Tu gali laimėti savo brolį

„Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį“ (MATO 18:15, Brb red.).

1, 2. Kokį praktišką patarimą dėl nusižengimų davė Jėzus?

LIKUS mažiau nei metams iki tarnybos pabaigos, Jėzus pamokė savo mokinius būtinų dalykų. Apie tai gali perskaityti Mato 18 skyriuje. Vienas iš pamokymų — kaip svarbu būti nuolankiems it vaikai. Toliau jis pabrėžė, jog turime stengtis nepapiktinti „vieno iš šitų mažutėlių“ bei sugrąžinti paklydusius „mažutėlius“, kad jie nepražūtų. Paskui Jėzus davė vertingą, praktišką patarimą, kaip išspręsti nesutarimus tarp krikščionių.

² Gal prisimeni Kristaus žodžius: „Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‛dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’.“ „O jei jis jų nepaklauso, pasakyk surinkimui; bet jei jis ir surinkimo nepaklauso, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas“ (Mato 18:15-17, Brb red.; Naujasis Testamentas ir Psalmai, vertė A. Jurėnas). Kada tinka šis patarimas ir koks turi būti mūsų požiūris jį taikant?

3. Kaip apskritai turėtume žiūrėti į kitų klaidas?

³ Ankstesniame straipsnyje buvo pabrėžta, jog, būdami netobuli ir linkę klysti, visi turime mokytis atleisti. To ypač reikia, kai vienas krikščionis įskaudina kitą žodžiu ar elgesiu (1 Petro 4:8). Paprastai geriausia skriaudą dovanoti ir pamiršti. Tai būtų mūsų taikos įnašas krikščionių susirinkimo labui (Psalmių 133:1, Brb red.; Patarlių 19:11). Tačiau galbūt, tavo manymu, būtina išsiaiškinti tą reikalą su tave įskaudinusiu broliu (ar sese). Tam atvejui Jėzus ir davė minėtą patarimą.

4. Kaip galime taikyti patarimą iš Mato 18:15 kitam suklydus?

⁴ Jėzus patarė ‛pasakyti apie jo kaltę prie keturių akių’. Tai išmintinga. Žodžiai „prie keturių akių“ reiškia prie tavo ir jo akių. Paprastai lengviau būna vieniems dviese viską ramiai aptarti. Tam, kuris pasakė arba pasielgė užgauliai ar nemaloniai, galbūt nesunku bus tau vienam prisipažinti suklydus. Netobula prigimtis gali versti žmogų prie kitų neigti savo kaltę arba teisintis dėl savo poelgio. Kalbėdamiesi „prie keturių akių“, galbūt išsiaiškinsite, jog tai buvo nesusipratimas, o ne nusižengimas ar sąmoninga užgaulė. Jei abu taip manote, galite sutarti pamiršti viską neleisdami nesutarimui didėti ir temdyti jūsų santykių. Todėl Mato 18:15 užrašytas principas tinka net ir menkiems kasdieniniams nemalonumams užglaistyti.

Ką reiškė jo žodžiai?

5, 6. Apie kokias nuodėmes kalbama Mato 18:15, sprendžiant iš konteksto, ir ką tai rodo?

⁵ Apskritai Jėzaus patarimas buvo skirtas tam atvejui, kai padaryta sunkesnė nuodėmė. Jėzus pasakė: „Jei tavo brolis tau nusidėtų.“ Plačiąja prasme ‛nusidėti’ reiškia bet kokią klaidą ar silpnybę (Jobo 2:10, Brb red.; Patarlių 21:4; Jokūbo 4:17). Tačiau iš konteksto aišku, kad Jėzus turėjo omenyje didelę nuodėmę. Ji tokia, kad nusidėjėlis gali būti prilygintas „pagoniui ir muitininkui“. Ką reiškia ši frazė?

⁶ Šių žodžių klausęsi Jėzaus mokiniai žinojo, kad jų tautiečiai nebendrauja su nežydais (Jono 4:9; 18:28; Apaštalų darbai 10:28). Be abejo, buvo vengiama ir muitininkų žydų, nes jie nesąžiningai elgdavosi su žmonėmis. Tad Mato 18:15-17 iš tikrųjų buvo kalbama apie sunkias nuodėmes, o ne apie tokį įžeidimą ar skriaudą, kurią gali atleisti ir užmiršti (Mato 18:21, 22).a

7, 8. a) Kokius nusižengimus turi svarstyti vyresnieji? b) Dėl kokių nusižengimų turi savarankiškai tartis abu krikščionys remdamiesi Mato 18:15-17?

