Kalėdos be Kristaus?

„Aš niekada negalėjau prisitaikyti prie kalėdinių linksmybių. Jos man atrodė tokios nesuderinamos su Jėzaus gyvenimu bei mokymu“ (Mohandas K. Gandis).

DAUGELIS visiškai nesutiks su Gandžiu. Galbūt jie nusistebės: ‛Ką Indijos politinis veikėjas gali iš tiesų žinoti apie krikščionišką šventę?’ Tačiau reikia pripažinti, kad Kalėdos švenčiamos visame pasaulyje ir yra paplitusios įvairiose kultūrose. Kiekvieną gruodį ta šventė rodosi esanti visur.

Pavyzdžiui, maždaug 145 milijonai azijiečių švenčia Kalėdas; tai 40 milijonų daugiau, nei buvo prieš dešimtmetį. Ir jeigu kalbėdamas apie „linksmybes“ Gandis turėjo omenyje šiuolaikinių Kalėdų pasaulietiškumą, visų pastebimą aiškiai vartotojišką dvasią, vargu ar galima paneigti, jog šis šventės aspektas dažnai yra vyraujantis. Žurnale Asiaweek pažymima: „Kalėdos Azijoje — pradedant šventiniais žibintais Honkonge, aukštomis Kalėdų eglėmis Pekino viešbučiuose ir baigiant prakartėle prekybinėje Singapūro dalyje — daugiausia yra pasaulietinis (iš esmės komercinis) įvykis.“

Ar šiuolaikinėse Kalėdų šventėse nepamirštas Kristus? Oficialiai švęsti gruodžio 25-ąją pradėta nuo ketvirtojo m. e. amžiaus, kai Romos Katalikų Bažnyčia nutarė tą dieną minėti Jėzaus gimimą. Bet pagal neseniai Jungtinėse Valstijose atliktą apklausą, tik 33 procentai apklaustųjų Kristaus gimimą laikė svarbiausiu Kalėdų aspektu.

Kokia tavo nuomonė? Gal kartais manai, jog visame tame šurmulyje — kai be perstojo reklamuojama, karštligiškai perkamos dovanos, puošiami medžiai, rengiami vakarėliai, siuntinėjami atvirukai, — Jėzus kažkaip lieka užmirštas?

Daugeliui atrodo, kad vienas būdas grąžinti Kristų į Kalėdas — tai išstatyti jo gimimo sceną, arba prakartėlę. Tikriausiai matei tokias statulėlių grupes, vaizduojančias ėdžiose gulintį kūdikėlį Jėzų, apsuptą Marijos, Juozapo, piemenėlių, „trijų išminčių“, arba „trijų karalių“, naminių gyvulių ir kitų stebėtojų. Paprastai manoma, kad tokios Kristaus gimimo scenos primena žmonėms tikrąją Kalėdų reikšmę. Pasak žurnalo U.S. Catholic, „prakartėlė duoda aiškesnį vaizdą negu bet kuri evangelija, bet ji taip pat išryškina neistorinį šių pasakojimų pobūdį“.

Tačiau kaip Kristaus gimimo scena daro įspūdį, kad bibliniai evangelijos pranešimai neistoriški? Na, reikia pripažinti, jog keistai pavaizduotos skulptūrėlės primena legendą arba pasaką apie Kristaus gimimą. Pirmą kartą kažkokio vienuolio XIII amžiuje išpopuliarinta Kristaus gimimo scena buvo gana paprasta. Šiandien Kristaus gimimo scenos, kaip ir daugelis kitų šią šventę liečiančių dalykų tapo komercijos objektu. Neapolyje (Italija) daugybėje krautuvių visus metus parduodamos tos scenos figūrėlės, arba presepi. Kai kurios populiaresnės statulėlės vaizduoja ne evangelijose aprašytus asmenis, o šiuolaikines garsenybes, pavyzdžiui, princesę Dianą, motiną Teresę ir drabužių modeliuotoją Džanį Versačę. Kitur presepi daromos iš šokolado, tešlos ir net jūros kriauklių. Tu gali suprasti, kodėl tokiose ekspozicijose sunku įžvelgti istoriją.

Tad kaip tokios Kristaus gimimo scenos gali sudaryti „aiškesnį vaizdą negu bet kuri evangelija“? Ar evangelijų pasakojimai nėra tikrai istoriški? Net užkietėję skeptikai sutinka, kad Jėzus buvo realus istorinis asmuo. Taigi kažkada jis turėjo būti tikras kūdikis, gimęs konkrečioje vietoje. Todėl, kad aiškiau įsivaizduotume Kristaus gimimą, reikia geresnės priemonės negu prakartėlė!

Tokia priemonė yra. Du istorikai atskirai aprašė Jėzaus gimimą. Jei tau kartais atrodo, jog Kalėdų laikotarpiu Kristus dažniausiai pamirštamas, kodėl pačiam nepanagrinėjus šių aprašymų? Juose tu rasi ne legendas ar mitus, o įdomią istoriją — tikrąją istoriją apie Kristaus gimimą.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

3—6, 8, ir 9 puslapių kraštas: Fifty Years of Soviet Art