Kūrėjas gali įprasminti tavo gyvenimą

„Tegu jie giria Jehovos vardą, nes jis įsakė ir jie buvo sukurti“ (PSALMIŲ 148:5, NW).

1, 2. a) Kokį klausimą aptarsime? b) Kaip Izaijo klausimas susijęs su kūrinija?

„AR NEŽINAI?“ Toks klausimas gali nuskambėti daugeliui kaip paskatinimas tarti: ‛Ko nežinau?’ Tačiau tai rimtas klausimas. O geriausią atsakymą rastume to klausimo kontekste — Biblijoje, Izaijo knygos 40 skyriuje. Jį iškėlė senovės hebrajas Izaijas, tad klausimas senas. Drauge jis yra labai šiuolaikiškas ir susijęs su svarbiausiu dalyku — tavo gyvenimo prasme.

² Į šį svarbų klausimą iš Izaijo 40:28 verta atkreipti rimtą dėmesį. Pranašas rašė: „Ar nežinai, ar nesi girdėjęs? Viešpats — amžinasis Dievas, kūrėjas visų žemės šalių.“ Taigi čia sakoma, jog reikia ‛pažinti’ žemės ir ne tik jos (kaip rodo kontekstas) Kūrėją. Pora eilučių aukščiau Izaijas rašė apie žvaigždes (Brb red.): „Pakelkite akis ir pažiūrėkite aukštyn, kas visa tai sutvėrė? Jis suskaitęs veda jų pulkus ir kiekvieną vadina vardu. Jo galia ir jėga yra tokia didelė, kad nė vieno netrūksta.“

3. Kodėl tau reikėtų daugiau žinių apie Kūrėją, jei net ir žinai nemažai?

³ Taip, klausimas „Ar nežinai?“ iš tikrųjų yra apie visatos Kūrėją. Tu galbūt neabejoji, jog Jehova Dievas yra ‛žemės kūrėjas’. Gal nemažai žinai ir apie jo asmenybę bei kelius. Tačiau kaip būtų, jei tektų kalbėtis su žmogumi, abejojančiu, ar yra Kūrėjas, ir gerai nežinančiu, koks jis? Toks atvejis neturėtų tavęs stebinti, nes milijonų milijonai nepažįsta Kūrėjo ir netiki, kad jis yra (Psalmių 14:1; 53:1, Brb red.).

4. a) Kodėl tema apie Kūrėją yra derama šiuo laikotarpiu? b) Į kokius klausimus mokslas neatsako?

⁴ Mokyklos išleidžia daug skeptikų; jie mano, jog mokslas atsako (arba atsakys) į klausimus apie visatos bei gyvybės kilmę. Prancūzų rašytojai Ažan ir Lenei knygoje Aux Origines de la Vie (Gyvybės kilmė) rašo: „Ant dvidešimt pirmojo amžiaus slenksčio vis dar ginčijamasi apie gyvybės kilmę. Ta problema pernelyg sunki ir jai išspręsti reikia įvairių sričių tyrimų, pradedant nuo visatos iki be galo mažos materijos dalelytės.“ Vis dėlto paskutiniame skyriuje, pavadintame „Klausimas lieka atviras“, priduriama: „Mes išnagrinėjome keletą mokslinių atsakymų į klausimą: kaip atsirado gyvybė žemėje? Tačiau kodėl gyvybė atsirado? Ar gyvenimas turi prasmę? Į tuos klausimus mokslas atsakyti negali. Jis tik tyrinėja, ‛kaip’. ‛Kaip’ ir ‛kodėl’ yra du visiškai skirtingi klausimai. ... Į klausimą ‛kodėl’ turi atsakyti filosofija, religija ir kiekvienas iš mūsų.“

