„Būkite apsivilkę nuolankumu“
„Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (1 PETRO 5:5).
1, 2. Kokios dvi priešingos savybės daro didžiulę įtaką žmonių elgesiui?
DU BRUOŽAI, į kuriuos Dievo Žodis atkreipia mūsų dėmesį, yra priešingi. Abu jie turi didelės įtakos žmogaus elgesiui. Vienas pavadintas „nuolankumu“ (1 Petro 5:5). Lietuvių kalbos žodyne sakoma, kad „nuolankus“ yra tas, „kuris greitai paklauso, tuojau nusileidžia“. Nuolankumui sinonimiškas žodis — klusnumas, o tai, Dievo požiūriu, yra labai pageidaujama savybė.
2 Priešinga savybė — išdidumas. Tai savybė žmogaus, ‛jaučiančio savo pranašumą, žiūrinčio į kitus su panieka’. Jis perdėtai dėmesingas sau ir siekia materialinės, egoistinės bei kitokios naudos nepaisydamas kitiems daromos skriaudos. Apie vieno tokio siekio pasekmes Biblijoje sakoma: „Žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai.“ Joje kalbama apie „žmogaus pavydą artimui“ kaip apie „vėjų vaikymą“, nes mirdamas jis „nieko nepasiims... su savimi“. Dievo požiūriu, toks išdidumas yra visai nepageidaujama savybė (Ekleziasto 4:4; 5:14, ŠR; 8:9).
Pasaulyje vyraujanti dvasia
3. Kokia yra vyraujanti pasaulio dvasia?
3 Kuri iš šių dviejų savybių būdinga nūdienos visuomenei? Kokia yra pasaulyje vyraujanti dvasia? Leidinyje World Military and Social Expenditures 1996 rašoma: „Jokiame kitame amžiuje nebuvo užregistruota tiek laukinio... smurto faktų kaip dvidešimtajame.“ Šiame amžiuje dėl politinės ir ekonominės, taip pat tautinės, religinės, gentinės bei etninės konkurencijos nužudyta daugiau kaip 100 milijonų žmonių. Apskritai žmogus vis savanaudiškėja. Laikraštyje Chicago Tribune buvo parašyta: „Visuomenės ligos — tai smurtas, vaikų skriaudimas, skyrybos, girtuoklystė, AIDS, paauglių savižudybės, narkomanija, gatvių gaujos, prievartavimai, neteisėtumas, abortai, pornografija, ... melagystės, apgavystės, politinė korupcija... Nebėra tokių moralinių sąvokų kaip gėris ir blogis.“ Žurnalas UN Chronicle perspėjo: „Visuomenė ỹra.“
4, 5. Kaip nūdienos pasaulio dvasia tiksliai nusakyta šiam laikui skirtoje Biblijos pranašystėje?
4 Tokia padėtis vyrauja visur. Biblijoje kaip tik ir buvo išpranašauti tie dabartinio laikotarpio požymiai: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai“ (2 Timotiejui 3:1-4).
5 Minėtais žodžiais tiksliai apibūdinama pasaulyje vyraujanti dvasia. Ji — savanaudiška. Lenktyniavimas tarp tautų yra konkurencijos tarp atskirų žmonių atspindys. Pavyzdžiui, daugelis sportininkų varžybose nori būti nugalėtojais nepaisydami, kaip tai žeidžia kitus emociškai ar net fiziškai. Tokia savanaudiška dvasia skiepijama jau vaikams ir toliau lydi juos suaugus. Todėl kyla „priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai“ (Galatams 5:19-21).
6. Kas skatina savanaudiškumą ir ką Jehova mano apie šį bruožą?
6 Biblijoje pasakyta, jog šio pasaulio savanaudiškumas atspindi to, kuris ‛vadinamas Velniu ir Šėtonu, ir suvedžioja visą pasaulį’, dvasią. Biblijoje išpranašauta, kokią įtaką darys Šėtonas šiomis kritiškomis paskutinėmis dienomis gyvenantiems žmonėms: „Vargas žemei, ... nes pas jus nukrito velnias, kupinas baisaus įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko“ (Apreiškimas 12:9-12). Todėl jis ir jo demonai dar daugiau stengiasi skatinti žmonių savanaudiškumą. O ką Jehova mano apie tokį požiūrį? Jo Žodyje sakoma: „Viešpats bjaurisi visais, kurie išdidūs širdyje“ (Patarlių 16:5, Brb red.).
