Ar žinote?

Kodėl karaliaus Dovydo kariuomenėje buvo svetimtaučių?

TARP Dovydo karių buvo svetimtaučių, pavyzdžiui amonitas Celekas, hetitas Ūrija ir moabitas Itmaa (1 Met 11:​39, 41, 46). Jo pajėgose tarnavo „keretai, peletai, taip pat [...] gatiečiai“ (2 Sam 15:18). Manoma, kad keretai ir peletai buvo giminingi filistinams (Ez 25:16). Gatiečiais tikriausiai vadino filistinų miesto Gato gyventojus (Joz 13:​2, 3; 1 Sam 6:​17, 18).

Kodėl Dovydas priėmė į savo kariuomenę svetimtaučių? Jis neabejojo jų lojalumu tiek jam pačiam, tiek Jehovai. Štai viename žinyne apie keretus ir peletus rašoma: „Jie liko lojalūs Dovydui net pačiomis juodžiausiomis jo valdymo dienomis“ (išversta iš The New Interpreter’s Dictionary of the Bible). Iš ko tai žinome? Kai „visi Izraelio vyrai liovėsi sekti Dovydą“ ir prisidėjo prie „niekšelio, vardu Šeba“, keretai ir peletai ištikimai palaikė Dovydą ir pagelbėjo numalšinti Šebos sukeltą maištą (2 Sam 20:​1, 2, 7). Kitąsyk į Dovydo sostą nusitaikė jo sūnus Adonijas. Bet keretai ir peletai liko su karaliumi. Jie padėjo iškelti į sostą Jehovos pasirinktą karaliaus įpėdinį Saliamoną (1 Kar 1:​24–27, 38, 39).

Dar vienas karys, mūru stojęs už Dovydą, buvo gatietis Itajas. Jis drauge su 600 kitų vyrų palaikė karalių, kai šio sūnus Abšalomas sukurstė prieš valdovą visą tautą. Dovydas iš pradžių mėgino atkalbėti Itają, kad į kovą neitų, nes yra svetimšalis. Bet Itajas atsakė: „Kaip gyvas Jehova ir kaip gyvas tu, mano viešpatie karaliau! Kur tik bus mano viešpats karalius, ten bus ir tavo tarnas. Aš pasiruošęs net mirti su tavimi!“ (2 Sam 15:​6, 18–21).

Nors keretai, peletai ir gatiečiai buvo kitataučiai, jie pripažino Jehovą tikruoju Dievu, o Dovydą – jo pateptuoju. Koks dėkingas Dovydas turėjo būti šiems vyrams už tokią ištikimybę!