Ieškokime atsakymų ir prasmės

5. Kokiems žmonėms gali būti ypač naudinga daugiau sužinoti apie Kūrėją?

⁵ Iš tikrųjų mes norime suprasti, kokia gyvybės paskirtis, o ypač — kokiam tikslui gyvename. Be to, mes turime domėtis žmonėmis, kurie dar netikri, jog yra Kūrėjas, ir, aišku, nepažįsta jo kelių. Kiti yra išauklėti taip, jog jų supratimas apie Dievą visiškai skiriasi nuo Biblijos mokymo. Milijardai žmonių užaugo Rytuose arba ten, kur dauguma nemano, jog Dievas yra asmuo — reali patraukli esybė. Jiems žodis „dievas“ reiškia tik kažkokią jėgą ar abstrakčią priežastį. Aišku, jie ‛nepažįsta Kūrėjo’ ir jo kelių. Jeigu jie ir milijonai panašaus požiūrio žmonių galėtų įsitikinti Kūrėjo buvimu, kiek naudos turėtų, — jiems atsivertų net amžinybės perspektyvos! Jie taip pat būtų apdovanoti išties retais dalykais — suprastų, kas yra tikroji gyvenimo prasmė bei tikslas, ir įgytų dvasios ramybę.

6. Kuo daugelio žmonių gyvenimas šiandieną panašus į Polio Gogeno patirtį ir į vieną iš jo paveikslų?

⁶ Štai pavyzdys: 1891 metais prancūzų tapytojas Polis Gogenas iškeliavo ieškoti laimingo gyvenimo į Prancūzijos Polineziją, tikrą rojų. Bet dėl ankstesnio palaido gyvenimo susirgo pats ir užkrėtė kitus. Jausdamas artėjančią mirtį, jis nutapė didžiulį paveikslą, kuriame ‛pavaizdavo gyvenimą kaip didelę paslaptį’. Ar žinai, kaip Gogenas pavadino tą paveikslą? „Iš kur atėjome, kas mes esame, kur einame?“ Galbūt girdėjai iš žmonių panašius klausimus. Daugelis to klausia. Tačiau neradę patenkinamų atsakymų — tikrosios gyvenimo prasmės, — kur jie gali eiti? Jie galbūt nusprendžia, jog žmogaus gyvenimas mažai skiriasi nuo gyvūno (2 Petro 2:12).a

7, 8. Kodėl nepakanka vien mokslo tyrinėjimų?

⁷ Tad tau suprantama, kodėl kai kas, pavyzdžiui, profesorius Frimenas Daisonas, sako: „Ne vien man, bet daugeliui garbių žmonių kyla tokie pat klausimai kaip Jobui. Kodėl kenčiame? Kodėl pasaulis toks neteisingas? Kam tie skausmai ir sielvartas?“ (Jobo 3:20, 21; 10:2, 18; 21:7) Kaip jau minėta, ieškodami atsakymų, daugelis žmonių sutelkia dėmesį į mokslą, o ne į Dievą. Biologai, okeanografai bei kiti mokslininkai pateikia naujų žinių apie mūsų Žemę ir gyvybę joje. O kitos krypties tyrinėtojai — astronomai ir fizikai — vis daugiau sužino apie mūsų Saulės sistemą, žvaigždes, net tolimas galaktikas. (Palygink Pradžios 11:6.) Turint tokių duomenų, prie kokios logiškos išvados galima prieiti?

⁸ Kai kurie mokslininkai kalba apie Dievo „protą“ ar jo „rankų darbus“, pasireiškiančius visatoje. Bet ar taip nenukrypstama nuo esmės? Žurnale Science buvo rašoma: „Tyrinėtojai, teigdami, kad kosmologija atskleidžia Dievo ‛protą’ ar jo ‛rankų darbus’, priskiria dieviškąjį pradą tam, kas nėra svarbiausia visatoje, — jos fizinei sandarai.“ Tiesą sakant, Nobelio premijos laureatas fizikas Stivenas Vainbergas rašė: „Kuo geriau pažįstame visatą, tuo neaiškesnis jos tikslingumas.“

9. Kodėl įrodymai gali padėti mums bei kitiems pažinti Kūrėją?

⁹ Vis dėlto tu galbūt esi vienas iš tų milijonų, kurie rimtai tyrinėja tai ir suvokia, kad tikroji gyvenimo prasmė — pažinti Kūrėją. Prisimink, ką Paulius parašė: „Žmogus negali sakyti nepažįstąs Dievo. Nuo pasaulio pradžios žmogus galėjo suvokti, koks yra Dievas, iš jo kūrinių. Jie byloja apie Jo amžinąją galybę. Tai rodo, jog Jis yra Dievas“ (Romiečiams 1:20, Holy Bible, New Life Version). Taip, apie mūsų pasaulį ir mus yra žinių, padedančių žmonėms pripažinti esant Kūrėją ir per Jį suvokti prasmę. Aptarsime tris dalykus: mus supančią visatą, gyvybės kilmę bei mūsų protinius sugebėjimus.