Jehova yra su nuolankiaisiais
7. Koks yra Jehovos požiūris į nuolankiuosius ir ko jis moko juos?
7 Jehova laimina nuolankius žmones. Karalius Dovydas giedojo Jehovai: „Tu išgelbsti nuolankiuosius, bet žiūri su panieka į išdidžiuosius“ (2 Samuelio 22:1, 28). Todėl Dievo Žodis pataria: „Ieškokite Viešpaties, visi krašto nuolankieji; ... siekite teisumo, siekite nuolankumo, kad galėtumėte rasti prieglobstį Viešpaties įniršio dieną“ (Sofonijo 2:3). Tie, kurie nuolankiai ieško Jehovos, yra jo mokomi ugdyti visai kitokią negu šio pasaulio dvasią. Jis „savo kelių moko nuolankiuosius“ (Psalmių 25:9, Brb red.; Izaijo 54:13). Tai elgsena, grindžiama meile. Ji skatina daryti kas teisinga pagal Dievo normas. Biblijoje teigiama, kad principinė meilė ‛nesididžiuoja ir neišpuiksta, neieško savo naudos’ (1 Korintiečiams 13:1-8). Ją galima atpažinti ir iš nuolankumo.
8, 9. a) Kas yra principais pagrįstos meilės šaltinis? b) Kodėl svarbu sekti Jėzaus, rodžiusio meilę bei nuolankumą, pavyzdžiu?
8 Paulius bei kiti pirmojo amžiaus krikščionys sužinojo apie tokią meilę iš Jėzaus mokymų. O Jėzus žinojo apie ją iš savo Tėvo, Jehovos; apie jį Biblijoje sakoma: „Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Jėzus žinojo Dievo valią — gyventi pagal meilės įstatymą ir jis tai darė (Jono 6:38). Todėl jis užjautė prislėgtuosius, vargšus, nusidėjėlius (Mato 9:36). Jis kalbėjo jiems: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ (Mato 11:28, 29).
9 Jėzus paaiškino savo mokiniams, kodėl svarbu mylėti ir būti nuolankiems kaip jis: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Jie turėjo laikytis atskirai nuo šio savanaudiško pasaulio. Todėl Jėzus ir pasakė apie savo sekėjus: „Jie ne iš pasaulio“ (Jono 17:14). Tie žmonės vengia išdidžios, savanaudiškos Šėtono pasaulio dvasios. Jie seka meilės ir nuolankumo dvasią rodžiusiu Jėzumi.
10. Ką Jehova daro su nuolankiaisiais mūsų dienomis?
10 Dievo Žodyje išpranašauta, kad šiomis paskutinėmis dienomis romieji bus surinkti į pasaulinę bendriją, vienijamą meilės ir klusnumo dvasios. Todėl Jehovos žmonės ir išsiskiria nuolankumu pasaulyje, kuris darosi vis išdidesnis. Jie sako: „Ateikite, kopkime į Viešpaties kalną [jo iškilus teisingas garbinimas], ... kad jis pamokytų mus savo kelių, kad mes eitume jo takais“ (Izaijo 2:2, 3). Jehovos Liudytojai yra šios pasaulinės bendrijos, vaikštančios Dievo takais, nariai. Tai nuolat didėjanti „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apreiškimas 7:9). Šioje milžiniškoje minioje jau yra milijonai žmonių. Kaip Jehova moko juos nuolankumo?
Mokykimės būti nuolankūs
11, 12. Kaip Dievo tarnai rodo nuolankumą?
11 Dievo dvasia įgalina noriai jo klausančius žmones nugalėti blogą pasaulio dvasią ir rodyti Dievo dvasios vaisius. O šie yra „meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas“ (Galatams 5:22, 23). Dievo tarnams, trokštantiems juos išsiugdyti, patariama ‛nesivaikyti tuščios garbės, neerzinti vieniems kitų, nepavydėti’ (Galatams 5:26). Apie tai apaštalas Paulius sakė: „Raginu kiekvieną iš jūsų nemanyti apie save geriau negu dera manyti, bet manyti apie save blaiviai“ (Romiečiams 12:3).
