje, lengviau žvelgti į situaciją Jehovos akimis. (Žiūrėk 16 pastraipą.)
17. a) Ko pasimokome iš pranašo Jonos maldos? (Jonos 2:1, 2) b) Kodėl verta įsidėmėti kuo daugiau Biblijos eilučių? (Taip pat žiūrėk išnašą.)
17 Perskaityk Jonos 2:1, 2. Šią maldą pranašas Jona ištarė atsidūręs žuvies pilve. Nors ir nubaustas už neklusnumą, jis vylėsi, kad Dievas išgirs. Kai kurie pranašo žodžiai primena tam tikras psalmių eilutes.d Be abejo, Jona nemažai apie jas mąstė, todėl buvo tikras, kad Jehova ateis į pagalbą. Mes irgi stenkimės įsidėmėti kuo daugiau Biblijos eilučių. Tada jos grįš į atmintį ir mus sustiprins, kai patys melsimės Jehovai sunkiu metu.
JEHOVA SUPRANTA TAVO DEJONES
18–19. Kodėl galime guostis patikinimu iš Romiečiams 8:26, 27, jei nerandame žodžių jausmams išreikšti? Pateik pavyzdį.
18 Perskaityk Romiečiams 8:26, 27. Kartais mums būna taip sunku, kad net nemokame Jehovai paaiškinti, kaip jaučiamės. Tokiu atveju jo šventoji dvasia „pati maldauja už mus“. Ką tai reiškia? Šventosios dvasios įkvėpti rašytojai į Bibliją sudėjo daugelio Jehovos tarnų maldas. Jose išsakyti prašymai neretai tinka ir mūsų atveju, tik to nežinome arba nemokame išreikšti. Bet Jehova mus gerai supranta. Todėl jis netgi nebylias mūsų dejones priima tarsi tuos prašymus ir į juos atsako.
19 Tuo įsitikino ir sesė iš Rusijos vardu Jelena. Už tai, kad meldėsi ir skaitė Bibliją, ji buvo suimta. Dėl didžiulio streso Jelenai buvo sunku melstis. Ji pasakoja: „Tada prisiminiau vieną patarimą: kai dėl streso nepajėgiame melstis, galime skaityti maldas, kurios užrašytos Biblijoje, ir Jehova jas priims kaip mūsų pačių [...]. Tuo sunkiu metu tas patarimas man labai padėjo.“
20. Ką galime daryti, jei susikaupti maldai trukdo stresas?
20 Kaip tada, jei susikaupti maldai trukdo stresas? Pavyzdžiui, paklausykime psalmių įrašų. Taip pat mėginkime išreikšti savo jausmus raštu, kaip kad darė karalius Dovydas (žiūrėk 18, 34, 142 psalmių antrašus). Aišku, universalių taisyklių, kaip nusiteikti maldai, nėra (Ps 141:2). Daryk, kas labiausiai tinka tau.
21. Kodėl Jehovai galime atverti širdį?
21 Gera žinoti, kad Jehova mus ir be žodžių supranta (Ps 139:4). Bet jis nenori, kad tylėtume. Tad niekada nesidrovėk prabilti į savo dangiškąjį Tėvą. Semkis įkvėpimo iš jo Žodyje užrašytų maldų. Atverk širdį, dalykis ir džiaugsmais, ir vargais. Brangiausias tavo draugas Jehova visada bus su tavimi.
GIESMĖ NR. 45 Mano širdies apmąstymai
a Žiūrėk brošiūros Biblija – krikščionio gyvenimo vadovas skyrių „Jehova“, paantraštę „Kai kurios Jehovos savybės ir ypatybės“.
b Maldos, sakomos bendruomenės vardu, paprastai būna gana trumpos.
c Panašių minčių, kokias maldoje išsakė Ona, buvo užrašęs dar Mozė. Vadinasi, Ona mąstydavo apie tai, kas rašoma šventuosiuose raštuose (Įst 4:35; 8:18; 32:4, 39; 1 Sam 2:2, 6, 7). Praėjus daugeliui šimtmečių labai panašiais žodžiais Jehovą šlovino ir Jėzaus motina Marija (Lk 1:46–55).
d Pavyzdžiui, sugretink Jonos 2:3–9 su Psalmyno 69:1; 16:10; 30:3; 142:2, 3; 143:4, 5; 18:6; 3:8. (Eilutės surikiuotos ta tvarka, kokia jos išreikštos Jonos maldoje.)