„Mano pagalba ateina iš Jehovos“

Jehova laimina pasiaukojamą tarnybą

VIENAS vyras dviračiu keliauja per tankų Kamerūno mišką. Nepaisydamas pavojų, daug valandų važiuoja apsemtais, dumblinais keliais, kad sustiprintų savo bendratikius. Norėdami pasiekti atokiai gyvenančius studijuotojus broliai Zimbabvėje brenda penkiolika kilometrų per ištvinusias upes, drabužius ir batus nešdami ant galvos. Dar kitur moteris keliasi ketvirtą valandą ir vyksta vesti studijų slaugytojai, turinčiai laiko tik ankstyvą rytą.

Kas tarp šitų žmonių bendra? Jie visi — Jehovos liudytojų visalaikiai tarnai, mokantys kitus Biblijos tiesos. Tai reguliarieji ir specialieji pionieriai, misionieriai, keliaujantieji prižiūrėtojai bei tūkstančiai viso pasaulio Betelio savanorių. Išskirtinis jų bruožas — pasiaukojimas.a

Tinkami motyvai

Jehovos liudytojai klauso paraginimo, apaštalo Pauliaus duoto Timotiejui: „Stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį“ (2 Timotiejui 2:15). Kas skatina šimtus tūkstančių liudytojų būti visalaikiais tarnais?

Paklausti, kodėl taip stengiasi, šie tarnai atsako: iš meilės Dievui ir artimui (Mato 22:37-39). Tai — tinkamiausia paskata, nes be meilės visos pastangos būtų veltui (1 Korintiečiams 13:1-3).

Reikia pasiaukojimo

Visi pasiaukoję krikščionys priėmė Jėzaus kvietimą: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs [...] ir teseka manimi“ (Mato 16:24). Išsižadėti savęs reiškia noriai paklusti Jehovai Dievui ir Jėzui Kristui — jiems priklausyti, leistis jų vadovaujamiems. Suvokdami tai daugelis tampa visalaikiais tarnais.

Daug liudytojų uoliai stengiasi išplėsti savo tarnybą. Štai Žulija, 56 metų reguliarioji pionierė iš San Paulo, sako: „Vienas brolis kinas paskambino man ir paklausė, ar nenorėčiau mokytis kinų kalbos. Būdama tokio amžiaus, apie naują kalbą nebegalvojau. Bet po kelių dienų sutikau. Dabar jau galiu ta kalba skelbti žmonėms Biblijos žinią.“

Jehovos liudytojų Peru filialas praneša: „Pastaraisiais metais šimtai reguliariųjų pionierių rodo ryžtą ir pasiaukojamą dvasią — persikelia į teritorijas, kur anksčiau nebuvo skelbta. Jie vyksta į atokius miestelius, kur mažai patogumų ir sunku rasti darbą. Tie skelbėjai noriai sutinka su viskuo, kad tik galėtų tęsti tarnybą. Svarbiausia, jų uolumas duoda puikių vaisių. Kaip praneša keliaujantieji prižiūrėtojai, tų pionierių pastangomis įkurta daug grupių.“

Kai kurie krikščionys norėdami padėti bendratikiams net rizikuoja gyvybe (Romiečiams 16:3, 4). Rajono prižiūrėtojas iš karo apimtų Afrikos sričių pasakoja: „Dar nepriėjus paskutinės užtvaros, skiriančios maištininkų užimtą teritoriją nuo vyriausybės kontroliuojamos, mudu su žmona apsupo keturi sukilėlių vadai ir jų sargybiniai. Jie klausė, kas mes tokie. Patikrinę dokumentus ir pamatę, kad esame iš vyriausybės kontroliuojamos srities, suirzo. Apkaltinę šnipinėjimu, ruošėsi mane mesti į duobę. Paaiškinau, ką čia veikiame, ir galiausiai mums leido eiti.“ Kaip džiaugėsi bendruomenės sulaukusios šios atsidavusios Dievui poros!

Nors kyla sunkumų, visalaikių tarnų gretos pasaulyje auga (Izaijo 6:8). Tie stropūs skelbėjai brangina savo tarnybą. Milijonai kitų šlovina Jehovą su tokia pat pasiaukojama dvasia. Ir yra gausiai laiminami (Patarlių 10:22, Brb). Pasitikėdami jo malone ir parama tie nenuilstami darbininkai, kaip ir psalmininkas, gieda: „Mano pagalba ateina iš Jehovos“ (Psalmyno 121:2, NW).

[Išnaša]

[Anotacija 9 puslapyje]

„Savanoriškai Tavo tauta susirinks Tavo pergalės dieną“ (PSALMYNO 110:3, Brb).

[Rėmelis 8 puslapyje]

JEHOVA BRANGINA SAVO ATSIDAVUSIUS TARNUS

„Būkite tvirti ir nepajudinami, vis uoliau dirbkite Viešpaties darbą ir žinokite, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 15:58).

„Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui“ (Hebrajams 6:10).