Stiprinti savo tikėjimą Dievo Žodžiu
BIBLIJĄ yra skaitę daugiau žmonių nei bet kurią kitą knygą. Bet kiek jų parodo tikėjimą jos žinia? Pati Biblija paaiškina, kad „ne visi turi tikėjimą“ (2 Tesalonikiečiams 3:2). Be abejo, mes negimstame turėdami tikėjimą. Jį reikia išugdyti. Netgi tiems, kurie turi tikėjimą, nederėtų laikyti to savaime suprantamu dalyku. Tikėjimas gali nusilpti ir užgesti. Vadinasi, kad išliktume „sveiko tikėjimo“, reikia pastangų (Titui 2:2).
Dėl tos svarbios priežasties Jehovos Liudytojų Vadovaujančioji korporacija savo 1997—1998 metų srities kongresų serijai pasirinko temą „Tikėjimas Dievo Žodžiu“. Taip milijonai Liudytojų ir kitų žmonių turėjo privilegiją susirinkti drauge, kad sustiprintų savo tikėjimą Dievo Žodžiu.
Kodėl mes tikime, kad Dievo Žodis yra tiesa
Tokia buvo pirmosios kongreso dienos tema. Ji prasidėjo pagyrimo visiems dalyviams žodžiais. Dalyvavimas kongrese įrodė pagarbą Biblijai. Tačiau buvo iškelti klausimai, skatinantys mąstyti, koks mūsų tikėjimas: ‛Ar mes galime apginti savo įsitikinimus, naudodami Dievo Žodį kaip autoritetą? Ar mes parodome dėkingumą už dvasinį maistą, niekada nelaikydami Biblijos, ja pagrįstų leidinių ir susirinkimo sueigų savaime suprantamais dalykais? Ar mes augame meile, tiksliu pažinimu bei įžvalgumu?’ Kalbėtojas paskatino visus atidžiai klausytis, atkreipiant dėmesį, kad „šis srities kongresas ‛Tikėjimas Dievo Žodžiu’ surengtas padėti mums ištirti save bei nustatyti, kiek ir kokio tikėjimo turime“.
Apžvalginis pranešimas vadinosi: „Gyventi tikėjimu, o ne regėjimu“ (2 Korintiečiams 5:7). „Tampančiųjų Jehovos Liudytojais tikėjimas nėra lengvatikybė“, — pasakė kalbėtojas. Kaip teisinga! Tikrasis tikėjimas nėra aklas. Jis pagrįstas realybe. Žydams 11:1 sakoma: „Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome.“ „Tačiau jei iš tikrųjų norime gyventi tikėjimu, jis turi būti tvirtai pagrįstas“, — pažymėjo kalbėtojas. Kadangi gyvename tikėjimu, o ne regėjimu, mums nereikia smulkmenų, kaip ir kada Jehova įvykdys kiekvieną savo tikslo aspektą. Tai, ką jau žinome apie jį, teikia mums visišką pasitikėjimą jo gebėjimu įvykdyti savo pažadus su meile ir teisingai.
Kalba „Krikščionių jaunimas — svarbi susirinkimo dalis“ priminė jaunuoliams, kokie brangūs jie yra Jehovai. Tai paskatino juos augti dvasiškai siekiant perskaityti visą Bibliją ir atitikti reikalavimus pasiaukojimui bei krikštui. Siekti papildomo išsilavinimo, ar ne, yra kiekvieno asmeninis reikalas, sprendžiamas su tėvais, bet jei to imamasi, tikslas visada būtų apsirūpinti, kad veiksmingiau tarnautum Dievui. Pasaulietiškas išsilavinimas pasitarnauja naudingam tikslui, kai ‛mes mokame pasirinkti, kas vertingiau’ — kas yra susiję su mūsų tikėjimu (Filipiečiams 1:9, 10).
