Jeruzalė — ar ji ‛tau brangesnė už visus džiaugsmus’?
„Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, ... jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!“ (PSALMIŲ 137:6, Brb red.)
1. Kokios buvo daugelio žydų tremtinių mintys apie Dievo išrinktąjį miestą?
PRAĖJO maždaug septyniasdešimt metų nuo pirmųjų žydų tremtinių sugrįžimo į Jeruzalę 537 m. p. m. e. Dievo šventykla jau buvo atstatyta, bet miestas dar gulėjo griuvėsiuose. Tuo metu tremtyje išaugo nauja karta. Daugelis iš jų tikriausiai jautėsi panašiai kaip psalmininkas: „Jei užmiršiu tave, Jerusale, tebūna užmiršta mano dešinė!“ (Psalmių 136:5) Kai kurie ne tik nepamiršo Jeruzalės, bet ir darbais įrodė, jog ji „brangesnė [jiems]... už visus džiaugsmus“ (Psalmių 137:6, Brb red.).
2. Kas buvo Ezra ir kokių palaimų jis susilaukė?
2 Pavyzdžiui, pagalvok apie kunigą Ezrą. Dar prieš sugrįždamas į gimtinę, jis uoliai darbavosi tyro garbinimo Jeruzalėje labui (Ezros 7:6, 10). Ezra buvo dosniai palaimintas už tai. Jehova Dievas paskatino Persijos karaliaus širdį paskirti Ezrą vadovauti antrajai į Jeruzalę sugrįžtančių tremtinių grupei. Be to, karalius paaukojo jiems daug aukso ir sidabro ‛Viešpaties namų garbei padidinti’ (Ezros 7:21-27).
3. Kaip Nehemijas įrodė, jog jam labai rūpėjo Jeruzalė?
3 Maždaug po 12 metų ryžtingai veikė kitas žydas — Nehemijas. Jis tarnavo Persijoje, Sūzų rūmuose. Nehemijas buvo karaliaus Artakserkso taurininkas, bet šios garbingos pareigos neteikė Nehemijui „džiaugsmo“. Ne, jis troško keliauti ir atstatyti Jeruzalę. Keletą mėnesių Nehemijas meldė to ir Jehova Dievas palaimino jį šiam žygiui. Sužinojęs apie Nehemijo nerimą, Persijos karalius davė jam kariškių ir raštišką įgaliojimą atstatyti Jeruzalę (Nehemijo 1:1—2:9).
4. Kaip galime įrodyti, kad Jehovos garbinimas mums yra brangesnis už visus džiaugsmus?
4 Be abejo, Ezra, Nehemijas ir daugelis bendradarbiaujančių su jais žydų įrodė, jog Jehovos garbinimas, kurio židinys buvo Jeruzalėje, yra svarbiausias dalykas — ‛brangesnis jiems už visus džiaugsmus’, aukščiau visko, kas galėtų juos džiuginti. Kaip šiandieną paskatina anie žmonės visus mus, turinčius tokį pat požiūrį į Jehovą, jo garbinimą bei į dvasios vadovaujamą jo organizaciją! Ar ir tu taip manai? Ar ištverme Dievo darbuose parodai, kad privilegija garbinti Jehovą drauge su jo pasiaukojusia tauta tau yra brangesnė už visus džiaugsmus? (2 Petro 3:11) Kad pasisemtume daugiau drąsos, aptarkime, kokie puikūs buvo Ezros sugrįžimo į Jeruzalę vaisiai.
Palaimos ir atsakomybė
5. Kokių dosnių palaimų susilaukė Judo gyventojai Ezros dienomis?
5 Maždaug 6000 su Ezra grįžtančių tremtinių nešė Jehovos šventyklai aukso bei sidabro aukų. Pagal dabartinį kursą tai sudarė apie 35 milijonus JAV dolerių. Aukso ir sidabro buvo beveik septyniskart daugiau, negu nešėsi su savimi pirmoji tremtinių grupė. Kokie dėkingi Jehovai turėjo būti Jeruzalės bei Judo gyventojai gavę tokią paramą žmonėmis bei materialinėmis vertybėmis! Tačiau gausios Dievo palaimos ir įpareigojo (Luko 12:48).
