Jehova ištesi savo pažadus tikintiesiems
„Ištikimas Tas, kuris pažadėjo“ (ŽYDAMS 10:23, Brb red.).
1, 2. Kodėl mes galime visiškai pasikliauti Jehovos pažadais?
JEHOVA reikalauja, kad jo tarnai tvirtai ir nepajudinamai įtikėtų juo bei jo pažadais. Šitaip tikįs, žmogus gali visiškai pasikliauti, kad Jehova padarys, ką pažadėjo. Jo įkvėptame Žodyje sakoma: „Kareivijų Viešpats prisiekė tardamas: Iš tikrųjų taip bus, kaip aš maniau, ir kaip savo mintyje nutariau, taip įvyks“ (Izaijo 14:24).
2 Žodžiai „Kareivijų Viešpats prisiekė“ rodo, kad jis duoda iškilmingą priesaiką ištesėti savo pažadus. Todėl jo Žodyje rašoma: „Pasitikėk Viešpačiu visa savo širdimi ir nesiremk savo gudrumu. Visuose savo keliuose atsimink jį, tai jis ves tavo žingsnius“ (Patarlių 3:5, 6). Jei pasitikime Jehova ir leidžiamės jo išminties vadovaujami, mūsų takai tikrai ves į amžinąjį gyvenimą, nes Dievo išmintis yra „gyvybės medis tiems, kurie ją pasigauna“ (Patarlių 3:18; Jono 17:3).
Tikrasis tikėjimas senovėje
3. Kaip Nojus parodė tikėjimą Jehova?
3 Pranešimai apie Jehovos elgesį su tais, kurių tikėjimas buvo tikras, liudija, kad jis yra patikimas. Pavyzdžiui, daugiau kaip prieš 4400 metų Dievas pasakė Nojui, kad jo dienų pasaulis turi būti sunaikintas globaliniu Tvanu. Jis liepė jam statyti didžiulį laivą žmonių ir gyvūnų gyvybėms išsaugoti. Ką darė Nojus? Žydams 11:7 sakoma: „Dėl tikėjimo gavęs apreiškimą apie tuo metu nematomus dalykus, Nojus su baime pasistatė arką savo šeimynai išgelbėti.“ Kodėl Nojus tikėjo niekada anksčiau nebuvusiu dalyku, kažkuo, ‛tuo metu nematomu’? Nes jis pakankamai žinojo apie ankstesnį Dievo elgesį su žmonijos šeima ir suprato, kad visa, ką Dievas besakytų, išsipildo. Taigi Nojus neabejojo, kad Tvanas irgi bus (Pradžios 6:9-22).
4, 5. Kodėl Abraomas visiškai pasitikėjo Jehova?
4 Kitas pavyzdys yra Abraomas. Maždaug prieš 3900 metų Dievas liepė jam paaukoti Izaoką, vienintelį sūnų nuo jo žmonos Saros (Pradžios 22:1-10). Kaip Abraomas reagavo? Žydams 11:17 rašoma: „Tikėdamas Abraomas atnašavo Izaoką, kai buvo mėginamas.“ Tačiau paskutiniu momentu Jehovos angelas sulaikė jį (Pradžios 22:11, 12). Kodėl vis dėlto Abraomas nusprendė tai padaryti? Nes, kaip sakoma Žydams 11:19, „jis suprato, kad Dievui įmanoma prikelti net mirusius [Izaoką]“. Tačiau kaip Abraomas galėjo tikėti prikėlimu, jei niekada to nematė ir apie tai nebuvo jokių ankstesnių pranešimų?
5 Prisimink, kad Sarai buvo 89 metai, kai Dievas pažadėjo jiems sūnų. Saros įsčios nebeturėjo galios pastoti — buvo it mirusios (Pradžios 18:9-14). Dievas atgaivino Saros įsčias ir ji pagimdė Izaoką (Pradžios 21:1-3). Abraomas žinojo, kad jeigu Dievas atgaivino apmirusias Saros įsčias, tai galėjo, jei to reikėtų, ir Izaokui grąžinti gyvybę. Romiečiams 4:20, 21 apie Abraomą sakoma: „Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet įsitvirtino tikėjime, teikdamas Dievui garbę ir būdamas tikras, jog ką pažadėjo, įstengs ir įvykdyti.“
6. Kaip Jozuė išreiškė savo pasitikėjimą Jehova?
6 Prieš 3400 su viršum metų Jozuė, būdamas daugiau kaip šimto metų ir gyvenime patyręs, kad verta pasikliauti Dievu, nurodė tokį savo pasitikėjimo pagrindą: „Jūs gi turite išpažinti visa siela, kad iš visų žodžių, kuriuos Viešpats yra žadėjęs jums įvykdyti, nė vienas nenuėjo veltui“ (Jozuės 23:14).