Pagrindas tikėti

10. Kodėl turime susimąstyti apie „pradžią“? (Pradžios 1:1; Psalmių 111:10)

¹⁰ Kaip atsirado mūsų visata? Galbūt iš pranešimų apie kosminius teleskopus bei erdvės tyrimus žinai, kad dauguma mokslininkų mano, jog visata ne visada egzistavo. Ji turėjo pradžią ir vis dar plečiasi. Ką tai reiškia? Astronomas Bernardas Lovelis sako: „Jei kažkuriuo praeities momentu Visata buvo beveik singuliarinė — nepaprastai mažos apimties ir be galo tanki — kyla klausimas, kas buvo iki tol... Esame priversti susimąstyti apie Pradžią.“

11. a) Ar didelė yra visata? b) Kokios mintys kyla matant, kaip visa yra tikslu visatoje?

¹¹ Visatos ir Žemės sandara liudija apie nepaprastą darną. Pavyzdžiui, dvi svarbios mūsų Saulės bei kitų žvaigždžių savybės yra jų ilgalaikė nauda ir patvarumas. Naujausiais duomenimis, matomoje visatos dalyje galaktikų skaičius siekia nuo 50 milijardų iki 125 milijardų. O mūsų galaktikoje, Paukščių Take, yra milijardų milijardai žvaigždžių. Dabar pagalvok: automobilio variklyje degalai ir oras turi būti sumaišomi tam tikra proporcija. Tu gali nusisamdyti patyrusį mechaniką ir jis sureguliuos tavo automobilio variklio darbą taip, kad mašina judėtų tolygiai ir būtų ekonomiškesnė. Jeigu taip tiksliai sureguliuoti būtina paprastą variklį, ką bekalbėti, pavyzdžiui, apie produktyviai „degančią“ Saulę? Aišku, kad pagrindinės veikiamosios jėgos yra tiksliai sukoordinuotos gyvybei Žemėje palaikyti. Ar tai atsitiktinis dalykas? Senovėje gyvenusio Jobo buvo paklausta: „Ar tu paskelbei įstatus, kurie valdo dangų, ar nustatei gamtos dėsnius žemei?“ (Jobo 38:33, The New English Bible) To nepadarė joks žmogus. Tad iš kur toks tikslumas? (Psalmių 19:1, Brb red.)

12. Kodėl nėra nelogiška manyti, kad kūrinija — nepaprasto Intelekto vaisius?

¹² Ar tai nulėmė koks nors neregimas dalykas ar nematoma Esybė? Apsvarstykime šį klausimą šiuolaikinio mokslo požiūriu. Dauguma astronomų dabar sutinka, kad yra labai galingų dangaus kūnų, vadinamų juodosiomis skylėmis. Jų negalima matyti, bet specialistai neabejoja, kad jų yra. Biblijoje irgi sakoma, kad kitoje sferoje yra galingų nematomų būtybių — dvasinių kūrinių. Jei yra tokių galingų nematomų esybių, argi neįtikima, jog visoje visatoje įžvelgiamas tikslumas yra nepaprasto Intelekto darbo vaisius? (Nehemijo 9:6)

13, 14. a) Ką iš tikrųjų mokslas sako apie gyvybės kilmę? b) Kokia išvada prašosi apie gyvybę žemėje?

¹³ Antra grupė įrodymų, padedančių žmonėms pripažinti Kūrėją, yra susijusi su gyvybės kilme. Nuo Lui Pastero bandymų laikų buvo pripažinta, kad gyvybė savaime neatsiranda iš nieko. Tad kaip ji atsirado? Šeštajame dešimtmetyje mokslininkai bandė įrodyti, jog gyvybė galėjo pamažu išsirutulioti kažkokiame pirmykščiame vandenyne, esant tokiai pradinei atmosferai, kurioje nuolat plieskė žaibai. Tačiau naujesni duomenys rodo, kad šis žemiškosios gyvybės kilmės aiškinimas neteisingas, nes tokios atmosferos niekada nebuvo. Todėl kai kurie mokslininkai ieško patikimesnio paaiškinimo. Bet ar jie irgi nenutolsta nuo esmės?

