Ar būti ištikimam neapsimoka?
„JŪSŲ sveikatos draudimas per brangus, — tarė draudimo agentas Karlas.a — Jeigu draustumėtės pas mus, nemažai sutaupytumėte — 15 eurų per mėnesį.“
„Galbūt, — sutiko Jensas. — Bet jau ne pirmi metai draudžiuosi sveikatą toje agentūroje. Jie visada labai paslaugūs, todėl nemanau nieko keisti.“
„Jūs toks ištikimas, — pagyrė Karlas, — bet tai jums juk kainuoja!“
Karlas teisus. Ištikimybė kainuoja. Ir ne tik pinigų. Pareikalauja laiko, jėgų bei emocinio atsidavimo. Tad ar apsimoka būti ištikimam?
Giriama, bet reta savybė
Vienas institutas Vokietijoje atliko apklausą. 96 procentai atsakovų teigė, kad ištikimybė — pageidautina. Kitoje jo apklausoje du iš trijų jaunuolių (18—24 metų) irgi sakė vertinantys šią savybę.
Taigi ištikimybė giriama. Deja, kur kas rečiau jos paisoma. Štai kai kuriose Europos šalyse daugelis sutuoktinių bei kitų šeimos narių neištikimi vienas kitam. Draugas irgi išduoda draugą. Pasitikėjimo nebeliko tarp darbdavio ir darbininko, kompanijos ir klientų. Kodėl taip yra?
Vieniems karštligiškas gyvenimo tempas suryja tiek laiko bei jėgų, kad jų tiesiog nebelieka tam, kam yra įsipareigoję. Antri, nuvilti draugų, padaro išvadą, jog apskritai neverta stengtis būti ištikimiems. Treti išvis nenori niekam įsipareigoti.
Taigi ištikimybė, kad ir giriama, vis dėlto dažniausiai ignoruojama. Tad pasvarstykime: ar verta būti ištikimam? jeigu taip, tai kam ir kaip? ką tai duoda?
[Išnaša]
a Šiame ir kitame straipsniuose kai kurie vardai pakeisti.
[Anotacija 3 puslapyje]
Ištikimybė, kad ir giriama, vis dėlto dažniausiai ignoruojama