12 Dievo Žodis liepia tikriesiems krikščionims ‛nieko nedaryti varžantis ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai kitą [Dievo tarną] laikyti aukštesniu už save ir žiūrėti kiekvienam ne savo naudos, bet kitų’ (Filipiečiams 2:3, 4, Brb red.). „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:24). Išties „meilė ugdo“ kitus nesavanaudiškais žodžiais bei poelgiais (1 Korintiečiams 8:1). Ji skatina bendradarbiauti, o ne lenktyniauti. Jehovos tarnams netinka būti savimyloms.
13. Kodėl reikia mokytis nuolankumo ir kaip tai daryti?
13 Tačiau dėl paveldėto netobulumo mes nesame gimę nuolankūs (Psalmių 51:7 [51:5]). To reikia išmokti. O tai gali būti sunku žmonėms, kurie ne nuo vaikystės, bet daug vėliau buvo mokomi Jehovos kelių. Jų asmenybės bruožai jau susiformavo pagal šito senojo pasaulio šabloną. Todėl jie turi mokytis „atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais“ ir „apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:22, 24). Dievo padedami, nuoširdūs žmonės gali padaryti tai, ko jis prašo: „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“ (Kolosiečiams 3:12).
14. Ką Jėzus sakė apie norinčius išsiaukštinti?
14 To turėjo išmokti Jėzaus mokiniai. Jie pasirinko mokinystę būdami subrendę, tad ir juos iš dalies valdė pasaulietiška konkurencijos dvasia. Kai dviejų iš jų motina paprašė savo sūnums aukštos padėties, Jėzus pasakė: „Tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. Tarp jūsų to nebus. Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. Žmogaus Sūnus [Jėzus] irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mato 20:20-28). Liepęs savo mokiniams nesivadinti išaukštinančiais titulais, Jėzus pridūrė: „Jūs visi esate broliai“ (Mato 23:8).
15. Kokį požiūrį reikėtų turėti tiems broliams, kurie trokšta būti prižiūrėtojais?
15 Tikrasis Jėzaus sekėjas yra savo bendratikių tarnas, arba vergas (Galatams 5:13). Tai ypač taikytina broliams, norintiems būti prižiūrėtojais susirinkime. Jiems niekuomet nedera lenktyniauti dėl aukštos padėties ar valdžios; jie turi būti ne ‛jiems pavestųjų valdovai, bet pavyzdys kaimenei’ (1 Petro 5:3). O savanaudiška dvasia rodo, jog žmogus netinka būti prižiūrėtoju. Toks prižiūrėtojas kenktų susirinkimui. Aišku, sveikintina ‛siekti prižiūrėtojo pareigų’, bet tai turi nulemti troškimas tarnauti kitiems krikščionims. Šios pareigos nėra aukšta padėtis ar valdžia, nes prižiūrėtojai turi būti patys nuolankiausi žmonės susirinkime (1 Timotiejui 3:1, NW; 3:6).
16. Kodėl Dievo Žodyje yra Diotrefą demaskuojančios eilutės?
16 Apaštalas Jonas atkreipia mūsų dėmesį į vieną klaidingų pažiūrų asmenį: „Aš esu šį tą parašęs bendrijai. Bet mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepripažįsta mūsų.“ Tas žmogus elgėsi nepagarbiai su kitais ir siekė sau naudos. Todėl Dievo dvasios skatinamas, Jonas įterpė į Bibliją žodžius, demaskuojančius savimylą Diotrefą (3 Jono 9, 10).
Teisingas požiūris
17. Kaip Petras, Paulius ir Barnabas rodė nuolankumą?
17 Biblijoje yra daug nuolankumo pavyzdžių. Petrui įžengus į Kornelijaus namus, šis vyras, „puldamas [Petrui] po kojų, išreiškė jam pagarbą“. Bet, užuot toleravęs liaupsinimą, „Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: ‛Kelkis! Juk ir aš esu žmogus’“ (Apaštalų darbai 10:25, 26). Paulius, būdamas su Barnabu Listroje, išgydė vieną luošą nuo gimimo vyrą. Dėl to minia pradėjo šaukti, jog šie apaštalai yra dievai. Tačiau Paulius ir Barnabas „persiplėšė drabužius ir šoko prie minios, šaukdami: ‛Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys mirtingi žmonės kaip ir jūs’“ (Apaštalų darbai 14:8-15). Tie nuolankūs krikščionys nepriėmė garbės iš žmonių.
