Dėk visas pastangas dalyvauti pjūtyje
1 Jehovos pranašai senovėje ir pats Jėzus Kristus kalbėjo apie surinkimo darbą (Iz 56:8; Ez 34:11; Jn 10:16). Toks darbas šiandien atliekamas skelbiant gerąją Karalystės naujieną visame pasaulyje (Mt 24:14). Skirtumas tarp tarnaujančiųjų Dievui ir jam netarnaujančiųjų darosi labai akivaizdus (Mal 3:18). Ką tai reiškia mums?
2 Asmeninė atsakomybė. Galime mokytis iš Pauliaus, kuris buvo visiškai atsidėjęs krikščioniškai tarnybai. Jis jautė pareigą skelbti, kad visi žmonės galėtų išgirsti gerąją naujieną ir išsigelbėti. Tai skatino jį nepaliaujamai darbuotis jų labui (Rom 1:14-17). Žvelgdami į pavojingą dabartinės žmonijos padėtį, ar neturėtume atsakingiau skelbti mums paskirtos teritorijos žmonėms? (1 Kor 9:16)
3 Laikas neatidėliotinai veikti. Skelbimo darbą galima palyginti su paieškos ir gelbėjimo operacija. Kol dar nevėlu, reikia ieškoti žmonių ir padėti jiems rasti saugią vietą. Laikas ribotas. Žmonių gyvybės pavojuje! Nenuostabu, jog Jėzus ragino mokinius ‛melsti pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį’ (Mt 9:38).
4 Pripažindami laiko skubumą, daugelis Karalystės skelbėjų suaktyvino gyvybes gelbstintį darbą. Paauglys, vardu Hirohisa, gyveno su savo vieniša motina ir keturiais jaunesniais broliais bei seserimis. Kad paremtų šeimą, jis keldavosi trečią valandą ryto ir išnešiodavo laikraščius. Tačiau Hirohisa troško išplėsti skelbimo veiklą, todėl pradėjo tarnauti reguliariuoju pionieriumi. Kaip galėtum daugiau prisidėti prie to niekada nebepasikartosiančio darbo?
5 „Laikas trumpas!“ (1 Kor 7:29) Dėl to visomis jėgomis dirbkime šį svarbų darbą: skelbkime gerąją Karalystės naujieną ir ruoškime mokinius. Jėzus šią tarnybą prilygino pjūčiai (Mt 9:35-38). Dėdami pastangas dalyvauti pjūtyje, galbūt padėsime kam nors tapti Apreiškimo 7:9, 10 paminėtos milžiniškos garbintojų minios nariu.