7, 8. Kokių gyvybę gelbstinčių veiksmų ėmėsi tikėjimą rodantys pirmojo amžiaus krikščionys ir kodėl?
7 Maždaug prieš 1900 metų daug nuolankių žmonių rodė tikrąjį tikėjimą. Iš išsipildžiusių Biblijos pranašysčių jie suprato Jėzų esant Mesiją ir priėmė jo mokymus. Turėdami tokį tvirtą faktų ir Hebrajiškųjų Raštų pamatą, jie tikėjo tuo, ko Jėzus mokė. Todėl tie žmonės neabejojo Jėzaus žodžiais apie Dievo nuosprendį, laukiantį Judėjos bei Jeruzalės už neištikimybę. Kai jis nurodė, kokių veiksmų reikia imtis, kad išgelbėtų savo gyvybes, jie taip ir darė.
8 Jėzus kalbėjo tikintiesiems, kad pamatę Jeruzalę supamą kariuomenės, jie turi bėgti. Romėnų armija atžygiavo prieš Jeruzalę 66 m. e. metais. Bet paskui kažkokia dingstimi romėnai atsitraukė. Krikščionims tai buvo ženklas apleisti miestą, nes Jėzus buvo pasakęs: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste — teišeina iš jo, kas apylinkėse — tenegrįžta“ (Luko 21:20, 21). Tie, kurių tikėjimas buvo tikras, paliko Jeruzalę bei jos apylinkes ir pabėgo į saugią vietą.
Netikėjimo pasekmės
9, 10. a) Kaip religiniai vadovai parodė savo netikėjimą Jėzumi? b) Kokios buvo netikėjimo pasekmės?
9 O ką darė žmonės be tikro tikėjimo? Turėdami galimybę, jie nebėgo. Jie manė, kad jų vadovai gali išgelbėti juos. Tačiau anie vadovai bei jų pasekėjai irgi akivaizdžiai matė, kad Jėzus yra Mesijas. Tad kodėl jie netikėjo jo žodžiais? Jų širdys buvo blogos. Tai atsiskleidė anksčiau, kai jie pamatė daug paprastų žmonių, besiburiančių apie Jėzų po Lozoriaus prikėlimo. Jono 11:47 ir 48 sakoma: „Aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: ‛Ką darysime? Šitas žmogus [Jėzus] daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą.’“ Toliau, 53 eilutėje, sakoma: „Nuo tos dienos jie buvo tvirtai pasiryžę jį nužudyti.“
10 Kokį nepaprastą stebuklą Jėzus padarė — prikėlė Lozorių iš mirties! Bet religiniai vadovai norėjo nužudyti Jėzų už tai. Jų nepaprastas sugedimas dar atsiskleidė tuomet, kai „aukštieji kunigai... nusprendė nužudyti ir Lozorių, nes daugybė žydų per jį atsitraukė nuo jų ir įtikėjo Jėzų“ (Jono 12:10, 11). Lozorius buvo ką tik prikeltas iš mirusių, o jie norėjo, kad jis vėl mirtų! Jiems nerūpėjo Dievo valia ar paprastų žmonių gerovė. Jie buvo egoistai, susirūpinę tik savo padėtimi bei nauda. „Žmonių pagarbą jie brangino labiau už Dievo garbę“ (Jono 12:43). Tačiau jie sumokėjo už savo netikėjimą. 70 m. e. metais romėnų pulkai grįžo ir sunaikino tą vietą bei jų tautą, taip pat daugelį jų pačių.
Mūsų laikais rodomas tikėjimas
11. Kaip buvo parodytas tikras tikėjimas šio amžiaus pradžioje?
11 Šiame šimtmetyje, kaip ir senovės laikais, irgi daug vyrų bei moterų turėjo tikrą tikėjimą. Pavyzdžiui, mūsų amžiaus pradžioje žmonės apskritai laukė taikios, klestinčios ateities. Tuo pat metu tikėjusieji Jehova skelbė, kad žmonija žengia į pačių didžiausių nelaimių epochą. Tai buvo išpranašauta Dievo Žodyje, Mato 24 skyriuje, 2 Timotiejui 3 skyriuje ir kitur. Ką anie tikintieji kalbėjo, tikrai įvyko, pradedant nuo 1914 metais kilusio Pirmojo pasaulinio karo. Pasaulis išties įžengė į išpranašautas „paskutines dienas“ — „kritiškus laikus, kai sunku bus gyventi“ (2 Timotiejui 3:1, NW). Kodėl Jehovos tarnai tuokart žinojo tiesą apie pasaulio sąlygas, o kiti — ne? Nes kaip ir Jozuė, jie tikėjo, jog nė vienas Jehovos žodis neliks neišsipildęs.
