„Tepasikviečia bendruomenės vyresniuosius“

1. Iš ko matome, kad Jehovai jo avelės labai brangios?

JEHOVA savo aveles labai brangina, nes įsigijo jas Jėzaus krauju. Užtat yra paskyręs bendruomenės vyresniuosius jomis rūpintis (Apd 20:28). Tuos ganytojus Dievas moko sekti Jėzaus pavyzdžiu ir elgtis su jo avimis švelniai, teikti joms atgaivą ir saugoti nuo dvasinių pavojų (Iz 32:​1, 2).

2. Kam Jehova skiria ypač daug dėmesio? (Ezechielio 34:​15, 16)

² Jehova aiškiai mato, kam iš jo tarnų reikia dvasinės paramos. Jei kuris kenčia, jis teikia pagalbą per bendruomenės ganytojus. (Perskaityk Ezechielio 34:​15, 16.) Bet nelaukime, kol vyresnieji pastebės, kad mums sunku. Išsakykime savo bėdas maldoje Dievui ir tada nedelsdami pasikalbėkime apie tai su bendruomenės „ganytojais ir mokytojais“ (Ef 4:​11, 12).

3. Kodėl mums visiems svarbu suvokti vyresniųjų vaidmenį?

³ Šiame straipsnyje aptarsime, kaip Dievas teikia dvasinę pagalbą per vyresniuosius. Atsakysime į tokius klausimus: kada turėtume kreiptis pagalbos į vyresniuosius, kodėl svarbu tai padaryti ir kaip jie mums padeda. Net jei šiuo metu tavęs neslegia dideli sunkumai, straipsnio mintys padės dar labiau vertinti Dievo teikiamą globą, o ateityje gal netgi taps gyvybiškai svarbios.

KADA TURĖTUME PASIKVIESTI VYRESNIUOSIUS

4. Kas rodo, kad Jokūbo 5:​14–16, 19, 20 kalbama apie dvasines bėdas? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

⁴ Šią temą Jokūbas pradeda paraginimu: „Kas nors iš jūsų serga? Tepasikviečia bendruomenės vyresniuosius.“ (Perskaityk Jokūbo 5:​14–16, 19, 20.) Kaip rodo kontekstas, Jokūbas čia kalba apie dvasines bėdas. Todėl ragina kviesti ne gydytoją, o vyresniuosius. Be to, jis kalba apie nuodėmių atleidimą. Tiesa, dvasinė pagalba daug kuo panaši į fizinės ligos gydymą. Susirgę kreipiamės į mediką, išdėstome jam savo nusiskundimus ir laikomės jo nurodymų. Panašiai ir su dvasinėmis problemomis: skubame pas vyresniuosius, paaiškiname savo situaciją ir taikome, ką jie pataria vadovaudamiesi Biblija.

5. Kokie būna dvasinio nusilpimo požymiai?

⁵ Taigi Jokūbo laiško 5 skyriuje esame raginami kreiptis į vyresniuosius, kai tik pasijaučiame dvasiškai pasilpę. Išties protinga nedelsti, kad pagalbos susilauktume laiku, kol rimtai nesusigadinome santykių su Dievu. Būkime patys sau sąžiningi. Neapgaudinėkime savęs klaidingais samprotavimais, esą viskas su mumis gerai (Jok 1:22). Kai kurie Sardų bendruomenėje padarė tokią klaidą ir Jėzus perspėjo apie jiems iškilusį pavojų (Apr 3:​1, 2). Sąžiningai įvertinkime savo dvasinę būklę ir pamąstykime, ar Jehovai tarnaujame taip pat entuziastingai ir uoliai kaip anksčiau (Apr 2:​4, 5). Pavyzdžiui, pasvarstyk: „Ar nesumenko mano noras skaityti ir studijuoti Bibliją? Ar stengiuosi gerai pasiruošti sueigoms ir dalyvauju visose? Ar nenuslopo mano uolumas evangelizacijos darbe? Gal mintys sukasi vien apie pramogas ir pinigus?“ Tokie klausimai padės nustatyti, ar dvasiškai nepasilpom. Jei taip, turime skubiai padėtį taisyti, kol ji dar nepasunkėjo. O jei patiems įveikti problemos nepavyksta arba net nusižengėme Jehovai, būtinai kreipkimės pagalbos į vyresniuosius.