6. Ką Ezra pamatė savo gimtinėje ir ko ėmėsi?
6 Netrukus Ezra pamatė, jog daugelis žydų, įskaitant kai kuriuos kunigus bei vyresniuosius, buvo peržengę Dievo įstatymą — paėmę į žmonas stabmeldes (Pakartoto Įstatymo 7:3, 4). Jis labai sielojosi dėl tokio Dievo įstatymo sandoros laužymo. „Išgirdęs visa tai, perplėšiau savo drabužį ir apsiaustą... ir sėdėjau sukrėstas“ (Ezros 9:3, Brb red.). Paskui, sunerimęs dėl izraelitų, Ezra maldoje išliejo širdį Jehovai. Visiems girdint, Ezra kalbėjo apie izraelitų nepaklusnumą praeityje ir Dievo perspėjimą, kas atsitiks, jei jie ves to krašto gyventojas stabmeldes. Jis užbaigė taip: „Viešpatie, Israėlio Dieve, tu teisingas, nes mes palikti, kad būtumėm išgelbėti kaip šiandien. Štai esame tavo akivaizdoje su mūsų nusikaltimu, nes taip negalima pasilikti tavo akivaizdoje“ (Ezros 9:14, 15).
7. a) Kokį puikų elgesio su nusižengėliais pavyzdį parodė Ezra? b) Kam ryžosi nusikaltusieji Ezros dienomis?
7 Ezra pavartojo žodį „mes“. Taip, jis kalbėjo ir apie save, nors pats nebuvo kaltas. Didelis Ezros nerimas drauge su nuolankia malda palietė žmonių širdis ir paskatino juos atgailai. Jie pasisiūlė žengti skausmingą žingsnį: visi pažeidusieji Dievo įstatymą išsiųs savo svetimšales žmonas drauge su jiems gimusiais vaikais atgal į jų gimtines. Ezra priėmė pasiūlymą ir paragino kaltuosius taip padaryti. Kaip Persijos karaliaus įgaliotas valdžios atstovas, Ezra turėjo teisę nubausti mirtimi visus įstatymo laužytojus arba ištremti juos iš Jeruzalės ir Judo (Ezros 7:12, 26). Tačiau jam tikriausiai neteko imtis tokios akcijos. „Visi susirinkusieji“ pasakė: „Kaip pasakei, taip padarysime.“ Be to, jie prisipažino: „Nusikaltusių tarp mūsų yra daug“ (Ezros 10:11-13, Brb red.). Ezros knygos 10 skyriuje išvardinta 111 vyrų, paklususių nutarimui ir išsiuntusių savo svetimšales žmonas su vaikais.
8. Kodėl ryžtingas nutarimas išsiųsti svetimšales žmonas buvo visos žmonijos labui?
8 Tai buvo padaryta ne tik Izraelio, bet ir visos žmonijos labui. Jei padėtis nebūtų buvusi ištaisyta, izraelitai galėjo asimiliuotis su aplinkinėmis tautomis. Tuomet giminė, iš kurios turėjo kilti visos žmonijos palaimai Pažadėtoji Sėkla, būtų buvusi suteršta (Pradžios 3:15, Brb red.; 22:18, ŠvR). Sunku būtų buvę atpažinti karaliaus Dovydo iš Judo giminės palikuonį — Pažadėtąją Sėklą. Šis nepaprastai svarbus dalykas vėl prikaustė dėmesį maždaug po 12 metų, kai „Izraelio palikuonys atsiskyrė nuo visų svetimtaučių“ (Nehemijo 9:1, 2, Brb red.; 10:29, 30).
