Mes galime pakeisti savo mąstyseną

1. Kokį paraginimą apaštalas Paulius užrašė dvasia pateptiems krikščionims?

APAŠTALAS PAULIUS pirmo amžiaus krikščionims rašė: „Nebesekite šiuo pasauliu“ (Rom 12:2). Kodėl šventąja dvasia pateptiems Dievo tarnams reikėjo tokio paraginimo? (Rom 1:7)

2, 3. a) Kaip Šėtonas mėgina atitraukti mus nuo Jehovos? b) Kas padėtų iš savo proto išrauti net ir tvirtai įsišaknijusias negeras mintis?

² Kai kurie krikščionys Pauliaus dienomis, matyt, leido, kad jų protą užterštų Šėtono pasaulyje vyraujančios idėjos ir pažiūros (Ef 4:17–19). Taip gali nutikti ir su mumis. Piktasis visaip mėgina atitraukti mus nuo Jehovos. Viena iš jo taktikų yra žadinti mumyse ambicingumą, norą būti svarbiems ir įtakingiems. Auklėjimas, aplinka, kurioje gyvename, išsilavinimas – visu tuo šio pasaulio dievas gali pasinaudoti, kad įpirštų mums savo mintis.

³ Ar įmanoma iš savo proto išrauti net ir tai, kas jame tvirtai įsišakniję? (2 Kor 10:4) Paulius bendratikiams rašė: „Mes juk griauname visokius samprotavimus ir visa, kas iškeliama aukščiau už Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui“ (2 Kor 10:5). Taigi su Jehovos pagalba klaidingą mąstymą pakeisti įmanoma. Kaip kad priešnuodis neutralizuoja nuodų veikimą, taip Dievo Žodis gali neutralizuoti nuodingą Šėtono valdomo pasaulio įtaką.

„VISIŠKAI PASIKEISKITE“

4. Ką daugelis iš mūsų turėjome pakeisti?

⁴ Kai tiesa iš Biblijos palietė širdį ir panorome tarnauti Jehovai, turėjome pasikeisti, galbūt net atsikratyti kokių nors blogų įpročių (1 Kor 6:9–11). Esame labai dėkingi Jehovai, kad padėjo mums tapti geresniais žmonėmis.

5. Kokie du svarbūs dalykai paminėti Romiečiams 12:2?

⁵ Žinoma, nebūtų teisinga manyti, kad toliau keistis mums nebereikia. Nors nebedarome tokių rimtų nuodėmių kaip prieš krikštą, svarbu vengti visko, kas sukeltų norą grįžti prie to, ką palikome. Paulius rašė: „Nebesekite šiuo pasauliu, bet visiškai pasikeiskite ir atnaujinkite savo protą“ (Rom 12:2). Apaštalas čia paminėjo du svarbius dalykus. Pirma, turime nustoti sekti šiuo pasauliu, nebeleisti jam formuoti mūsų mąstysenos. Antra, turime visiškai pasikeisti.

6. Ką svarbaus suprantame iš Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 12:43–45?

⁶ Apie kokį pasikeitimą apaštalas Paulius kalbėjo? Ar gana tik pakeisti savo išvaizdą, manieras? Ne, pasikeisti reikia iš esmės. (Žiūrėk rėmelį „Pasikeisti ar apsimesti?“) Turime atnaujinti protą – išmokti kitaip mąstyti, reaguoti, taip pat pakeisti savo norus ir polinkius. Kiekvienam būtina pasvarstyti: „Ar esu krikščionis tik išore ar ir vidumi?“ Kai ką svarbaus suprantame iš Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 12:43–45. (Perskaityk.) Jėzus norėjo pamokyti, kad neužtenka protą išvalyti – jį reikia pripildyti Dievui patinkančių minčių.

„REIKIA UGDYTIS NAUJĄ PROTO NUOSTATĄ“

7. Kas būtina, kad iš esmės pasikeistume?

⁷ Dievo Žodis mus patikina, kad iš esmės pasikeisti tikrai galime. Jame rašoma: „Jums reikia ugdytis naują proto nuostatą ir apsivilkti naują žmogų, sukurtą pagal Dievo valią, – iš tikrųjų teisų ir ištikimą“ (Ef 4:23, 24). Aišku, išsiugdyti naują proto nuostatą nėra lengva. Nederamus troškimus ir polinkius negana tik užgniaužti – juos būtina pakeisti. Tam gali prireikti nemažai laiko ir pastangų.