18. Ką pasakė Jonui nuolankus galingas angelas?
18 Apaštalas Jonas gavo „Jėzaus Kristaus Apreiškimą“ per angelą (Apreiškimas 1:1). Suprantama, kodėl Joną užvaldė baimė dėl to angelo galios, nes kartą toks dvasinis asmuo per vieną naktį išžudė 185000 asirų (2 Karalių 19:35). Jonas pasakoja: „Išgirdęs ir pamatęs aš puoliau po kojų rodžiusiam angelui, norėdamas jį pagarbinti. Bet jis įspėjo: ‛Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas kaip tu ir tavo broliai... Dievą garbink!’“ (Apreiškimas 22:8, 9) Kokį nuolankumą parodė šis galingas angelas!
19, 20. Palygink, kaip skyrėsi išdidūs užkariautojai romėnų karvedžiai nuo nuolankaus Jėzaus.
19 Didžiausias nuolankumo pavyzdys — Jėzus. Jis buvo viengimis Dievo Sūnus, būsimas dangiškosios Dievo Karalystės Karalius. Jėzus juo prisistatė ne taip kaip ano meto nugalėtojai romėnų karvedžiai. Jie surengdavo didžiulius paradus — procesijas: važiuodavo auksu bei dramblio kaulu išpuoštais vežimais, traukiamais baltų žirgų ar net dramblių, liūtų ar tigrų. Procesijoje dalyvaujantys muzikantai dainuodavo pergalės odes, būdavo vežamas grobis, ant vežimuose įrengtų platformų — vaizduojamos kautynių scenos. Procesijoje būdavo ir paimtų į nelaisvę karalių, princų, karvedžių su šeimomis (dažniausiai išrengtų pažeminti). Tokie paradai buvo pilni puikybės, išdidumo.
20 Visiškai kitaip prisistatė Jėzus. Jis nuolankiai darė tai, kas buvo išpranašauta apie jį: „Štai tavo karalius pas tave ateina, — jis išaukštintas ir pergalingas, nuolankus ir joja ant asilo.“ Jėzus buvo kuklus: jojo ant nešulinio gyvulio, o ne važiavo stambių gyvūnų traukiamu vežimu (Zacharijo 9:9; Mato 21:4, 5). Kokie laimingi yra nuolankūs žmonės, kad Jehova paskirs valdyti visą žemę naujojo pasaulio Karalių Jėzų, tikrai nuolankų, romų, mylintį, atjaučiantį, gailestingą! (Izaijo 9:6, 7; Filipiečiams 2:5-8)
21. Ko nereiškia nuolankumas?
21 Tai, kad Jėzus, Petras, Paulius bei kiti Biblijos laikų tikintieji buvo nuolankūs, paneigia mintį, jog tokia savybė yra silpnumo požymis. Priešingai — nuolankumas rodo tvirtą būdą, nes minėti asmenys buvo drąsūs ir uolūs. Būdami tvirtos dvasinės bei moralinės galios, jie ištvėrė sunkius išmėginimus (Žydams, 11 skyrius). Ir šiandieną panašią tvirtybę turi tie Jehovos tarnai, kurie yra nuolankūs, nes Dievas palaiko juos savo galinga šventąja dvasia. Todėl ir esame skatinami: „Visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę. Tad nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus“ (1 Petro 5:5, 6; 2 Korintiečiams 4:7).
22. Ką aptarsime kitame straipsnyje?
22 Jehovos tarnams reikia būti nuolankiems dar ir dėl kito gero dalyko. Puoselėjant šią savybę, susirinkimuose susidaro palankios sąlygos meilės ir bendradarbiavimo dvasiai. Nuolankumas išties yra esminis tokios dvasios laidas. Tai aptarsime kitame straipsnyje.
Kartojimui
◻ Apibūdink, kokia yra vyraujanti pasaulio dvasia.
◻ Kaip Jehova padeda nuolankiesiems?
◻ Kodėl reikia mokytis nuolankumo?
◻ Kokie yra Biblijoje paminėti kai kurių nuolankių žmonių pavyzdžiai?
[Iliustracija 15 puslapyje]
Angelas pasakė Jonui: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas“