Pranašiškas Dievo Žodis teikia ateities viltį
PRANAŠIŠKAS Dievo Žodis, Biblija, įgalina tikruosius krikščionis žvelgti į ateitį su tikėjimu, viltimi ir optimizmu. Jie laukia rytojaus turėdami tvirtą ryšį su Jehova Dievu. Srities kongreso „Dievo pranašiškas žodis“ įžanginėje kalboje buvo paminėta, kad Jehovos Liudytojai jau daugelį metų uoliai studijuoja Biblijos pranašystes. Ką Jehova pateiks savo tautai šiame kongrese? Visi klausytojai su Biblija rankose to nekantriai laukė. Kiekvienai kongreso dienai buvo parinkta tam tikra tema.
PIRMOJI DIENA: Vaikščioti Dievo Žodžio šviesoje
Kalboje „Mes vadovaujamės Dievo Žodžiu“ buvo pasakyta, kad Jehovos tauta yra kaip žmogus, pradėjęs savo kelionę tamsią naktį. Kol saulė teka, aplinkui — prieblanda, bet kai ji šviečia tiesiai virš galvos, keleivis įžvelgia kiekvieną smulkmeną. Pasak Patarlių 4:18, Jehovos tauta aiškiai regi savo kelią šviečiant ryškiai Dievo pranašiško žodžio tiesai. Jie neapleisti ir neklupčioja dvasinėje tamsoje.
Apžvalginiame pranešime „Įsiklausyk į Dievo pranašišką žodį“ buvo priminta, jog tie, kas žvelgia į Jehovą, nebūna apvilti kaip pasaulio žmonės, einantys paskui netikrus mesijus bei pranašus. Priešingai nei apie juos, liudijimai apie tikrąjį Mesiją Jėzų Kristų yra visiškai patikimi! Pavyzdžiui, stebuklingas Jėzaus atsimainymas buvo jo, pasodinto į Dievo Karalystės sostą Karaliaus, provaizdis. Nuo savo atėjimo į Karalystės valdžią 1914-aisiais Jėzus taip pat yra 2 Petro 1:19 paminėta „aušrinė“. „Jis, Mesijiškoji Aušrinė, skelbia naują dieną, arba erą, auštančią visai paklusniai žmonijai“, — pasakė pranešėjas.
Popietės programa prasidėjo kalba „Šviesti tarsi žiburiams“; joje buvo plėtojama Pauliaus mintis iš Efeziečiams 5:8, jog turime ‛elgtis kaip šviesos vaikai’. Krikščionys yra žiburiai dėl to, kad ne tik platina Dievo Žodį kitiems, bet ir taiko Biblijos patarimus savo gyvenime sekdami Jėzumi.
Jei norime būti tokie žiburiai, „tebūna malonu skaityti Dievo Žodį“. Šiai temai buvo skirtas trijų kalbų ciklas. Pirmasis oratorius, pacitavęs Abraomą Linkolną, pavadinusį Bibliją „pačia geriausia iš visų Dievo duotų dovanų“, paklausė susirinkusiųjų, kokie skaitymo ypatumai parodo, kiek jie dėkingi už Jehovos Žodį. Klausytojai buvo paskatinti atidžiai skaityti Bibliją, įsivaizduoti Rašto pasakojimus ir susieti naują informaciją su ankstesne.
Antroje kalboje buvo pabrėžta, jog, norėdami pasisavinti „stiprų maistą“, turime ne protarpiais skaityti, o studijuoti (Žydams 5:13, 14). Kalbėtojas pasakė, jog studijavimas ypač naudingas, jei iš anksto ‛paruošiame savo širdį’ kaip izraelitų kunigas Ezra (Ezros 7:10, Brb). Kodėl taip svarbu studijuoti? Nuo to tiesiogiai priklauso mūsų santykiai su Jehova. Tad Biblijos studijavimas turi būti vertinga, maloni atgaiva, nors tam reikia vidinės disciplinos bei pastangų. Kaip rasti laiko prasmingam studijavimui? ‛Gerai naudojant laiką’, — tokie buvo minėto ciklo paskutinio kalbėtojo žodžiai (Efeziečiams 5:16). Be abejo, rasime laiko, jei stengsimės jį kuo geriausiai naudoti.
