Kukli apranga ir išvaizda
1 „Visi vyrai, netgi berniukai, ryši kaklaraiščius. Visos moterys ir merginos, paauglės ir mažos mergytės, vilki suknelėmis arba sijonais. Čia nesimato džinsuotų ar be kaklaraiščių. Kiekvieno veidas švyti.“ Tai pranešė viena naujienų agentūra. Apie kokį sambūrį čia rašoma? Politinį mitingą? Sporto renginį? Roko koncertą? Ne! Taip apibūdinti broliai ir seserys, susirinkę pernai vasarą į didelį srities kongresą.
2 Vieno Lietuvos laikraščio korespondentė liudytojų sambūrį aprašė taip: „Salėje nebuvo nė vieno plikai nusiskutusio jaunuolio, nė vieno ilgaplaukio, vilkinčio megztiniu, džinsais, merginos, dėvinčios trumpą sijonėlį. Visi vyrai jau nuo dvejų metų amžiaus vilkėjo kostiumais, baltais baltiniais, ryšėjo kaklaraiščius.“ Kito kongreso apsaugos darbuotojas pasakė: „Jūs gražiai elgiatės, esate pagarbūs, švarūs ir tvarkingi. Malonu į jus žiūrėti. Šiame šiukšliname pasaulyje jūs sugebate laikytis švaros.“ Kokia puiki charakteristika mūsų naudai! Argi ne džiugu, kad mūsų brolija taip giriama? Žinoma, tų gerų atsiliepimų priežastis — visų liudytojų nepriekaištinga išvaizda.
3 Mes tapome žinomi visame pasaulyje dėl aiškiai išsiskiriančios savo išvaizdos. (Mal 3:18) Kodėl? Todėl, kad laikomės Biblijos patarimo ‘vilkėti padoriai, puoštis droviai ir santūriai, ... kaip dera [žmonėms], pasižymintiems pamaldumu — gerais darbais’. (1 Tim 2:9, 10)
4 Ką tu parodai savo apranga ir išvaizda? Mūsų drabužiai ir aprangos stilius aiškiai liudija, kokie mūsų įsitikinimai, pažiūros ir siekiai, — kas mes esame ir kam atstovaujame. Niekada nepalaikykime sugedusios šio pasaulio mąstysenos ir elgesio, nors tai ir labai populiaru. Turime rūpintis ne tuo, koks stilius ypač madingas, bet ar tai tinka mums, Dievo tarnams. (Rom 12:2) Užuot rinkęsi tai, kas pabrėžia nepriklausomybės dvasią ar amoralią gyvenseną, norime parodyti, jog iš tiesų ‘šloviname Dievą’. (1 Pt 2:12)
5 Kartais naujas, nepatyręs ar dvasiškai silpnas asmuo galbūt rengiasi taip, ką reklamuoja pasaulio mados, nesvarstydamas, kaip tai atsilieps Jehovai ir jo organizacijai. Visi turime ištirti save, ar nesekame pasaulio mąstysena. Geriau paprašykime gerbiamo, dvasiškai brandaus brolio ar sesers įvertinti mūsų aprangą bei išvaizdą ir rimtai apgalvokime duotą patarimą.
6 Kai kurie mielai pritaria, kad kongrese reikia būti pavyzdingai apsirengusiems. Bet laisvalaikiu, pasibaigus dienos programai, jie leidžia sau nebepaisyti Dievo reikalavimų. Laikykimės aukštų normų, kaip dera krikščionims tarnams. (2 Kor 6:3, 4) Kad ir kur būtume, iš vardinių kortelių ir deramos aprangos bei išvaizdos esame atpažįstami kaip Jehovos liudytojai. Taigi visada turime rengtis padoriai ir santūriai, parodydami, jog esame „ne pasaulio“. (Jn 15:19)
7 Tad šių metų srities kongrese stenkimės pasirodyti esą „šventa tauta Viešpačiui, savo Dievui“. Geras įspūdis apie mus bus „gyrius, garsas bei garbė“ Jehovai. (Įst 26:19)
[Rėmelis 6 puslapyje]
Kaip pašlovinti Jehovą:
■ Renkimės, kaip dera Dievo tarnams.
■ Nemėgdžiokime šio pasaulio madų.
■ Būkime kuklūs ir santūrūs.