12. Kokiu Jehovos pažadu šiandieną visiškai tiki jo tarnai?
12 Šiandien visame pasaulyje yra beveik šeši milijonai Jehovos tarnų, pasitikinčių juo. Akivaizdžiai pildantis pranašiškam Dievo žodžiui, jie žino, kad netrukus Dievas pašalins šią smurtišką nedorą daiktų sistemą. Todėl jie yra įsitikinę, kad netoli metas, kai pamatys išsipildant 1 Jono 2:17 žodžius: „Praeina pasaulis ir jojo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.“ Jo tarnai visiškai tikri, kad Jehova įgyvendins šį pažadą.
13. Kiek vertėtų pasikliauti Jehova?
13 Kaip vertėtų pasikliauti Jehova? Visiškai! Net jei dabar prarasi gyvybę tarnaudamas jam, jis sugrąžins ją prikeldamas daug geresniam gyvenimui! Jėzus laiduoja mums: ‛Ateina valanda, kai visi, esantys kapuose [tai yra Dievo atmintyje], išgirs Jo balsą ir išeis’ (Jono 5:28, 29, Brb red.). Ar pažįstate bent vieną gydytoją, politinį vadovą, mokslininką, verslininką ar kokį kitą žmogų, galintį tai padaryti? Ne, istorija rodo, kad jie to nepajėgia. Jehova gali tai ir padarys!
Puiki ateitis tikintiesiems
14. Kokią nuostabią ateitį Dievo Žodis žada tikintiems žmonėms?
14 Dievo dangiškosios Karalystės valdomo naujojo pasaulio tikrumą Jėzus nurodė žodžiais: „Palaiminti romieji: jie paveldės žemę“ (Mato 5:5). Tai patvirtina Dievo pažadą iš Psalmių 36:29: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius.“ Prieš pat savo mirtį Jėzus vienam jį įtikėjusiam piktadariui pasakė: „Su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Žinoma, kaip Dievo Karalystės Karalius, Jėzus pasirūpins, kad tas vyras būtų prikeltas gyventi žemėje ir turėtų galimybę amžinai būti tame Rojuje. Šiandien Jehovos Karalyste tikintys žmonės taip pat gali viltis gyventi Rojuje, kai „[Dievas] nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimas 21:4).
15, 16. Kodėl gyvenimas bus toks taikus naujajame pasaulyje?
15 Persikelkime mintimis į naująjį pasaulį. Įsivaizduokime, kad jau esame ten. Mes tuojau pastebime laimingus žmones, gyvenančius kartu visiškai taikiai. Jie džiaugiasi tokiomis sąlygomis, kurios aprašytos Izaijo 14:7 žodžiais: „Ilsisi ir tyli visa žemė, [„žmonės“, NW] džiaugiasi ir linksmai šūkauja.“ Kodėl jie taip džiūgauja? Viena, kad namų durys, kaip matome, yra be užraktų. Jų nereikia, nes nėra nusikaltimų ir prievartos. Gyvenimas toks, kaip pasakyta Dievo Žodyje: „Kiekvienas sėdės po savo vynmedžiu ir po savo figmedžiu ir nebus kas gąsdintų“ (Michėjo 4:4).
16 Nebėra ir karo, nes naujajame pasaulyje jį draudžia įstatymas. Visi ginklai paversti taikos įrankiais. Visiškai išsipildė Izaijo 2:4 (Brb red.) žodžiai: „Jie perkals savo kardus į noragus ir ietis į pjautuvus. Tautos nebekariaus tarpusavyje ir nebesimokys kariauti.“ O to mes ir tikėjomės! Kodėl? Ogi daugelis naujojo pasaulio gyventojų išmoko to tarnaudami Dievui senajame pasaulyje.
17. Kokios gyvenimo sąlygos vyraus valdant Dievo Karalystei?
17 Tu dar pastebi, kad čia nebėra skurdo. Nepamatysi nė vieno, gyvenančio lūšnoje, vilkinčio skarmalais ar benamio. Kiekvienas turi patogų namą ir gerai prižiūrimą žemės sklypą su gražiais medžiais ir gėlėmis (Izaijo 35:1, 2; 65:21, 22; Ezechielio 34:27). Čia niekas nealksta, nes Dievas įvykdė savo pažadą, kad maisto visiems būtų sočiai: „Žemėje bus javų apstybė; ant kalno viršūnių šlamės“ (Psalmių 71:16). Iš tikrųjų vadovaujant Dievo Karalystei, puikus rojus plečiamas visoje žemėje — kaip Dievas buvo numatęs Edene (Pradžios 2:8).
