Nepasiduok pykčiui

„GILIAI įkvėpk!“ „Skaičiuok iki dešimties!“ „Prikąsk liežuvį!“ Ar girdėtos šios frazės? Galbūt jas kartoji norėdamas nuraminti vidinį jaudulį. Kai kas, stengdamasis užgniaužti pykčio protrūkį, išeina pavaikščioti. Taip paprastai galima sutramdyti pyktį ir išlaikyti gerus santykius su kitais.

Tačiau pastaraisiais metais prieštaringi specialistų patarimai, ar reikia valdyti pyktį, kelia sumaištį. Štai kai kurie psichologai iškėlė idėją: išliek pyktį, „jeigu po to jautiesi geriau“. Kitų nuomone, nuolatiniai pykčio protrūkiai, „kaip ir rūkymas, didelis kraujospūdis ar padidėjęs cholesterolio kiekis, yra vienas iš rizikos veiksnių, pranašaujančių priešlaikinę mirtį“. Dievo Žodyje aiškiai sakoma: „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio — neapmaudauk, — tai tik į pikta veda“ (Psalmių 37:8). Kodėl Biblijoje duodamas toks perspėjimas?

Nevaldomos emocijos veda prie nevaldomų veiksmų. Tai akivaizdu nuo pat žmonijos istorijos pradžios. Mes skaitome: „Kainas labai supyko, ir jo veidas paniuro.“ Kokios buvo pasekmės? Pyktis apėmė jį ir užvaldė taip smarkiai, kad širdis užkietėjo: jis nebeklausė Jehovos paraginimo daryti gera. Nežabotas pyktis paskatino Kainą sunkiai nusidėti — jis nužudė savo brolį (Pradžios 4:3-8, Brb red.).

Pirmąjį Izraelio karalių Saulių irgi apėmė panašus jausmas, girdint dideles pagyras Dovydui. „Džiūgaudamos moterys dainavo ir sakė: ‛Saulius užmušė savo tūkstančius, o Dovydas savo dešimtis tūkstančių!’ Saulius labai įpyko, nes tie žodžiai jam nepatiko.“ Pyktis taip užvaldė Sauliaus protą, kad jis keletą kartų mėgino Dovydą nužudyti. Nors Dovydas pirmasis bandė susidraugauti su Sauliumi, šis nenorėjo taikytis. Galiausiai Saulius visiškai prarado Jehovos palankumą (1 Samuelio 18:6-11; 19:9, 10; 24:2-22; Patarlių 6:34, 35).

Jeigu pasiduodame nevaldomam pykčiui, neišvengiamai įžeidžiame ar užgauname tuos, ant kurių pykstame (Patarlių 29:22). Kainas ir Saulius niršo todėl, kad abu, kiekvienas savaip, pavydėjo ir apmaudavo. Tačiau pykčio priežastys įvairios. Nepagrįsta kritika, įžeidimas, nesutarimas ar neteisingas elgesys tarsi kibirkštis įžiebia pykčio ugnį.

Kaino ir Sauliaus pavyzdys rodo vieną bendrą jų trūkumą. Kainas, matyt, aukojo savo auką ne tikėjimo skatinamas (Žydams 11:4). Saulius nepakluso aiškiems Jehovos nurodymams ir vėliau bandė teisintis, todėl neteko Dievo palankumo ir dvasios. Taigi abu šie vyrai prarado draugystę su Jehova.

Palygink šių vyrų nusistatymą su Dovydo, kuris pagrįstai galėjo niršti ant Sauliaus už blogą elgesį. Vis dėlto Dovydas suvaldė savo dvasią. Kodėl? Jis pasakė: „Dieve saugok, kad aš savo ranka neištikčiau savo valdovo, Dievo pateptojo.“ Dovydas aiškiai turėjo galvoje savo santykius su Jehova ir nekeršijo Sauliui. Jis nuolankiai paliko spręsti Jehovai (1 Samuelio 24:7, 16, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius).

Netramdomo pykčio pasekmės išties sunkios. Apaštalas Paulius perspėjo: „Rūstaudami nenusidėkite!“ (Efeziečiams 4:26) Nors teisingas pasipiktinimas nėra smerktinas, visada yra tam tikras pavojus: pyktis gali tapti suklupimo akmeniu. Nenuostabu, kad pyktį suvaldyti nelengva. Kas mums padėtų?

Svarbiausia ugdytis artimus santykius su Jehova. Jis skatina atverti savo širdį ir protą. Išsakyk jam savo rūpesčius bei nerimą ir melsk romios širdies nugalėti pyktį (Patarlių 14:30). Būk tikras, kad „Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir jo ausys išgirs jų maldas“ (1 Petro 3:12).

Malda gali nukreipti tave teisinga linkme. Kaip? Ji gali labai paveikti tavo santykius su kitais. Atsimink, kaip Jehova elgėsi su tavimi. Kaip sakoma Rašte, Jehova „elgiasi su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį“ (Psalmių 103:10). Atlaidi dvasia labai svarbi, kad „nebūtume šėtono apgauti“ (2 Korintiečiams 2:10, 11). Be to, per maldą širdis atsiveria šventajai dvasiai, o ji padeda keisti senus įpročius. Jehova mielai teikia „ramybės, pranokstančios visokią išmintį“, ir ta ramybė gali sulaikyti tave nuo pykčio proveržio (Filipiečiams 4:7).

Be to, reguliariai tyrinėdami Raštą, geriau ‛suprantame, kokia yra Viešpaties valia’ (Efeziečiams 5:17; Jokūbo 3:17). Jeigu tau sunku nugalėti pyktį, stenkis suvokti, ką apie tai mano Jehova. Skaityk tas Rašto vietas, kuriose kalbama, kaip suvaldyti pyktį.

Štai apaštalo Pauliaus priminimas: „Darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10). Mąstyk, kaip daryti gera kitiems, ir taip elkis. Tokia naudinga, teigiama veikla sužadins atjautą bei pasitikėjimą ir nuramdys nesutarimus, sukeliančius pyktį.

Psalmininkas pasakė: „Neleisk man suklupti, kaip esi pažadėjęs, ir niekad neleisk, kad pikta mane nugalėtų. Didi ramybė mylintiems tavo Mokymą, — jiems nėra suklupimo akmens“ (Psalmių 119:133, 165). Tai įmanoma ir tau.

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

KAIP NUSLOPINTI PYKTĮ

□ Melskis Jehovai (Psalmių 145:18, Brb red.).

□ Kasdien tyrinėk Raštą (Psalmių 119:133, 165).

□ Nuolat darbuokis kitų labui (Galatams 6:9, 10).