Po to buvo trijų dalių simpoziumas tema: „Kieno normų tu laikaisi?“ Tikėjimas Dievo Žodžiu skatina mus laikytis Biblijos normų. Krikščionys paklūsta Jehovos įstatymams bei principams. Pavyzdžiui, Raštas perspėja mus, kad nekalbėtume nepadoriai ir užgauliai (Efeziečiams 4:31, 32). Kalbėtojas paklausė: „Kai esi supykęs ar susierzinęs, gal aprėki įžeidžiamai savo sutuoktinį arba vaikus?“ Žinoma, tai būtų nekrikščioniška. Dievas turi normas ir dėl mūsų asmeninės išvaizdos. Krikščionys turėtų ‛vilkėti padoriai, puoštis droviai’ (1 Timotiejui 2:9, 10). Žodis „droviai“ reiškia savigarbą, garbingumą, nuosaikumą bei santūrumą. Mes esame skatinami meilės kitiems bei vedami Biblijos principų ir nuovokos, kas yra tinkama.
Kitose dviejose kalbose eilutė po eilutės buvo apsvarstyta Laiško Žydams 3:7-15 ir 4:1-16. Šios Biblijos ištraukos perspėja mus apie pavojų būti ‛užkietintiems nuodėmės klastos’ (Žydams 3:13). Kaip galime sėkmingai kovoti su nuodėme? Jehova padeda mums per savąjį Žodį. Iš tiesų „Dievo Žodis yra gyvas, veiksmingas ir... teisia širdies sumanymus bei mintis“ (Žydams 4:12).
Baigiamoji pirmosios kongreso dienos kalba buvo „Knyga visiems žmonėms“. Ji pabrėžė Biblijos autentiškumą, tikslumą bei naudą. Kaip jaudinančiai nuskambėjo kalbėtojo pranešimas, kad išleista nauja 32 puslapių brošiūra, pavadinta Knyga visiems žmonėms! Šis naujas leidinys parengtas turint omenyje išsilavinusius žmones, kurie nedaug žino apie Bibliją. Kalba baigėsi žodžiais: „Taip, žmonės patys turi ištirti Dievo Žodį. Mes esame įsitikinę, kad patyrinėję jį jie supras, jog ši unikali knyga, Biblija, iš tiesų yra knyga visiems žmonėms!“
Sek ‛savo tikėjimo ištobulintoju’
Ši antrosios kongreso dienos tema atkreipė dėmesį į Jėzų Kristų, ‛mūsų tikėjimo ištobulintoją’. Mes turime ‛eiti jo pėdomis’ (Žydams 12:2; 1 Petro 2:21). Krikščioniškajame pasaulyje daugelis sako: ‛Tikėk Viešpatį Jėzų, ir tu būsi išgelbėtas!’ Bet ar to užtenka savo tikėjimui įrodyti? Biblija pareiškia, kad „tikėjimas be darbų negyvas“ (Jokūbo 2:26). Todėl tikėdami Jėzų mes dar privalome daryti darbus, kuriuos jis darė, ypač skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę.
Ryto programa atkreipė mūsų dėmesį į skelbimo darbą. Kaip ir Paulius, mes turėtume trokšti paskelbti gerąją naujieną apie išgelbėjimą (Romiečiams 1:14-16). Jėzus skelbė žmonėms visur. Nors reguliarioji tarnyba nuo durų prie durų duoda vaisių, tačiau kaskart, kai mes lankomės, vis daugiau žmonių nebūna namuose (Apaštalų darbai 20:20). Daugelis būna mokykloje, dirba, apsipirkinėja arba keliauja. Taigi mes turime skelbti ir viešose vietose, ir visur, kur tik begalime rasti žmonių.
Kalba „Įsišaknyk ir įsitvirtink tiesoje“ priminė mums apie daugybę naujų pasekėjų, kurių pakrikštijama vidutiniškai per 1000 kasdien! Gyvybiškai svarbu, kad tie naujieji gerai įsišaknytų ir įsitvirtintų tikėjime (Kolosiečiams 2:6, 7). Kalbėtojas paaiškino, kad šaknys ne tik siurbia vandenį bei maisto medžiagas, bet ir laiko augalą, kad jis negriūtų. Panašiai ir naujieji mokiniai, išsiugdydami gerus studijavimo įgūdžius bei naudingai bendraudami gali įsitvirtinti tiesoje.
