„Manęs tai nedomina“
1 Kai kur dažnai taip atsakoma į mūsų skelbiamą žinią. Kas padės nenusiminti dėl žmonių abejingumo teritorijoje? Kaip skatinti juos domėtis gerąja naujiena?
2 Neprarask džiaugsmo. Jei suprantame, kodėl daugelis yra abejingi, neprarasime tarnybos džiaugsmo. Žmonės, kurie buvo mokomi tikėti evoliucija arba išaugo ateistinėje visuomenėje, galbūt nė nenumano, kokia vertinga knyga yra Biblija. Kitus nuvylė dvasininkų veidmainystė. Treti abejingi dėl to, kad yra nusiminę ir neturi vilties (Ef 2:12). Kai kurie ‘nekreipia dėmesio’ (NW), nes slegia kasdieniai rūpesčiai (Mt 24:37-39).
3 Nepaisydami neigiamos kai kurių žmonių reakcijos, džiaugsmo skelbimo tarnyboje neprarasime žinodami, jog savo pastangomis šloviname Jehovą (1 Pt 4:11). Be to, liudydami tiesą netgi tiems, kurie jos nevertina, stipriname savo tikėjimą. Stenkimės žvelgti į žmones taip kaip Jehova. Jis gailėjosi Ninevės gyventojų, „nemokančių atskirti kairės nuo dešinės“ (Jon 4:11). Mūsų teritorijos žmonėms geroji naujiena taip pat gyvybiškai svarbi. Tad nenuleiskime rankų ir toliau ieškokime būdų žadinti žmonių domėjimąsi Biblijos žinia.
4 Kalbėk apie tai, kas žmonėms rūpi. Pradėdamas pokalbį galėtum paminėti kokią nors aktualią vietinę problemą ir paprašyti žmogaus pasakyti savo nuomonę. Išklausyk, o paskui parodyk, ką apie tai sako Biblija. Vienas liudytojas, skelbdamas kaime, kur neseniai buvo įvykusi tragedija, prie kiekvienų durų pareikšdavo šeimininkams užuojautą. „Mano nuostabai, žmonės prakalbo, — sako brolis. — Tą dieną su daug kuo puikiai pasikalbėjau, nes parodžiau, kad jie man rūpi.“
5 Visas žmonijos problemas išspręs Dievo Karalystė. Stenkis įžvelgti, kas žmogui labiausiai rūpi. Galbūt jis sutiks, kad paaiškintum viltingą Biblijos žinią. O jeigu ne, gal norės klausytis kitą kartą (Apd 17:32).