⁷ Pagal Įstatymą, padarius kai kurias nuodėmes, nepakakdavo tik susilaukti įžeistojo atleidimo. Apie piktžodžiavimą, atskalūnybę, stabmeldystę ir tokius lytinius nusižengimus kaip paleistuvystė, svetimavimas bei homoseksualizmas turėjo būti pranešta vyresniesiems (arba kunigams) ir šie ištirdavo tokius nusižengimus. Taip daroma ir krikščionių susirinkime (Kunigų 5:1; 20:10-13; Skaičių 5:30, NW; 35:12; Pakartoto Įstatymo 17:9; 19:16-19; Patarlių 29:24, NW). Tačiau atkreipk dėmesį, kad Jėzus kalbėjo apie tokius nusižengimus, kurie galėjo būti aptarti dviejų asmenų. Pavyzdžiui, kas nors įpykęs ar iš pavydo apšmeižė kitą žmogų. Arba krikščionys buvo susitarę ką nors pagaminti iš tam tikrų medžiagų konkrečiam terminui. Galbūt kas nors turėjo grąžinti skolą nustatytu laiku. O gal darbdavio išmokytas asmuo pažadėjo net ir pakeitęs darbovietę nepervilioti jo klientų sutartą laiką ar sutartoje teritorijoje.b Jei brolis nesilaiko žodžio ir neatgailauja dėl tokių nuodėmių, jis sunkiai nusižengia (Apreiškimas 21:8). Tačiau visa tai gali būti aptarta dviejų su tuo reikalu susijusių asmenų.

⁸ Kaip išspręsti tokius reikalus? Jėzaus patarime paminėti trys žingsniai. Aptarkime juos. Vertinkime juos ne kaip griežtą teisinę procedūrą, o stenkimės suvokti esmę ir niekada nepamirškime, koks yra mūsų meilingas tikslas.

Stenkis laimėti savo brolį

9. Ką reikia turėti omenyje taikant patarimą iš Mato 18:15?

⁹ Jėzus pradėjo taip: „Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.“ Akivaizdu, kad toks žingsnis paremtas ne įtarinėjimu. Tau reikia turėti įrodymų arba tokios informacijos, kuria remdamasis gali padėti broliui suprasti padarytą klaidą ir būtinybę pataisyti padėtį. Derėtų veikti nedelsiant, kol problema nepasunkėjo, ir ano asmens požiūris neįsišaknijo. Nepamiršk, jog tau pačiam nenaudinga ilgai apie tai mąstyti. Kadangi kalbėsitės tik dviese, nepasakok kitiems apie tai ieškodamas užuojautos ar norėdamas pakelti savo prestižą (Patarlių 12:25; 17:9). Kodėl? Todėl, kad tavo tikslas kitas.

10. Kas padės mums laimėti savo brolį?

¹⁰ Reikia stengtis laimėti brolį, o ne kritikuoti, žeminti ar sugniuždyti jį. Jei jis tikrai nusidėjo, jo santykiams su Jehova gresia pavojus. Juk tikrai nori, kad ir toliau jis būtų tavo krikščioniškasis brolis. Tikriausiai judviejų pokalbis bus sėkmingas, jei laikysies ramiai, vengsi šiurkščių žodžių ar smerkiamo tono. Tokio meilės dvasia pagrįsto aiškinimosi metu atmink, jog abu esate netobuli, nuodėmingi žmonės (Romiečiams 3:23, 24). Nesunku bus susitaikyti, jei brolis suvoks, kad tu jo neapkalbinėjai ir nuoširdžiai trokšti padėti. Ypač išmintinga ramiai, atvirai pasikalbėti, jei aišku, jog abu esate kalti arba įvyko nesusipratimas (Patarlių 25:9, 10; 26:20; Jokūbo 3:5, 6).

11. Ką turėtume daryti, jei įžeidėjas nepaklauso mūsų?

¹¹ Jei pokalbis padės bendratikiui suprasti nusižengus ir kad tai rimta, galbūt jis bus paskatintas atgailauti. Tačiau dažnai išdidumas kliudo taip pasielgti (Patarlių 16:18; 17:19). Tad jei iš pradžių brolis neprisipažins klydęs ir neatgailaus, tu gali susilaikyti nuo tolesnio žingsnio. Juk Jėzus nepasakė: ‛Eik tik sykį ir pasakyk jam apie jo kaltę.’ Kadangi padarytas nusižengimas ir jį reikia išsiaiškinti, iš naujo kalbėkis su juo tokia dvasia, apie kurią rašoma Galatams 6:1, ir „prie keturių akių“. Galbūt tau pavyks laimėti brolį. (Palygink Judo 22, 23.) O ką daryti, jei esi tikras, jog nusižengta, tačiau brolis to nepripažįsta?