9. Kokį gerą patarimą duoda Biblija krikščionims, turintiems netikintį sutuoktinį?
9 Ko gali pasimokyti iš tų įvykių dabartiniai Jehovos tarnai? Juk krikščionims nereikia laikytis Įstatymo sandoros (2 Korintiečiams 3:14). Jie paklūsta „Kristaus įstatymui“ (Galatams 6:2). Todėl su netikinčiu asmeniu susituokęs krikščionis laikosi Pauliaus patarimo: „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka“ (1 Korintiečiams 7:12). Be to, netikinčius sutuoktinius turintys krikščionys yra Rašto įpareigoti stiprinti savo santuoką (1 Petro 3:1, 2). Paklususieji tokiam puikiam patarimui dažnai susilaukdavo palaimų: netikinčio sutuoktinio širdis palinkdavo į teisingą garbinimą. Kai kurie iš jų net pasikrikštijo ir tapo ištikimais krikščionimis (1 Korintiečiams 7:16).
10. Ko gali pasimokyti krikščionys iš 111 izraelitų, išsiuntusių savo svetimšales žmonas?
10 Izraelitai, išsiuntę savo svetimšales žmonas, yra puikus pavyzdys viengungiams krikščionims. Šie neturėtų rinktis sau sutuoktinio iš netikinčiųjų tarpo. Atsisakyti tokios draugystės gali būti sunku, net skausminga, bet tai yra geriausias kelias žmogui, norinčiam nenutrūkstamų Dievo palaimų. Krikščionims liepiama: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais“ (2 Korintiečiams 6:14). Bet kuris tuoktis ketinantis viengungis krikščionis turi pasirinkti nuoširdžiai tikintį asmenį (1 Korintiečiams 7:39).
11. Kaip mes it anie izraelitai galime būti patikrinti, kas mums yra brangiau už visus džiaugsmus?
11 Ir kitais atvejais krikščionys pasitaiso, jei pasakoma, kad jie eina Raštui priešinga linkme (Galatams 6:1). Šis žurnalas periodiškai rašydavo apie Rašto požiūriu netinkamą elgseną, dėl kurios asmuo nebegali būti Dievo organizacijos nariu. Pavyzdžiui, 1973 metais Jehovos tauta suprato, jog piktnaudžiavimas narkotikais bei tabako vartojimas yra didelės nuodėmės. Laikydamiesi Dievo kelio, turime ‛apsivalyti nuo visų kūno ir dvasios dėmių’ (2 Korintiečiams 7:1). Labai daug žmonių priėmė širdin tą Biblijos patarimą; jie geriau sutiko kažkiek pakentėti nuo susilaikymo, kad tik liktų švarūs Dievo tautos nariai. Taip pat buvo nurodytas aiškus Biblijos požiūris į santykius tarp skirtingų lyčių, aprangą, išvaizdą bei išmintingą darbo, pramogų ir muzikos pasirinkimą. Kokie tik Rašto principai būtų primenami, mes panašiai kaip 111 izraelitų noriai leiskimės ‛tobulinami’ (2 Korintiečiams 13:11). Taip parodysime, jog garbinti Jehovą kartu su jo šventa tauta yra ‛mums brangiau už visus džiaugsmus’.
12. Kas atsitiko 455 m. p. m. e.?
12 Biblijoje po pranešimo apie svetimšales žmonas nieko nerašoma, kas vyko Jeruzalėje per 12 paskesnių metų. Be abejo, kaimyninės tautos pasidarė dar priešiškesnės Izraeliui dėl nutrauktų santuokų. 455 m. p. m. e. į Jeruzalę atvyko Nehemijas su kariškių palyda. Jis buvo paskirtas Judo valdytoju ir turėjo su savimi raštišką Persijos karaliaus įgaliojimą atstatyti miestą (Nehemijo 2:9, 10; 5:14).