8, 9. Koks pavyzdys liudija, kaip svarbu pasikeisti iš esmės?

⁸ Štai vieno mūsų brolio pavyzdys. Anksčiau jis girtaudavo, buvo labai agresyvus ir smurtingas. Ilgainiui jis nustojo gerti, veltis į muštynes, ir žmonės toje nedidelėje gyvenvietėje tokius jo pokyčius greitai pastebėjo. Brolis galiausiai pasikrikštijo. Bet sykį jo ryžtas elgtis, kaip dera krikščioniui, buvo netikėtai išbandytas. Vieną vakarą netrukus po krikšto pas jį į namus atėjo girtas vyras ir mėgino išprovokuoti muštynes. Iš pradžių brolis laikėsi ir provokacijai nepasidavė. Bet kai tas vyras ėmė nepagarbiai kalbėti apie Jehovą, brolis nebesusivaldė ir įsibrovėlį sumušė. Kodėl taip nutiko? Nors studijuodamas Bibliją brolis buvo išmokęs užgniaužti polinkį smurtauti, jis dar nebuvo išsiugdęs naujos proto nuostatos – nebuvo pasikeitęs iš esmės.

⁹ Vis dėlto brolis nepasidavė (Pat 24:16). Bendruomenės vyresniųjų padedamas jis toliau darė dvasinę pažangą ir galiausiai pats buvo paskirtas tarnauti vyresniuoju. Vieną vakarą prie Karalystės salės jis susidūrė su panašiu išbandymu kaip kadaise. Neblaivus vyras užsipuolė vieną vyresnįjį ir jau ruošėsi jį sumušti. Ką brolis darė? Jis ėmėsi švelninti situaciją – ramiai ir pagarbiai su anuo vyru pasikalbėjo. Paskui net parvedė jį namo. Kodėl šįkart brolis reagavo kitaip? Nes jau buvo išsiugdęs naują proto nuostatą. Brolis pasikeitė iš esmės ir tapo taikingu, nuolankiu žmogumi, savo elgesiu teikiančiu Jehovai šlovę.

10. Ko reikia, kad pakeistume savo vidinį žmogų?

¹⁰ Tokie pokyčiai nėra savaiminiai ir neįvyksta per naktį. Dažnai tam reikia ne vienų metų ir itin uolių pastangų (2 Pt 1:5). Geresni nepasidarysime vien dėl to, kad Jehovai tarnaujame jau seniai, – turime kaip įmanydami stengtis pakeisti savo vidinį žmogų. Kad tai pavyktų, svarbu turėti omenyje keletą esminių dalykų. Apie juos dabar ir pakalbėkime.

KAIP IŠSIUGDYTI NAUJĄ PROTO NUOSTATĄ

11. Kodėl, kad išsiugdytume naują proto nuostatą, svarbu melstis?

¹¹ Visų pirma, svarbu melstis. Ko, pavyzdžiui, galime Jehovą melsti, suprantame iš šių Dovydo žodžių: „Sukurk man tyrą širdį, Dieve, duok man naują, ryžtingą dvasią“ (Ps 51:10). Mums būtina pripažinti, kad turime ugdytis naują proto nuostatą, ir prašyti Dievą pagalbos. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova padės mums pasikeisti? Mus padrąsina jo pažadas, duotas kietaširdžiams izraelitams pranašo Ezechielio dienomis: „Aš suvienysiu jų širdis, įkvėpsiu jiems naują dvasią. Paimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jautrią [t. y. klusnią Dievui]“ (Ez 11:19, išnaša). Jehova buvo pasirengęs padėti izraelitams pasikeisti, taigi mielai padės ir mums.

12, 13. a) Apie ką, pasak Psalmyno 119:59, turime pamąstyti? b) Kokie klausimai padėtų save ištirti?

¹² Kad pasikeistume, svarbi ir savityra. Kasdien skaitydami Dievo Žodį, turime skirti laiko gerai pagalvoti, kokias mintis ir nuostatas reikėtų pakeisti. (Perskaityk Psalmyno 119:59; Hbr 4:12; Jok 1:25.) Stenkimės įžvelgti, ar mūsų kartais netraukia kokios nors pasaulyje vyraujančios idėjos. Pripažinkime savo silpnybes ir iš visų jėgų stenkimės jas įveikti.