Kreiptis pagalbos į subrendusius krikščionis

12, 13. a) Kokį antrą žingsnį liepė žengti Jėzus aiškinantis nusižengimą? b) Koks patarimas taikytinas žengiant tą žingsnį?

¹² Jei sunkiai nusižengtum, ar norėtumei, kad bendratikiai gana greitai nusiviltų tavimi? Vargu. Todėl Jėzus liepė po pirmo žingsnio toliau dėti pastangas laimėti savo brolį, kad jis vieningai su tavimi bei kitais deramai garbintų Dievą. Jėzus paminėjo antrą žingsnį: „O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‛dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’.“

¹³ Jis liepė pasiimti „dar vieną ar du“. Jis nepasakė, jog po pirmojo žingsnio gali kalbėti apie tą dalyką su daugeliu bendratikių, kreiptis į keliaujantįjį prižiūrėtoją ar rašyti kitiems broliams. Nors tu esi tikras, kad nusižengta, tai nėra visiškai įrodyta. Juk tu nenori skleisti klaidingos informacijos ir būti šmeižiku (Patarlių 16:28; 18:8). Vis dėlto Jėzus liepė pasiimti vieną ar du kitus. Kodėl? Ir ką galėtumei pasikviesti?

14. Ką reikia pasikviesti žengiant antrą žingsnį?

¹⁴ Tu stengiesi laimėti savo brolį, kad jis įsitikintų nusidėjęs, būtų paskatintas atgailauti ir gyventų taikoje su tavimi bei Dievu. Tam reikia atsivesti „vieną ar du“ nusižengimo liudininkus. Gal jie matė, kas vyko, arba turi patikimą informaciją, kas padaryta (ar nepadaryta) verslo srityje. Jei tokių liudininkų nėra, kviesk tuos, kurie nusimano ginčytinu klausimu ir gali išaiškinti, ar tikrai nusižengta. Be to, prireikus jie ateity galėtų paliudyti, kokie buvo pateikti faktai ir kokios buvo dedamos pastangos (Skaičių 35:30; Pakartoto Įstatymo 17:6). Tad jie dalyvauja ne tik kaip neutralūs asmenys, arbitrai, bet ir kaip padėjėjai, norintys laimėti jūsų visų brolį.

15. Kodėl žengiant antrą žingsnį būtų naudinga pasikviesti krikščionių vyresniuosius?

¹⁵ Nereikia manyti, kad kviečiami broliai turi būti susirinkimo vyresnieji. Vis dėlto brandūs vyrai — vyresnieji naudingai pasitarnautų, nes yra dvasingi žmonės. Tokie vyresnieji yra „kaip prieglauda nuo vėjo ar apsauga audroje: kaip vandens upeliai dykumoje ir kaip didelės uolos šešėlis tyruose“ (Izaijo 32:1, 2, Brb red.). Jie turi patirtį, kaip su broliais bei seserimis viską išsiaiškinti bei pataisyti juos. Be to, suklydusiam broliui dera parodyti pasitikėjimą tokiais „žmonėmis dovanomis“c (Efeziečiams 4:8, 11, 12; NW). Svarstyme dalyvaujant tokiems brandiems broliams bei drauge su jais meldžiantis, bus kitokia aplinka ir tai galbūt padės išspręsti tariamai neįveikiamus dalykus. (Palygink Jokūbo 5:14, 15.)

Galutinės pastangos laimėti brolį

16. Koks yra trečias Jėzaus nurodytas žingsnis?

¹⁶ Jei abu žingsniai nepadėjo išspręsti reikalo, žengiant trečią žingsnį, būtina kviesti susirinkimo prižiūrėtojus. „Jei jis jų [vieno ar dviejų] nepaklauso, pasakyk surinkimui; bet jei jis ir surinkimo nepaklauso, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.“ Ką tai reiškia?

17, 18. a) Koks pavyzdys padeda suprasti, kaip svarbu ‛pranešti susirinkimui’? b) Kaip mes galime taikyti šį patarimą šiandien?

¹⁷ Tai nėra nurodymas pranešti apie nuodėmę ar skriaudą visam susirinkimui per eilinę arba specialią sueigą. Dievo Žodis pasako, kas yra tinkama. Pagalvok, ką darydavo senovės Izraelyje su maištautoju, besočiu, girtuokliu: „Jei žmogus turėtų neklaužadą ir maištingą sūnų, neklausantį tėvo ir motinos balso, nepaklūstantį jiems, nors jie ir baustų jį, tada jo tėvas ir motina pačiups jį ir nuves pas miesto seniūnus prie tos vietos vartų. Jie pareikš miesto seniūnams: ‛Šis mūsų sūnus yra neklaužada ir maištingas. Mūsų jis neklauso. Jis yra besotis ir girtuoklis.’ Tada visi miesto vyrai užmuš jį akmenimis“ (Pakartoto Įstatymo 21:18-21).