Pavydžių kaimynų priešiškumas
13. Koks buvo žydų klaidatikių kaimynų požiūris ir kaip reagavo Nehemijas?
13 Klaidatikiai kaimynai trukdė Nehemijui įgyvendinti savo tikslą. Jų vadovai grasinamai klausė jį: „Ar norite sukilti prieš karalių?“ Pasitikėdamas Jehova, Nehemijas atsakė: „Dangaus Dievas duos mums sėkmę, o mes, Jo tarnai, statysime. Bet jūs neturite dalies, teisės, nė atminimo Jeruzalėje“ (Nehemijo 2:19, 20, Brb red.). Pradėjus atstatinėti sieną, tie patys priešininkai tyčiojosi: ‛Ką daro tie bejėgiai Žydai? Ar jie galės statyti iš akmenų, kuriuos ugnis pavertė dulkių krūvomis? Kai lapė užlips, sugrius jų akmeninė siena.’ Nehemijas neatsakė į replikas, bet meldėsi: „Dieve, ar girdi, kaip mes esame niekinami? Nukreipk jų priekaištus ant jų galvų“ (Nehemijo 4:2; 4:3-4, Brb red.). Nehemijas nuolat rodė tokį pasitikėjimo Dievu pavyzdį! (Nehemijo 6:14; 13:14)
14, 15. a) Ko ėmėsi Nehemijas priešams grasinant smurtu? b) Kaip Jehovos Liudytojai sugebėjo tęsti savo dvasinę statybą esant aršiam priešiškumui?
14 Šiandieną Jehovos Liudytojai vykdydami svarbią skelbimo užduotį taip pat pasitiki Dievu. Priešininkai stengiasi kliudyti šiam darbui patyčiomis. Kai kada žmonės nustoja domėtis Karalystės žinia negalėdami ištverti pajuokos. Jei patyčios nepaveikia, įpykę priešininkai gali grasinti smurtu. To kaip tik susilaukė Jeruzalės sienos statytojai. Bet Nehemijas nepabūgo. Ne, jis apginklavo statytojus kovai su priešais ir sustiprino jų tikėjimą tokiais žodžiais: „Nebijokite jų. ... Atsiminkite didį ir baisų Viešpatį ir kovokite už savo brolius, savo sūnus ir savo dukteris, savo žmonas ir savo namus“ (Nehemijo 4:13, 14).
15 Šiandieną tokia pat padėtis kaip Nehemijo laikais: Jehovos Liudytojai yra gerai apginkluoti tęsti savo dvasinę statybą, nors ir siaučia opozicija. „Ištikimas ir protingas vergas“ tiekia tikėjimą stiprinantį dvasinį maistą, įgalinantį Dievo tautą pasiekti gerų rezultatų, jei net veikla uždrausta (Mato 24:45, Naujasis Testamentas, vertė A. Jurėnas). Todėl Jehova toliau laimina savo tautą gausėjimu visoje žemėje (Izaijo 60:22).
Vidinės problemos
16. Koks dvasinis pavojus iškilo Jeruzalės sienos statytojams dėl vidaus problemų?
16 Jeruzalės sienai kylant vis aukštyn, atsirado sunkumų darbe. Paaiškėjo, kad statybininkams kovotojams iškilo dvasinis pavojus. Kadangi trūko maisto, kai kuriems žydams buvo sunku aprūpinti juo savo šeimą ir mokėti mokesčius Persijos valdžiai. Tokiems turtingesnieji žydai skolino maisto bei pinigų. Vargingesniems izraelitams teko užstatyti savo žemes bei vaikus kaip garantiją, jog jie grąžins pinigus su palūkanomis; tai prieštaravo Dievo įstatymui (Išėjimo 22:25; Kunigų 25:35-37; Nehemijo 4:6, 10; 5:1-5). Dabar skolintojai grasino atimsią jų žemes ir priversią parduoti vaikus į vergiją. Nehemijas supyko dėl tokio nemeilingo materialistinio požiūrio. Nedelsdamas jis ėmėsi priemonių, kad Jehova nepaliautų laiminęs Jeruzalės sienos atstatymą.
