Pranašiški Jokūbo palaiminimai sūnums (1 dalis)

1, 2. Ką Jokūbas padarė artinantis mirčiai ir kodėl? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

NUO dienos, kai Jokūbas su šeimyna atsikėlė iš Kanaano į Egiptą, praėjo apie 17 metų (Pr 47:28). Šiam ištikimam Jehovos tarnui tai buvo labai džiugus laikotarpis. Jis vėl pamatė savo mylimąjį sūnų Juozapą ir šeima susivienijo. Tačiau štai senolis supranta, kad jo dienos eina į pabaigą. Taigi, jis susikviečia visus sūnus norėdamas pasakyti jiems kai ką svarbaus (Pr 49:28).

² Anuomet patriarchas prieš mirtį saviškius suburdavo ir atsisveikindamas duodavo vienokių ar kitokių pamokymų (Iz 38:1). Dažnas taip pat nurodydavo, kas po jo mirties bus šeimos galva.

3. Kokiu tikslu Jokūbas sukvietė sūnus, kaip skaitome Pradžios 49:​1, 2?

³ Perskaityk Pradžios 49:​1, 2. Jokūbas yra Dievo pranašas ir sukvietęs sūnus nusako ateities įvykius, didžiai reikšmingus jų šeimoms. Sūnūs, reikia manyti, labai įdėmiai klausėsi tėvo žodžių.

4. Kuo bus naudinga patyrinėti paskutinius Jokūbo žodžius? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Jokūbo šeima“.)

⁴ Šiame straipsnyje prisiminsime, ką Jokūbas pasakė keturiems savo sūnums: Rubenui, Simeonui, Leviui ir Judui. Tolesniame pažiūrėsime, ką jis kalbėjo kitiems aštuoniems. Kaip matysime, jis turėjo minty ne vien sūnus, bet ir tolesnius jų palikuonius, vėliau tapusius Izraelio tauta. Apžvelgsime tos tautos istoriją ir įsitikinsime, kad pranašiški Jokūbo žodžiai išsipildė. Taip pat rasime vertingų pamokų, kaip galime džiuginti savo dangiškąjį Tėvą Jehovą.

RUBENAS

5. Ko, galimas dalykas, tikėjosi Rubenas?

⁵ Pirmiausia Jokūbas prabyla į Rubeną: „Tu mano pirmagimis“ (Pr 49:3). Būdamas pirmagimis, Rubenas tikriausiai tikėjosi dvigubos palikimo dalies. Gal net vylėsi, kad jis gaus šeimos galvos pareigas ir vėliau jas perduos savo sūnui.

6. Kodėl Rubenas prarado pirmagimio teises? (Pradžios 49:​3, 4)

⁶ Tačiau tie lūkesčiai nuėjo perniek (1 Met 5:1). Kodėl? Seniau Rubenas buvo sugulęs su Bilha, Jokūbo sugulove ir jo mylimosios žmonos Rachelės tarnaite (Pr 35:​19, 22). Paties Rubeno motina buvo kita Jokūbo žmona, Lėja. Nežinia, kodėl Rubenas taip pasielgė – tiesiog pasidavęs geismui ar norėdamas Bilhai užtraukti Jokūbo nemalonę, kad ji nenukonkuruotų jo motinos. Šiaip ar taip, jis pats užsitraukė tiek Jehovos, tiek savo tėvo nemalonę. (Perskaityk Pradžios 49:​3, 4.)

7. Kaip buvo su Rubenu ir jo palikuoniais? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Jokūbo pranašystės“.)

⁷ Jokūbas jam pasakė: „Neturėsi jokio pranašumo.“ Tikra tiesa. Biblijoje niekur nerandame paminėta, kad kuris nors iš Rubeno palikuonių būtų tapęs karaliumi, kunigu ar pranašu. Vis dėlto Jokūbas savo sūnaus neišsižadėjo. Rubenas gavo paveldą ir jo palikuoniai tapo viena iš Izraelio giminių (Joz 12:6). Tam tikrose situacijose išryškėjo gerosios Rubeno savybės ir nėra jokios užuominos, kad jis būtų dar kada pasielgęs amoraliai (Pr 37:​20–22; 42:37).

