Pavyzdžiu laikyk pranašus. Michėjas
1. Apie ką galbūt mąstė Michėjas, tačiau kodėl jo pranašystės nebuvo tušti žodžiai?
1 Kada pagaliau šiai sugedusiai santvarkai ateis galas? Taip galbūt mąstė pranašas Michėjas, skelbdamas žinią apie Jehovos nuosprendį Izraelio ir Judo karalystėms. Vis dėlto jo pranašystės nebuvo tušti žodžiai. Jehova savo nuosprendį Samarijai įvykdė 740 m. p. m. e., ir Michėjas tai matė savo akimis (Mch 1:6, 7). Vėliau, 607 m. p. m. e., buvo sugriauta Jeruzalė (Mch 3:12). Kaip mes, laukdami, kol Jehova šiais laikais įvykdys savo nuosprendžius, galime sekti Michėjo pavyzdžiu?
2. Kaip laukdami Jehovos dienos rodome kantrybę ir kodėl tai svarbu?
2 Būk kantrus. Michėjas rašė: „O aš žvelgsiu į Viešpatį, dėsiu viltis į savo išganymo Dievą“ (Mch 7:7). Laukdamas, kol ateis pabaiga, jis, aišku, nesėdėjo rankų sudėjęs, bet toliau uoliai tarnavo Jehovos pranašu. Mes laukdami Jehovos dienos irgi turime būti aktyvūs — pasižymėti „šventais poelgiais ir dievotumo darbais“ (2 Pt 3:11, 12). Dėl Jehovos kantrumo žmonės dar turi laiko atgailauti (2 Pt 3:9). Todėl mes įsiklausome į Biblijos paraginimą kantrybės pavyzdžiu laikyti pranašus (Jok 5:10).
3. Kodėl turime prašyti Jehovą šventosios dvasios?
3 Prašyk Jehovą stiprybės. Nors Michėjui teko sunki užduotis, jis žinojo, kad Jehova suteiks jėgų ją atlikti (Mch 3:8). Jehovos Žodyje ne veltui esame raginami melsti Dievą stiprybės. Nuvargusiems jis mielai duoda jėgų, kad jie galėtų vykdyti savo krikščioniškus įsipareigojimus (Ps 84:6, 8 [84:5, 7, Brb]; Iz 40:28-31). Ar atlikdamas dievatarnystę esi tai patyręs? Ar nuolat prašai Jehovą šventosios dvasios? (Lk 11:13)
4. Kokį gerą pavyzdį mums paliko Michėjas?
4 Michėjui visą gyvenimą svarbiausia buvo vykdyti Dievo valią. Jis buvo nusistatęs ištikimai laikytis Dievo kelio, nepaisant aplink tvyrančio moralinio sugedimo. Kasdien išbandoma ir mūsų ištikimybė. Tad dar tvirčiau pasiryžkime vaikščioti „Viešpaties, savo Dievo, vardu visados ir per amžius“ (Mch 4:5, Brb).