6. Ką turi daryti sunkiai nusidėjęs krikščionis?

⁶ Suprantama, jei krikščionis nusideda taip sunkiai, kad gali būti pašalintas iš bendruomenės, jis privalo kreiptis į kurį nors iš vyresniųjų (1 Kor 5:​11–13). Tokiam asmeniui reikia kuo skubiau taisyti savo santykius su Dievu. Jehova, remdamasis išpirkos galia, atleidžia tiems, kas daro „darbus, priderančius atgailai“ (Apd 26:20). Ir vienas iš tų būtinų darbų – kreiptis pagalbos į vyresniuosius.

7. Kokiais dar atvejais labai praverstų vyresniųjų pagalba?

⁷ Vyresnieji įpareigoti padėti ne vien tiems, kas sunkiai nusidėjo, bet visiems dvasiškai pasilpusiems bendratikiams (Apd 20:35). Antai gal tau niekaip nepavyksta nugalėti kokio nors geismo. Tikriausiai ypač nelengva, jei dar prieš sužinodamas tiesą vartojai narkotikus, žiūrėjai pornografiją ar gyvenai amoraliai. Nekovok vienui vienas (Mok 4:12). Pasikalbėk su kuriuo nors vyresniuoju. Jis tave išklausys, duos naudingų pasiūlymų ir patikins, kad Jehovą labai džiugina tavo ryžtas geismui atsispirti. O jei vis paslysti ir dėl to svyra rankos, vyresnieji paskatins toliau nepasiduoti. Graužatis veikiausiai yra ženklas, kad labai brangini savo ryšį su Jehova. O kad kreipeisi pagalbos į ganytojus, liudija apie tavo nuolankumą (1 Kor 10:12).

8. Ar į vyresniuosius būtina kreiptis kaskart, kai suklystame? Paaiškink plačiau.

⁸ Tiesa, ne visokiu atveju būtina kreiptis į vyresniuosius dvasinės pagalbos. Tarkim, netyčiomis pasakei ką nors įžeidžiamo broliui ar sesei, gal net pasikarščiavai. Tokiu atveju, užuot kalbėjęsis su vyresniaisiais, paklausyk Jėzaus pamokymo ir eik taikytis su tuo bendratikiu (Mt 5:​23, 24). Dar vertėtų patyrinėti straipsnius apie romumą, kantrybę, susivaldymą, kitas savybes ir stengtis jas ugdytis. Suprantama, jei įveikti problemos nepavyksta, gali teirautis ir kurio nors vyresniojo patarimo. Pavyzdžiui, Laiške filipiečiams apaštalas Paulius paprašė neįvardyto brolio padėti Evodijai ir Sintichei atkurti tarpusavio santarvę. Panašiai ir tau brandaus brolio pagalba gali išties praversti (Fil 4:​2, 3).

KODĖL PASIKVIESTI VYRESNIUOSIUS SVARBU

9. Kodėl turime kreiptis į vyresniuosius, net jei labai gėda? (Patarlių 28:13)

⁹ Jei padarėme sunkią nuodėmę arba nesiseka kovoje su silpnybe, kreiptis pagalbos į vyresniuosius gali būti nedrąsu. Bet tegul gėdos jausmas tavęs nesulaiko. Atmink, žengdamas šį žingsnį parodysi, kad kliaujiesi Jehovos teikiama pagalba. Toks klusnumas padės išsaugoti stiprų, sveiką tikėjimą. Pripažink, kad dvasiškai klumpi ir pagalba būtina (Ps 94:18). Jei labai nusidėjai, išpažink nuodėmę, liaukis ją daręs ir susilauksi Dievo gailestingumo. (Perskaityk Patarlių 28:13.)