8. Ko mus pamoko Rubeno patirtis?

⁸ Ko pasimokome? Privalome ugdytis susivaldymą ir atsispirti seksualinėms vilionėms. Kilus pagundai nusidėti, turime susilaikyti ir pagalvoti, kaip tuo įskaudintume Jehovą, savo šeimą ir kitus. Atminkime: „Ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ (Gal 6:7). Kita vertus, Rubeno patirtis liudija ir apie Jehovos gailestingumą. Nors jis mūsų neapsaugo nuo netikusio poelgio padarinių, pastangas elgtis teisingai laimina.

SIMEONAS IR LEVIS

9. Už ką Jokūbas peikė Simeoną ir Levį? (Pradžios 49:​5–7)

⁹ Perskaityk Pradžios 49:​5–7. Toliau Jokūbas kalba apie Simeoną ir Levį, griežtai peikia juodu primindamas jų itin blogą poelgį. Pieš kelis dešimtmečius kanaanietis vardu Sichemas išprievartavo Jokūbo dukrą Diną. Aišku, sesers išniekinimas labai papiktino visus brolius. Bet Simeonas ir Levis įtūžio apimti sumanė kerštą ir griebėsi klastos. Jie pažadėjo Sichemo vyrams draugystę su sąlyga, kad šie apsipjaustys. Aniems taip padarius ir vis dar kenčiant skausmą dėl apipjaustymo, Simeonas su Leviu „pasiėmę kalavijus nuėjo į miestą ir išžudė nieko neįtariančius jo vyrus, visus iki vieno“ (Pr 34:​25–29).

10. Kaip išsipildė Jokūbo žodžiai apie Simeoną ir Levį? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Jokūbo pranašystės“.)

¹⁰ Dėl tokio smurtingo sūnų išpuolio Jokūbas buvo labai susikrimtęs. Jis išpranašavo, kad jų palikuoniai bus išsklaidyti ir išblaškyti po visą Izraelį. Šie žodžiai išsipildė po 200 su viršum metų, kai Izraelio tauta įžengė į pažadėtąjį kraštą. Simeono giminei paveldu buvo duoti paskiri plotai Judo giminės žemėse (Joz 19:1). O levitai paveldėjo 48 miestus įvairiose Izraelio vietose (Joz 21:41).

11. Ką gero nuveikė Simeono ir Levio giminės?

¹¹ Simeono ir Levio palikuoniai nekartojo jų klaidų. Levio giminė ištikimai tarnavo Jehovai. Pavyzdžiui, kai Jehova pašaukė Mozę užlipti ant Sinajaus kalno norėdamas perduoti jam Įstatymą, diduma izraelitų nusidėjo veršio garbinimu, bet levitai stojo į Mozės pusę ir padėjo pašalinti tą nedorybę iš tautos (Iš 32:​26–29). Būtent levitus Jehova pasirinko itin garbingai kunigiškai tarnystei (Iš 40:​12–15; Sk 3:​11, 12). O Simeono giminė pažadėtame krašte padėjo Judo giminei kovoti prieš kanaaniečius (Ts 1:​3, 17).

12. Ko pasimokome iš Simeono ir Levio patirties?

¹² Ko pasimokome? Nieko nespręskime ir nedarykime iš pykčio. Suprantama, labai skaudu, kai su tavimi ar tau brangiu žmogumi elgiamasi blogai (Ps 4:4). Bet atminkime, kad Jehovai nepatinka, kai žodžiais ar kokiais veiksmais išliejame rūstybę (Jok 1:20). Bendratikiui ar kam kitam pasielgus neteisingai, ištikimai laikykimės Biblijos principų ir nepraraskime savitvardos. Nevaldomo apmaudo padariniai gali būti labai žalingi (Rom 12:​17, 19; 1 Pt 3:9). Ir kaip tada, jei tavo tėvai nepaiso Jehovos priesakų? Nemanyk, kad ir iš tavęs nieko gero nebus ir Jehovai neįtiksi. Tu gali apsispręsti pats ir nesekti jų pėdomis. Jei visada stengsiesi daryti gera, Dievas tave tikrai laimins.

JUDAS

13. Dėl ko Judas galėjo sunerimti?

¹³ Tada Jokūbas kreipėsi į Judą. Girdėdamas, ką tėvas sako pirmiems trims sūnums, šis, ko gero, sunerimo. Juk ir pats padarė rimtų klaidų. Antai jis tikriausiai padėjo apiplėšti Sichemo miestą (Pr 34:27). Taip pat pritarė brolių užmačiai parduoti Juozapą į vergiją ir primeluoti apie jį tėvui (Pr 37:​31–33). O vėliau sugulė su savo marčia Tamara, palaikęs ją prostitute (Pr 38:​15–18).