¹⁴ Anglų mokslininkas Fredas Hoilis, dešimtmečius tyrinėjęs visatą ir gyvybę, pasakė: „Tikimybė, jog aklos gamtos jėgos įžiebė gyvybę, yra fantastiškai maža, ir, atrodo, geriau manyti, kad gyvybė buvo tikslingo apgalvoto veiksmo rezultatas.“ Išties kuo daugiau sužinome apie gyvybės stebuklus, tuo logiškesnė rodosi išvada, kad gyvybė kilo iš protingo Šaltinio (Jobo 33:4; Psalmių 8:4, 5; 36:9, Brb red.; Apaštalų darbai 17:28).

15. Kodėl galima tvirtinti, jog žmogus yra unikalus kūrinys?

¹⁵ Tad pirmiausia aptarėme visatos sandaros ypatumus, o paskui tai, kas susiję su gyvybės Žemėje kilme. Atkreipkime dėmesį į trečią aspektą — mūsų unikalumą. Visi žmonės (taigi ir tu) daug kuo išsiskiria. Kodėl? Galbūt girdėjai smegenis lyginant su galingu kompiuteriu. Naujausi atradimai rodo, kad taip gretinti anaiptol netinka. Vienas Masačusetso Technologijos instituto mokslininkas pasakė: „Savo sugebėjimu matyti, kalbėti, judėti ar protauti šiuolaikiniai kompiuteriai neprilygsta nė keturmečiam vaikui. ... Apskaičiuota, kad net galingiausio superkompiuterio pajėgumas apdoroti informaciją yra toks pat kaip sraigės nervų sistemos — niekai, palyginus su superkompiuteriu [žmogaus] kaukolėje.“

16. Ką rodo tavo gebėjimas kalbėti?

¹⁶ Kalba — tavo smegenų veiklos išraiška. Kai kurie žmonės moka dvi, tris ar daugiau kalbų, tačiau kalbėti net viena kalba — unikalus dalykas (Izaijo 36:11; Apaštalų darbai 21:37-40). Profesoriai R. ir D. Fautsai paklausė: „Ar tik žmogus... sugeba bendrauti kalba?... Visi aukštesnieji gyvūnai susišneka... gestais, kvapais, riksmais, šauksmais, giesmėmis ir net šokiais (kaip bitės). Vis dėlto priešingai negu žmogus, gyvūnai, atrodo, neturi sureguliuotos gramatinės kalbos. Ypač reikšminga, kad gyvūnai nepiešia vaizdų. Geriausiu atveju jie tik keverzoja.“ Iš tiesų vien žmonės naudoja smegenis kalbėti kokia nors kalba ir tapyti prasmingus paveikslus. (Palygink Izaijo 8:1; 30:8; Luko 1:3.)

17. Koks yra esminis skirtumas, kai gyvūnas žiūri į veidrodį ir kai žmogus tai daro?

¹⁷ Be to, tu turi savimonę — suvoki save (Patarlių 14:10). Gal teko stebėti, kaip paukštis, šuo ar katinas žiūri į veidrodį, o paskui kerta snapu, urzgia ar puola? Jie tariasi matą kitą gyvūną, o savęs nepažįsta. O kai tu žiūri į veidrodį, žinai, jog matai save (Jokūbo 1:23, 24). Tu įvertini savo išvaizdą ar galvoji, kaip atrodysi po keleto metų. Gyvūnams tai nebūdinga. Iš tikrųjų tavo smegenys yra neprilygstamos. Kieno tai nuopelnas? Kas gi jas sukūrė, jei ne Dievas?