¹³ Save ištirti padėtų tolesni klausimai. Ar širdyje jaučiu kitiems pavydą? (1 Pt 2:1) Ar esu linkęs didžiuotis savo kilme, išsilavinimu ar materialine padėtimi? (Pat 16:5) Ar į kitos rasės, tautybės ar socialinio statuso žmones žiūriu iš aukšto? (Jok 2:2–4) Ar mane vilioja tai, ką siūlo Šėtono pasaulis? (1 Jn 2:15–17) Ar man patinka amoralaus turinio ir smurtiniai filmai? (Ps 97:10; 101:3; Am 5:15) Sąžiningai atsakę į tokius klausimus suprasime, kur turėtume pasitempti. Jeigu rausime iš širdies tai, kas negera, net ir tvirtai įsišaknijusias blogybes, džiuginsime savo dangiškąjį Tėvą (Ps 19:14).

14. Kodėl svarbu rinktis gerus draugus?

¹⁴ Keistis labai padeda ir geri draugai. Norime to ar nenorime, žmonės, su kuriais bendraujame, mums daro didelę įtaką (Pat 13:20). Bendradarbiai ar bendramoksliai, tikėtina, nėra ta draugija, kuri skatina mus mąstyti apie tai, kas patinka Jehovai. Kaip tad atsigauname atėję į bendruomenės sueigas! Čia randame tikrų draugų, pasiruošusių mus įkvėpti, paskatinti mylėti ir daryti gerus darbus (Hbr 10:24, 25).

BŪTINA STIPRINTI SAVO TIKĖJIMĄ

15, 16. Kaip Šėtonas mėgina užteršti mūsų protą?

¹⁵ Šėtonas žino, kokią gerą įtaką mums daro mintys iš Dievo Žodžio. Todėl jis siekia užteršti mūsų protą visokiais žmogiškais samprotavimais ir sukelti abejonių.

¹⁶ Prisiminkime, kaip Edeno sode piktasis pradėjo pokalbį su Ieva. Jis klausė: „Ar Dievas tikrai leido valgyti ne nuo visų medžių, augančių sode?“ (Pr 3:1). Kadangi gyvename Šėtono valdomame pasaulyje, mes irgi neretai išgirstame panašaus pobūdžio klausimų, pavyzdžiui: „Ar Dievas tikrai nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokai? Ar Dievui tikrai nepatinka Kalėdos ir gimtadieniai? Ar Dievas tikrai reikalauja, kad atsisakytum kraujo perpylimo? Jeigu Dievas yra meilė, ar jis tikrai nori, kad nebendrautum su atskirtais nuo bendruomenės draugais ar šeimos nariais?“

17. a) Ko reikėtų imtis, jei kyla abejonių dėl mūsų įsitikinimų? b) Koks, remiantis Kolosiečiams 2:6, 7, turėtų būti mūsų tikslas?

¹⁷ Mūsų tikėjimas turi būti tvirtai pagrįstas. Jeigu kyla kokių abejonių, nevalia į jas tiesiog nekreipti dėmesio, antraip jos gali įsikeroti mūsų prote, sugadinti mąstyseną ir sugriauti tikėjimą. Ko tad reikėtų imtis? Dievo Žodis mus ragina atnaujinti savo protą, kad galėtume įsitikinti, „kokia yra Dievo valia – kas gera, priimtina ir tobula“ (Rom 12:2). Reguliariai tyrinėdami Bibliją sustiprinsime tikėjimą jos mokymais ir įsitikinsime, kad Jehovos nustatytos normos yra teisingos. Šitaip, vaizdžiai sakant, dar giliau įleisime savo tikėjimo šaknis. (Perskaityk Kolosiečiams 2:6, 7.)

18. Kaip galime pasipriešinti Šėtono pasaulio įtakai?

¹⁸ Sustiprinti savo tikėjimą galime tik mes patys. Tad ir toliau ugdykimės naują proto nuostatą. Nuolatos melskimės – prašykime Jehovą duoti šventosios dvasios. Tyrinėkime save – vis pagalvokime, kokios mūsų mintys ir polinkiai. Ieškokime tikrų draugų – tokių, kurie padėtų mums keistis į gera. Šitaip pasipriešinsime pražūtingai Šėtono pasaulio įtakai ir sugriausime „visokius samprotavimus ir visa, kas iškeliama aukščiau už Dievo pažinimą“ (2 Kor 10:5).