Apsivilkite nuolankumu
1 Piemenukas pasikliauja Jehova ir nugali galingą karį. (1 Sam 17:45-47) Turtingas vyras kantriai ištveria didžiulę nelaimę. (Job 1:20-22; 2:9, 10) Dievo Sūnus visą garbę už savo mokslą priskiria Tėvui. (Jn 7:15-18; 8:28) Visais šiais atvejais pagrindinis veiksnys buvo nuolankumas. Ir šiandien įvairiomis aplinkybėmis svarbu rodyti šią savybę. (Kol 3:12)
2 Kai skelbiame gerąją naujieną. Mes, Dievo tarnai, nuolankiai skelbiame gerąją naujieną visokiems žmonėms, nesvarbu, kokia jų rasė, kultūra ar kilmė. (1 Kor 9:22, 23) Jei kai kurie kalba su mumis šiurkščiai arba išdidžiai atmeta Karalystės žinią, neatsakome tuo pačiu, bet toliau kantriai ieškome vertų žmonių. (Mt 10:11, 14) Užuot stengęsi padaryti įspūdį savo žiniomis ar išsilavinimu, atkreipiame dėmesį į Dievo Žodį, — taip pripažįstame, jog jis labiau įtikina nei mūsų pačių argumentai. (1 Kor 2:1-5; Hbr 4:12) Kaip ir Jėzus visą šlovę atiduodame Jehovai. (Mk 10:17, 18)
3 Susirinkime. Be to, krikščionys turi būti „apsivilkę nuolankumu vieni kitiems“. (1 Pt 5:5) Jei kitus laikome aukštesniais už save, stengsimės tarnauti broliams, nesitikėdami, kad jie tarnautų mums. (Jn 13:12-17; Fil 2:3, 4) Nemanysime, kad mums per žema užduotis, pavyzdžiui, valyti Karalystės salę.
4 Nuolankumu ‘palaikoma tarpusavio meilė’ — dėl to susirinkime vyrauja taika bei vienybė. (Ef 4:1-3) Ši savybė padeda klausyti paskirtų vadovų. (Hbr 13:17) Ji skatina mus priimti bet kokį patarimą ar drausminimą. (Ps 141:5) Jei esame nuolankūs, imdamiesi bet kokių pareigų susirinkime pasikliaujame Jehova. (1 Pt 4:11) Kaip ir Dovydas pripažįstame, jog sėkmė priklauso ne nuo mūsų sugebėjimų, bet nuo Dievo pritarimo. (1 Sam 17:37)
5 Dievo akivaizdoje. Pirmiausia turime ‘nusižeminti po galinga Dievo ranka’. (1 Pt 5:6) Jeigu tenka kęsti sunkias aplinkybes, galbūt trokštame palengvinimo, kurį suteiks Karalystė. Bet nuolankiai rodome kantrybę, kol Jehova nustatytu laiku ištesės pažadus. (Jok 5:7-11) Mums, kaip ir ištikimajam Jobui, svarbiausia, — kad ‘būtų pašlovintas Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas’. (Job 1:21)
6 Pranašas Danielius ‘nusižemino prieš savo Dievą’ ir buvo palaimintas Jehovos malone bei puikiomis tarnybos užduotimis. (Dan 10:11, 12) Tad ir mes apsivilkime nuolankumu, žinodami, jog „nusižeminimo ir pagarbios Viešpaties baimės atlygis — turtai, pagarba ir gyvenimas“. (Pat 22:4)