Kalboje „Dievas teikia nuvargusiajam jėgų“ buvo pasakyta, kad nūdien daugelis žmonių yra pailsę. Tad jei norime turėti „visa viršijančios jėgos apstybę“ krikščioniškoje tarnyboje, turime pasikliauti Jehova, ‛duodančiu nuvargusiajam jėgų’ (2 Korintiečiams 4:7; Izaijo 40:29). Mus stiprina Dievo Žodis, malda, krikščionių susirinkimas, reguliarus skelbimas, krikščionių prižiūrėtojai ir kitų bendratikių ištikimybės pavyzdys. Kalboje „Žiūrint laiko, būkite mokytojai“ buvo pabrėžta krikščionių pareiga būti mokytojais bei skelbėjais ir uoliai ugdytis „mokymo meną“ (2 Timotiejui 4:2, NW).
Baigiamojoje pirmos dienos kalboje „Dievo priešininkai nenugalės“ oratorius pasakė, kad paskutiniu laiku kai kuriose šalyse Jehovos Liudytojus klaidingai mėginama vadinti pavojinga sekta. Tačiau mums nereikia baimintis, nes Izaijo 54:17 (Brb) sakoma: „‛Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs’, — sako Viešpats.“
ANTROJI DIENA: Ką skelbia pranašiški raštai
Aptarus tai dienai parinktą Biblijos ištrauką, dalyviai vėl klausėsi kalbų ciklo tema: „Šlovinti Jehovą kaip šviesos nešėjams“. Pirmojoje buvo pasakyta, jog krikščionies tikslas yra šlovinti Jehovą skelbiant visur. Antroje kalboje priminta būtinybė kviesti susidomėjusius žmones į Dievo organizaciją. Kaip? Prieš kiekvienas namų Biblijos studijas arba po jų reikėtų skirti penkias dešimt minučių paaiškinti, kaip veikia Dievo organizacija. Trečioje šio ciklo kalboje buvo pabrėžta būtinybė šlovinti Dievą gerais darbais.
Kalba „Nepaprastai brangink Jehovos priminimus“ buvo paremta 119 psalmės eilutėmis. Be abejo, mums būtini priminimai, nes esame linkę pamiršti. Tad labai svarbu mokytis branginti Jehovos priminimus taip kaip anas psalmininkas!
Paskui priartėjo ypatingas momentas — kalba, pavadinta „Dėmesys pranašiškam žodžiui veda prie krikšto“. Krikšto kandidatams buvo priminta, jog jie seka Kristumi ne tik krikštydamiesi, bet ir nenukrypstamai eidami jo pėdomis (1 Petro 2:21). Kokia privilegija naujai atėjusiems žmonėms: jiems išsipildo Jėzaus pranašystė iš Jono 10:16, kad jis surinks „kitas avis“ tarnauti drauge su dvasia pateptais mokiniais!
Popietės programos pirmoje kalboje „Klausyk, ką dvasia sako“ oratorius paaiškino, kad Jehovos dvasia byloja mums iš Biblijos eilučių, per „ištikimą ir protingą vergą“ bei Rašto išlavintos mūsų sąžinės balsu (Mato 24:45, Jr). Todėl krikščionims, norintiems sužinoti, kaip įtikti Dievui, nereikia girdėti balso iš dangaus. Kitoje kalboje „Tvirtai laikykimės atsidavimo Dievui mokslo“ krikščionys buvo raginami nepasikliauti žlugdančiomis pasaulio idėjomis. Nevaldomas smalsumas tikrai gali nukreipti mūsų dėmesį į žalingą informaciją, kurią skleidžia atskalūnai bei kiti Šėtono agentai. Daug geriau reguliariai skaityti Bibliją, Sargybos bokštą bei Atsibuskite!
Tolesnėje kalboje, pavadintoje „Pavyzdžiu laikyk sveikus žodžius“, oratorius pabrėžė, kaip svarbu nuodugniai žinoti Rašto tiesos „pavyzdį“, arba pagrindus (2 Timotiejui 1:13, Brb). Žinodami šį pavyzdį, mes galėsime būti ne tik atsidavę Dievui, bet ir suvokti, kas nesiderina su tiesa.
Įsivaizduok esąs brangenybė Jehovos akyse. Kokia garbė! Agėjo pranašyste paremta kalba „‛Lobiai’ pripildo Jehovos namus“ ypač padrąsino klausytojus: buvo patikinta, jog Jehovai tikrai brangus kiekvienas „milžiniškos minios“ narys (Apreiškimas 7:9). Todėl Dievas išsaugos juos per galutinį tautų ‛sudrebinimą’ — būsimą „didelį suspaudimą“ (Agėjo 2:7, 21, 22; Mato 24:21). Tačiau dabar Jehovos tauta turi budėti dvasiškai; ši tema buvo plėtojama kalboje „Pranašiški Raštai perspėja, kad būtume budrūs“. Kalbėtojas citavo Jėzaus žodžius: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“ (Mato 24:42). Kaip galime išsaugoti dvasinį budrumą? Būdami užimti Jehovos tarnyboje, nuolat melsdamiesi ir gyvendami didžiosios Jehovos dienos lūkesčiu.