14. Kodėl Judas nusipelnė pagyrimo? (Pradžios 49:​8, 9)

¹⁴ Bet Jokūbas palaimino Judą, pagyrė ir išpranašavo jam daug gera. (Perskaityk Pradžios 49:​8, 9.) Judas labai mylėjo savo senstantį tėvą ir stengėsi palengvinti jo širdies skausmą. Taip pat buvo pasirengęs aukotis, kad tik jaunėlis Benjaminas galėtų grįžti pas Jokūbą (Pr 44:​18, 30–34).

15. Kaip išsipildė Jokūbo pranašystė apie Judą?

¹⁵ Jokūbas išpranašavo, kad Judui teks lyderio vaidmuo. Tik ši pranašystė ėmė pildytis ne iš karto, o maždaug po 200 metų, kai Izraelio tauta išėjo iš Egipto ir Judo giminei buvo nurodyta žygiuoti jos gretų priešakyje į Pažadėtąją žemę (Sk 10:14). Užkariaujant Kanaaną vadovaujamas vaidmuo irgi teko Judo giminei (Ts 1:​1, 2). Taip pat iš Judo giminės kilo karalius Dovydas ir visa jo dinastija. Tačiau ir tai dar ne viskas.

16. Kaip išsipildė pranašystė, užrašyta Pradžios 49:10? (Taip pat žiūrėk rėmelį „Jokūbo pranašystės“.)

¹⁶ Jokūbas pasakė, kad iš Judo giminės kils ir Valdovas, kuriam skirta amžiais valdyti visą žmoniją. (Perskaityk Pradžios 49:​10, įskaitant išnašą.) Tas Valdovas yra Jėzus Kristus, Jokūbo pavadintas Šilojumi. Apie Jėzų angelas pasakė: „Dievas Jehova jam duos jo tėvo Dovydo sostą“ (Lk 1:​32, 33). Jis, vaizdžiai sakant, yra „Liūtas iš Judo giminės“ (Apr 5:5).

17. Ko pasimokome iš Jehovos požiūrio į mus?

¹⁷ Ko pasimokome? Jehova laimino Judą, nors šis buvo padaręs rimtų klaidų. Gal broliai net suglumo, ką tokio ypatingo Dievas jame įžvelgė. Šiaip ar taip, jis matė geras Judo savybes ir dėl to jį laimino. Kaip galime sekti šiuo Jehovos pavyzdžiu? Tarkim, išgirsti, kad broliui arba sesei paskiriamos kokios nors pareigos ar užduotis. Gal iš pradžių sutrinki, žinodamas kai kuriuos to asmens trūkumus. Bet atmink, kad Jehova džiaugiasi tavo bendratikio dorybėmis. Jis žvelgia į tai, kas gera. Tad stenkimės ir mes taip daryti.

18. Kada mums reikia kantrybės?

¹⁸ Judo patirtis taip pat rodo, kad svarbu būti kantriems. Jehova ištesi visus savo pažadus, tik ne visada būtent taip ir tada, kaip tikimės. Dievo tautai iš pradžių vadovavo ne Judo palikuoniai. Bet jie ištikimai palaikė Jehovos paskirtus asmenis – levitą Mozę, efraimietį Jozuę ir karalių Saulių, kilusį iš Benjamino giminės. Tad ir mes remkime visus Jehovos paskirtus vadovus (Hbr 6:12).

19. Ką iš aptartų Jokūbo žodžių sužinojome apie Jehovą?

¹⁹ Aptarti Jokūbo žodžiai atskleidžia nemažai reikšmingų dalykų. Akivaizdu, kad „Dievas mato ne taip, kaip žmogus“ (1 Sam 16:7). Jis labai kantrus ir atlaidus. Nors blogo elgesio nepateisina, tobulumo iš savo tarnų nesitiki. Jis gali palaiminti net stipriai suklydusius, jeigu tik jie nuoširdžiai atgailauja ir stengiasi taisytis. Kitame straipsnyje pažiūrėsime, ką Jokūbas kalbėjo kitiems aštuoniems sūnums.