10. Kas nutiktų, jei nuodėmes slėptume?

¹⁰ Pokalbis su vyresniaisiais gali duoti daug gera. O štai mėginimas nuodėmes slėpti prie gero nepriveda. Karalius Dovydas mėgino slėpti, todėl kentė dvasiškai, emociškai ir net fiziškai (Ps 32:​3–5). Užleista dvasinė problema yra tarsi negydoma liga ar sužalojimas – laikui bėgant darosi tik blogiau. Jehova puikiai tai žino, todėl kviečia: „Ateikite, sutvarkykime, kas tarp mūsų ne taip.“ Jis ragina nedelsti ir kreiptis pagalbos į bendruomenės vyresniuosius (Iz 1:​5, 6, 18).

11. Kam dar pakenktume, jei slėptume sunkias nuodėmes?

¹¹ Slėpdami sunkią nuodėmę ne vien sau pakenktume. Dėl tokio elgesio visa bendruomenė gali netekti Jehovos šventosios dvasios, o tada kiltų grėsmė bendratikių vienybei ir santarvei (Ef 4:30). Taip pat jei sužinome, kad brolis ar sesė sunkiai nusidėjo, turėtume paraginti jį pasikalbėti apie tai su vyresniaisiais.a Dangstydami draugo kaltę patys nusikalstume (Kun 5:1). Iš meilės Jehovai turime netylėti, atskleisti vyresniesiems tiesą. Tada bendruomenė išliks dvasiškai tyra ir padėsime klystančiam atkurti gerus santykius su Dievu.

KAIP VYRESNIEJI PADEDA

12. Kaip vyresnieji padeda dvasiškai pasilpusiems?

¹² Vyresnieji įpareigoti pagelbėti dvasiškai pasilpusiems bendratikiams (1 Tes 5:14). Jei nusižengei, jie įžvalgiais klausimais paskatins tave išsipasakoti, ką apie tai manai ir kaip jautiesi (Pat 20:5). Kad broliai galėtų suteikti geriausią pagalbą, būk visiškai atviras, net jeigu esi drovus nuo mažens arba kalbėti apie savo problemas nejauku. Nebijok, kad iš didelio susijaudinimo nesugebėsi „savo žodžių pažaboti“ ir pasakysi ne visai tai, ką norėtum (Job 6:3). Vyresnieji neskubės daryti išvadų. Prieš ką nors patardami jie tave atidžiai išklausys, nes nori aiškiai suprasti tavo situaciją (Pat 18:13). Jie gerai suvokia, kad dvasinis gydymas reikalauja laiko ir kad vieno pokalbio gali nepakakti sunkiai problemai išspręsti.

13. Kaip pasilpusiam padeda vyresniųjų maldos ir Biblija grįsti pamokymai? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹³ Kai kreipsiesi į vyresniuosius, jie elgsis atsargiai, kad tavo kaltės naštos dar nepasunkintų. Broliai melsis už tave Jehovai. Tikriausiai net nustebsi, kokią „didelę galią“ turi tos maldos. Jokūbas pamini ir kitą svarbią vyresniųjų pareigą: „Jie [...] tepatepa [sergantį] aliejumi Jehovos vardu“ (Jok 5:​14–16). Čia aliejumi vadinamos Dievo Žodžio tiesos. Sumaniai remdamiesi Biblija vyresnieji tave paguos, padrąsins, padės pataisyti santykius su Jehova (Iz 57:18). Tokiais pamokymais jie sustiprins tavo ryžtą visada laikytis Dievo priesakų. Tai bus lyg paties Jehovos balsas: „Štai teisingas kelias. Juo eikite“ (Iz 30:21).