¹⁸ Žmogaus nuodėmės nebuvo pasakojamos tautai ar visai jo giminei. Apie tai buvo kalbama su bendruomenės atstovais — „seniūnais“. (Palygink Pakartoto Įstatymo 19:16, 17 užrašytą nurodymą vesti bylą ‛tų dienų kunigams ir teisėjams’.) Ir šiandien prireikus žengti trečią žingsnį, reikalą tiria susirinkimo atstovai — vyresnieji. Jų tikslas irgi yra, jei tik įmanoma, laimėti krikščionį brolį. Jie tai daro laikydamiesi teisingumo, neturėdami išankstinio nusistatymo, būdami nešališki.

19. Ką stengsis daryti vyresnieji, paskirti svarstyti minėto reikalo?

¹⁹ Jie įvertina faktus, išklauso liudininkus ir ištiria, ar tikrai žmogus nusidėjo (arba nusideda).Vyresnieji nori apsaugoti susirinkimą nuo sugedimo ir pasaulio dvasios (1 Korintiečiams 2:12; 5:7). Jų tinkamumas pagrįstas Raštu, tad vyresnieji stengsis ‛sveiku mokslu ir paraginti, ir atremti priešgynas’ (Titui 1:9). Tikėtina, kad nusidėjėlis nebus kaip tie izraelitai, apie kuriuos Jehovos pranašas rašė: „Šaukiau, ir neatsiliepėte, kalbėjau, nesiklausėte, o darėte, kas bloga mano akyse“ (Izaijo 65:12).

20. Kaip, pasak Jėzaus, reikia elgtis, jei nusidėjėlis neklauso ir neatgailauja?

²⁰ Tačiau būna atvejų, kai nusidėjėlis elgiasi taip, kaip sakė pranašas. Tada reikia laikytis Jėzaus nurodymo: „Tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.“ Viešpats nepatarė elgtis nehumaniškai ar užgauliai. Tačiau apaštalas Paulius kuo aiškiausiai nurodė pašalinti neatgailaujantį nusidėjėlį iš susirinkimo (1 Korintiečiams 5:11-13). Galiausiai net tai gali padėti laimėti nusidėjėlį.

21. Kokią galimybę turi kiekvienas iš susirinkimo pašalintas asmuo?

²¹ Tokią galimybę įžvelgiame iš Jėzaus pasakojimo apie sūnų palaidūną. Jame kalbama, kad palikęs saugius tėvo namus ir pagyvenęs kitur, nusidėjėlis ‛susiprotėjo’ (Luko 15:11-18, Brb red.). Paulius paminėjo Timotiejui, kad ilgainiui kai kurie nusidėjėliai atgailauja ir ‛prablaivėja nuo velnio žabangų, kuriuose vergavo jo valiai’ (2 Timotiejui 2:24-26). Verta tikėtis, jog kiekvienas pašalintas iš susirinkimo neatgailaujantis nusidėjėlis supras ką praradęs — Dievo palankumą, šiltą ištikimų krikščionių draugiją ir bendravimą — ir atsitokės.

22. Kaip dar galime laimėti savo brolį?

²² Jėzus nemanė, kad kitataučiai bei mokesčių rinkėjai neverti išgelbėjimo. Vienas iš pastarųjų, Matas Levis, atgailavo, nuoširdžiai ‛sekė paskui Jėzų’ ir net buvo išrinktas apaštalu (Morkaus 2:15; Luko 15:1). Pagaliau jei nūdienos nusidėjėlis „surinkimo nepaklauso“ ir yra pašalintas iš jo, galime laukti, jog laikui bėgant jis atgailaus ir paliks klystkelius. Kai jis tai padarys ir vėl bus susirinkimo narys, mes džiaugsimės laimėję brolį, grįžusį prie teisingo garbinimo.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

◻ Kokios nuodėmės atvejui tinka patarimas iš Mato 18:15-17?

◻ Ko reikia nepamiršti žengiant pirmą žingsnį?

◻ Kas gali padėti žengiant antrą žingsnį?

◻ Kas turi dalyvauti žengiant trečią žingsnį ir kaip galime laimėti savo brolį?

[Iliustracija 18 puslapyje]

Žydai vengė mokesčių rinkėjų. Matas pasikeitė ir sekė Jėzumi

[Iliustracija 20 puslapyje]

Dažnai galime išsiaiškinti reikalą „prie keturių akių“