17. Ką darė Nehemijas, kad Jehova toliau laimintų statybą, ir kuo viskas baigėsi?
17 Buvo sušauktas „didelis susirinkimas“ ir Nehemijas aiškiai pasakė turtingesniems izraelitams, kad jų elgesys nepatinka Jehovai. Paskui jis paprašė kaltųjų, įskaitant kai kuriuos kunigus, grąžinti visas gautas palūkanas ir žemę, kurią jie neteisėtai paėmė iš negalinčių mokėti procentus žmonių. Pagirtina, jog nusižengusieji pasakė: „Atiduosime ir nieko nereikalausime iš jų; padarysime taip, kaip kalbi.“ Tai nebuvo tuščiažodžiavimas, nes Biblijoje rašoma, kad „tauta padarė, kaip [Nehemijo] buvo pasakyta“. Ir visas susirinkimas šlovino Jehovą (Nehemijo 5:7-13).
18. Dėl kokių savo savybių žinomi Jehovos Liudytojai?
18 O kaip mūsų laikais? Jehovos Liudytojai nėra išnaudotojai; jie žinomi savo dosnumu bendratikiams bei kitiems nelaimės ištiktiems žmonėms. Dėl to kaip ir Nehemijo laikais didžiai šlovinamas Jehova. Kita vertus, „ištikimas ir protingas vergas“ supranta, jog būtina duoti Raštu pagrįstus patarimus dėl verslo ir būtinumo vengti godžiai išnaudoti kitus. Kai kuriose šalyse įprasta reikalauti pernelyg didelės išpirkos už nuotaką, bet Biblijoje aiškiai perspėjama, kad godūs asmenys bei lupikautojai nepaveldės Dievo Karalystės (1 Korintiečiams 6:9, 10). Dauguma krikščionių priima šiuos patarimus parodydami tokį pat požiūrį kaip anų laikų žydai, supratę, jog nuodėminga išnaudoti savo vargingesnius brolius.
Jeruzalės siena užbaigta
19, 20. a) Kaip religinius priešininkus paveikė tai, kad Jeruzalės siena buvo atstatyta? b) Kokios pergalės sulaukė Jehovos Liudytojai daugelyje šalių?
19 Nepaisant priešiškumo, Jeruzalės siena buvo užbaigta per 52 dienas. Kaip tai paveikė priešus? Nehemijas pasakė: „Kai visi mūsų priešai tai išgirdo, atsitiko, kad visos tautos, buvusios aplink mus, pradėjo bijoti ir nerimo patys savyje, ir pažino, kad tas darbas buvo Dievo padarytas“ (Nehemijo 6:16).
20 Šiandieną priešai ir toliau įvairiais būdais ir įvairiose vietose trukdo Dievo darbui. Bet milijonai žmonių mato, kokios bergždžios pastangos priešintis Jehovos Liudytojams. Pavyzdžiui, pagalvok apie mėginimus sustabdyti skelbimo veiklą nacistinėje Vokietijoje, Rytų Europoje ir daugelyje Afrikos šalių. Visos tos pastangos žlugo ir dabar daugelis žmonių supranta, kad ‛tas darbas yra Dievo daromas’. Koks tai atlygis ištikimiems tų šalių veteranams, kuriems Jehovos garbinimas ‛brangesnis už visus džiaugsmus’!
21. Apie kokius svarbius įvykius bus kalbama kitame straipsnyje?
21 Kitame straipsnyje apžvelgsime svarbius įvykius, vedusius į džiaugsmingą atstatytos Jeruzalės sienos inauguraciją. Be to, apsvarstysime, kaip baigiamas daug didingesnis miestas visos žmonijos labui.
Ar tu prisimeni?
◻ Kaip Ezra bei kiti džiaugėsi Jeruzale?
◻ Kokias klaidas padėjo ištaisyti daugeliui žydų Ezra ir Nehemijas?
◻ Ko galite pasimokyti iš pranešimo apie Ezrą ir Nehemiją?
[Iliustracija 15 puslapyje]
Nehemijui kėlė didelį susirūpinimą ne jo garbingos pareigos Sūzuose, o Jeruzalė
[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]
Kaip ir Nehemijas, mes turime melsti Jehovos vadovavimo ir stiprybės toliau vykdyti savo pačią svarbiausią užduotį — skelbti