Paskutinė šeštadienio kalba vadinosi „Pranašiškas žodis pabaigos metu“. Ją prisiminsime daugelį metų. Kodėl? Kadangi oratorius pranešė apie naują knygą — Įsiklausyk į Danieliaus pranašystę! „Šiame puikiai iliustruotame 320 puslapių leidinyje nagrinėjamas kiekvienas Danieliaus knygos skyrius“, — pasakė kalbėtojas. Koks tikėjimą stiprinantis įrodymas, kad Jehova nušviečia savo pranašišką Žodį!
TREČIOJI DIENA: Dievo pranašiškas žodis niekada neapvilia
Paskutinė kongreso diena prasidėjo trijų kalbų ciklu, pavadintu „Pranašiški žodžiai paskirtam laikui“. Šiose kalbose buvo nagrinėjami trys pranašo Habakuko ištarti Jehovos teismo nuosprendžiai. Pirmas skirtas neklusniam Judui, antras — engėjiškam Babilonui. Galiausias nuosprendis, kuris dar bus įvykdytas, skelbia neišvengiamą visų blogųjų sunaikinimą. Klausytojams sveiką Dievo baimę sukėlė paskutinę šio ciklo kalbą sakiusio brolio žodžiai apie Armagedoną: „Tikrai sukrečiantis bus Jehovos didžios galios pasireiškimas.“
„Vertinkime savo dvasinį paveldą“ — taip vadinosi jaudinanti biblinė drama. Joje buvo parodyti visiškai skirtingi Jokūbo ir Ezavo požiūriai į dvasinius dalykus ir tai skatino ištirti savo požiūrį. Ezavas paniekino savo dvasinį paveldą, todėl jis atiteko Jokūbui, branginusiam tokį turtą. „Kokį [dvasinį paveldą] Jehova suteikė mums?“ — toks buvo klausimas kongreso dalyviams. „Savo Žodžio, Biblijos, tiesą, amžinojo gyvenimo viltį bei privilegiją atstovauti jam gerosios naujienos skelbėjais“, — atsakė kalbėjęs brolis.
Tolesnė kalba vadinosi „Ką mūsų vertingas paveldas reiškia tau?“ Teisingą požiūrį į dvasinius dalykus parodome skirdami pirmenybę ne asmeniniams ar materialiems poreikiams, o Jehovos tarnybai bei dvasinėms privilegijoms. Jei taip darome, tai skirtingai nuo Adomo, Ezavo bei neištikimų izraelitų labiausiai vertiname savo santykius su Jehova.
Viešoje kalboje „Visa darosi nauja, kaip išpranašauta“ aptartos keturios pagrindinės pranašystės apie „naują dangų“ ir „naują žemę“ (Izaijo 65:17-25; 66:22-24; 2 Petro 3:13; Apreiškimas 21:1, 3-5). Be abejo, Jehova žinojo, kad šios pranašystės išsipildys ne tik jo atkurtai tautai 537 m. p. m. e., bet plačiau. Jis kalbėjo apie savo Karalystės valdžią („naują dangų“) ir jos žemiškuosius pavaldinius („naują žemę“), gyvensiančius puikiame žemės rojuje.
Kongreso pabaigoje klausytojai išgirdo puikią, įkvepiančią kalbą „Ko tikimės iš Dievo Žodžio vadovavimo“. Oratorius priminė, jog Karalystės skelbimo darbui užbaigti „laikas trumpas“ (1 Korintiečiams 7:29). Mes esame prie pat slenksčio to laiko, kai Jehova įvykdys nuosprendį Šėtonui ir jo blogai sistemai. Nusiteikime kaip psalmininkas: „Mūsų siela laukia Viešpaties — Jis mūsų pagalba ir skydas“ (Psalmių 33:20, Brb). Kokia nuostabi perspektyva atsiveria tiems, kurių lūkesčiai pagrįsti pranašišku Dievo žodžiu!
[Iliustracija 7 puslapyje]
Įspūdinga drama sustiprino dėkingumą už dvasinį Jehovos tarnų paveldą
[Iliustracija 7 puslapyje]
Daugelis tų, kurie atkreipė dėmesį į Dievo pranašišką žodį, pasikrikštijo