14. Kaip vyresnieji padeda tiems, kas žengia „klaidingą žingsnį“? (Galatams 6:1; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁴ Perskaityk Galatams 6:1. „Klaidingu žingsniu“ čia vadinama tai, kas neatitinka Dievo nustatytų normų, pavyzdžiui neprotingas sprendimas arba netgi rimtas prasižengimas. Apaštalas Paulius vyresniuosius ragina: „Jūs, dvasiškai brandūs vyrai, mėginkite [klystantį] romiai pataisyti.“ Graikišką žodį, išverstą „pataisyti“, vartodavo kalbėdami apie išnirusio ar lūžusio kaulo atitaisymą. Patyręs gydytojas geba šią procedūrą atlikti taip, kad pacientui sukeltų kuo mažiau skausmo. Panašiai vyresnieji stengiasi pataisyti bendratikį kuo švelniau. Be to, kiekvienam bendruomenės ganytojui svarbu atminti šį Pauliaus įspėjimą: „Saugokis, kad ir pats nepatektum į pagundą.“ Kaip ir visi kiti žmonės, vyresnieji yra netobuli ir gali suklysti. Jie tai gerai supranta, todėl nesijaučia už kitus pranašesni ar teisesni, nė vieno nesmerkia ir elgiasi atjaučiai (1 Pt 3:8).

15. Kodėl galime su pasitikėjimu kreiptis į vyresniuosius?

¹⁵ Mūsų vyresniaisiais tikrai galime pasitikėti. Jehova juos nuolat lavina, kad ištikimai saugotų paslaptis, kad pamokymus imtų ne iš savo galvos, o iš Biblijos, ir kad kantriai padėtų mums nešti savo naštas (Pat 11:13; Gal 6:2). Tie broliai yra skirtingi ir jų patirtis nevienoda. Bet su problemomis laisvai galime kreiptis į bet kurį iš jų. Žinoma, nederėtų klausinėti visų paeiliui tikintis, kad kuris nors pasakys tai, ką mums norėtųsi išgirsti. Taip daryti reikštų ne „sveikojo mokslo“ ieškoti, o „mokytojų, kurie pataikautų [mūsų] ausims“ (2 Tim 4:3). Tad kai kreipiamės į vyresnįjį, jis galbūt pasiteiraus, ar apie savo problemą jau šnekėjomės su kuriuo nors iš brolių ir ką jis patarė. Be to, kuklumo skatinamas jis gali ir pats pasiteirauti kito vyresniojo nuomonės (Pat 13:10).

KOKIA YRA MŪSŲ PAČIŲ ATSAKOMYBĖ

16. Kokia yra mūsų pačių atsakomybė?

¹⁶ Vyresnieji Jehovos kaimenę rūpestingai globoja ir saugo, bet jie už mus nieko nesprendžia. Už savo veiksmus ir žodžius patys duosime apyskaitą Dievui (Rom 14:12). Jo padedami tikrai galime dorai gyventi ir ištikimai laikytis jam duoto pasiaukojimo įžado. Todėl užuot primetę savo nuomonę vyresnieji atkreipia dėmesį į Bibliją ir padeda perprasti Jehovos požiūrį. Taip jie padeda mums lavinti įžvalgą, kad gebėtume „atskirti gera nuo blogo“ (Hbr 5:14).

17. Ką turime daryti, jei dvasiškai pasilpstame?

¹⁷ Kokia garbė mums visiems tarnauti Jehovai! Jis siuntė „gerąjį ganytoją“ Jėzų paaukoti už mus savo gyvybę ir atverti kelią į amžiną gyvenimą (Jn 10:11). Taip pat tesėjo pažadą, išsakytą dar pranašo Jeremijo dienomis: „Duosiu ganytojų, kurie veiks pagal mano valią. Jie maitins jus išmanymu ir mokys supratimo“ (Jer 3:15). Tad jei dvasiškai pasilpstame ar susergame, nedelskime kreiptis pagalbos į vyresniuosius ir įsitikinsime, kad jie – tikra dovana nuo Jehovos.