18. Kokiais proto sugebėjimais žmogus skiriasi nuo gyvūnų?

¹⁸ Smegenys tau padeda vertinti meną bei muziką ir turėti moralės jausmą (Išėjimo 15:20; Teisėjų 11:34; 1 Karalių 6:1, 29-35; Mato 11:16, 17). Kodėl žmogus tuo skiriasi nuo gyvūnų? Jie naudoja smegenis vien trumpalaikiams savo poreikiams tenkinti — ieškoti maisto, susirasti partnerį ar sukti lizdą. Tik žmonės mąsto apie tolimą laiką. Kai kurie net galvoja, kokią įtaką turės jų veikla aplinkai ar jų palikuonims po daugelio metų. Kodėl? Apie žmones Ekleziasto 3:11 (ŠR) sakoma: „Amžinybės supratimą [Kūrėjas] įdėjo į jų širdį.“ Iš tiesų tavo sugebėjimas suvokti neriboto laiko prasmę ar net įsivaizduoti amžinąjį gyvenimą — nepaprastas.

Tegu Kūrėjas įprasmina

19. Kokios yra trys sritys, kurias svarstydamas galėtumei padėti kitiems susimąstyti apie Kūrėją?

¹⁹ Mes aptarėme tik tris dalykus: tikslumą, matomą milžiniškoje visatoje, gyvybės atsiradimą Žemėje ir neabejotiną žmogaus smegenų, turinčių įvairių sugebėjimų, unikalumą. Kokia tų trejopų įrodymų nauda? Jais remdamasis, gali padėti kitiems prieiti išvadą. Pirmiausia gali paklausti: ar visata turėjo pradžią? Dauguma pasakys, jog turėjo. Tada klausk: ar ta pradžia buvo be priežasties, ar priežastinė? Dauguma žmonių mano, jog visatai atsirasti turėjo būti priežastis. Taip einama prie galutinio klausimo: ar pradžią lėmė tai, kas amžina, ar Tas, kuris amžinas? Tokie aiškūs ir logiški klausimai daugelį gali paskatinti pasakyti: turi būti Kūrėjas! Tad ir gyvenimas ar nebūtų prasmingas?

20, 21. Kodėl ieškodami gyvenimo prasmės turime pažinti Kūrėją?

²⁰ Visa mūsų būtis — tai yra ir mūsų moralės jausmas bei pati moralė, — turi būti neatsiejama nuo Kūrėjo. Dr. R. Mei kartą parašė: „Moralę gali nulemti tik tokia tvarka, kuri grindžiama aukščiausia gyvenimo prasme.“ Kur to ieškoti? Jis pridūrė: „Aukščiausia tvarka tolygi Dievo esmei. Dievo principai yra gyvybės pagrindas nuo jos kūrimo pradžios iki pabaigos.“

²¹ Dabar aišku, kodėl psalmininkas buvo išmintingas klusniai maldaudamas Kūrėjo: „Parodyk man savo kelius, Viešpatie, mokyk mane savo takų. Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas“ (Psalmių 25:4, 5). Geriau pažinus Kūrėją, psalmininko gyvenimas tikrai pasidarytų prasmingesnis, įgautų tikslą bei kryptį. Taip gali būti su kiekvienu iš mūsų (Išėjimo 33:13).

22. Ką reiškia pažinti Kūrėjo kelius?

²² Geriau pažinti Kūrėjo „kelius“ — tai ir geriau žinoti, koks jis — jo asmenybę bei elgesį. Tačiau kaip mes galime geriau pažinti Kūrėją, jei jis nematomas ir stulbinančiai galingas? Šį klausimą aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnaša]

Kaip tu atsakytumei?

◻ Kodėl mums reikia daugiau negu tik mokslinės informacijos apie visatą?

◻ Kuo remdamasis galėtumei padėti kitiems susimąstyti apie Kūrėją?

◻ Kodėl būtina pažinti Kūrėją ieškant patenkinančio atsakymo apie gyvenimo prasmę?

[Schema/iliustracija 18 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kokia yra tavo išvada?

Mūsų visata

↓ ↓

Neturėjo Turėjo

pradžios pradžią

↓ ↓

Be priežasties Dėl priežasties

↓ ↓

Lėmė TAI, Lėmė TAS,

kas amžina kuris amžinas

[Iliustracija 15 puslapyje]

Beribė visata ir joje vyraujantis tikslumas verčia daugelį susimąstyti apie Kūrėją

[Šaltinio nuoroda]

Puslapiai 15 ir 18: Jeff Hester (Arizona State University) and NASA