18. Kas nebegrės žmonėms naujajame pasaulyje?
18 Tu taip pat stebiesi, kokie visi energingi. Juk dabar jų kūnai ir protai tobuli. Nebėra ligų, skausmo nei mirties. Niekas nesėdi invalidų vežimėliuose ir neguli ligoninėse. Visa tai išnyko amžiams (Izaijo 33:24, Brb red.; 35:5, 6). Štai nė joks gyvūnas nebepavojingas, nes jie Dievo galia pasidarė taikūs! (Izaijo 11:6-8; 65:25; Ezechielio 34:25)
19. Kodėl naujajame pasaulyje bus galima ‛gėrėtis’ kiekviena diena?
19 Kokią nuostabią civilizaciją sukūrė tikintys šio naujojo pasaulio gyventojai! Savo jėgas ir sugebėjimus bei žemės turtus jie skiria naudingiems, o ne žalingiems, tikslams, bendradarbiaudami, o ne konkuruodami su kitais. Kiekvienu sutiktu žmogumi galima pasitikėti, nes pagal Dievo pažadą visi yra „Viešpaties pamokyti“ (Izaijo 54:13). Žemė yra ‛pilna Viešpaties pažinimo, kaip vanduo uždengia jūrą’, nes žmonės vadovaujasi Dievo įstatymais (Izaijo 11:9). Iš tiesų šiame naujajame pasaulyje bus galima ‛gėrėtis’ kiekviena diena, kaip sakoma Psalmių 36:11.
Laiminga ateitis garantuota
20. Ką turime daryti, jei norime gėrėtis taikia ateitimi?
20 Tad ką mes turime daryti, kad džiaugtumės ta laiminga ateitimi? Izaijo 55:6 esame raginami: „Ieškokite Viešpaties, kolei jį galima rasti, šaukitės į jį, kolei jis arti.“ O ieškoti mes turime nusiteikti taip, kaip pasakyta Psalmių 142:10: „Mokyk mane vykdyti tavo valią, nes tu esi mano Dievas.“ Taip darantys žmonės šiomis paskutinėmis dienomis, Jehovos požiūriu, yra nekalti ir gali laukti puikios ateities. „Pažvelk į tą, kurs yra doras, ir įsižiūrėk į teisųjį, nes ateitį turi taikadaris žmogus. Bet nusidėjėliai bus visi sunaikinti, blogi žmonės tikrai neturės ateities“ (Psalmių 36:37a; 37:37b, NTP; 36:38a; 37:38b, NW).
21, 22. Ką Dievas formuoja šiandien ir kaip įgyvendinama mokymo programa?
21 Kaip tik dabar Jehova išveda iš visų tautų tuos, kurie nori vykdyti jo valią. Iš jų jis formuoja savo naujos žemiškosios visuomenės pagrindą, kaip išpranašauta Biblijoje: „Paskutinėmis dienomis [laiku, kuriuo dabar gyvename]... daug tautų eis ir sakys: Ateikite ir ženkime aukštyn į Viešpaties kalną [jo iškilų teisingą garbinimą], ... jis mokys mus savo kelių ir mes vaikščiosime jo takais“ (Izaijo 2:2, 3).
22 Apreiškimo 7:9 jie apibūdinami kaip „milžiniška minia... iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“. Toliau, 14 eilutėje, sakoma: „Jie atėjo iš didžio sielvarto“ — pergyveno šios sistemos pabaigą. Šį naujojo pasaulio pagrindą dabar sudaro beveik šeši milijonai žmonių ir kasmet prie jų prisideda daug naujų narių. Visi tie ištikimi Jehovos tarnai mokomi gyventi jo naujajame pasaulyje. Jie įgyja dvasinių bei kitokių įgūdžių, būtinų paversti šią žemę rojumi. Jie visiškai tiki, kad tas Rojus taps tikrove, nes „ištikimas Tas, kuris pažadėjo“ (Žydams 10:23, Brb red.).
Kartojimo klausimai
◻ Kokios buvo netikėjimo pasekmės pirmajame amžiuje?
◻ Kaip Dievo tarnams vertėtų pasitikėti juo?
◻ Kokia ateitis laukia tikinčių žmonių?
◻ Kaip turėtume pasirūpinti laiminga ateitimi Dievo naujajame pasaulyje?
[Iliustracija 18 puslapyje]
Kaip tik dabar Jehova formuoja naujos žemiškos visuomenės pagrindą