Šis patarimas ypač buvo tinkamas krikšto kandidatams. Taip, antrąją kongreso dieną, sekant Jėzaus pavyzdžiu, buvo pakrikštytas didelis būrys naujų mokinių. Kalba „Tikėjimas Dievo Žodžiu veda prie krikšto“ priminė kandidatams, kad visiškas panardinimas į vandenį yra tinkamas mirties jų ankstesniam savanaudiško gyvenimo būdui simbolis. Jų iškėlimas iš vandens vaizduoja atgijimą vykdyti Dievo valią.
Kalba „Atkakliai kovok už tikėjimą“ buvo pagrįsta bibline Judo knyga. Ji mus paskatino saugoti savo tikėjimą pasipriešinant tokiai žalingai įtakai kaip amoralumas, maištingumas bei atskalūnybė. Po to ypatingas dėmesys buvo skirtas tėvams, ypač tėčiams, kalboje „Aprūpink savo šeimyną“. Rūpintis šeimos dvasiniais, fiziniais ir emociniais poreikiais yra pareiga, pagrįsta Raštu (1 Timotiejui 5:8). Tam reikia laiko, bendravimo ir artumo. Dievas Jehova tikrai yra patenkintas visais krikščionimis tėvais, sunkiai besidarbuojančiais, kad išaugintų vaikus tiesoje.
Tolesniame simpoziume „Eikime į Jehovos namus“ buvo ugdomas dėkingumas už krikščionių sueigas. Jos teikia ramybę nuo šio pasaulio rūpesčių. Sueigose turime progų padrąsinti vieni kitus ir parodyti meilę savo bendratikiams (Žydams 10:24, 25). Sueigos padeda mums pagerinti ir savo kaip mokytojų įgūdžius bei pagilina mūsų supratimą apie Dievo tikslą (Patarlių 27:17). Niekada neatsiskirkime nuo susirinkimo ir atsiminkime Jėzaus žodžius: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mato 18:20).
Paskutinė tos dienos kalba „Dabar išbandomas tavo tikėjimas“. Neišbandyto tikėjimo vertė neįrodyta ir jo kokybė lieka nežinoma. Jis panašus į čekį, kuris dar neapmokėtas grynais. Ar jis iš tikrųjų vertas jame nurodytos sumos? Panašiai ir mūsų tikėjimas turi būti išbandytas, kad būtų įrodyta, jog jis turi pagrindą ir yra tikras (1 Petro 1:6, 7). Kalbėtojas pasakė: „Kartais dvasininkų ir atskalūnų apgauti informavimo priemonių bei valdžios atstovai neteisingai apkaltina mus, iškreipdami mūsų krikščioniškus įsitikinimus ir gyvenimo būdą... Ar mes leisime Šėtono apakintiems žmonėms įbauginti ir nuliūdinti mus, kad imtume gėdytis gerosios naujienos? Ar leisime, kad melagystės apie tiesą padarytų įtaką mūsų reguliariam sueigų lankymui ir skelbimo veiklai? O gal mes būsime tvirti ir drąsūs, dar labiau pasiryžę nepaliaujamai skleisti tiesą apie Jehovą ir jo Karalystę?“
Gyvenk tikėjimu
Trečiosios kongreso dienos tema buvo pagrįsta Pauliaus žodžiais: „Kad įstatymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse, aišku, nes teisusis gyvens tikėjimu“ (Galatams 3:11). Simpoziumo kalbos „Pranašiški Joelio žodžiai mūsų dienoms“ buvo vienos iš įdomiausių ryte. Joelio knyga nurodo mūsų laikus ir kalba jausdama skubumą: „Ai, ai, ai tai dienai! nes Viešpaties [„Jehovos“, NW] diena arti, ir ji ateina kaip sunaikinimas nuo Galingojo“ (Joelio 1:15). Kaip tie negailestingi skėriai, pateptieji krikščionys niekam neleidžia sutrukdyti Karalystės skelbimo šiuo pabaigos laiku.
Be to, Joelio knyga suteikia vilties sakydama: „Kiekvienas, kurs šauksis Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Joelio 2:32). Tai reiškia daugiau negu tik vartoti Jehovos vardą. Reikia nuoširdžiai atgailauti ir atsisakyti nusižengimų (Joelio 2:12, 13). Nėra laiko delsti, nes Jehova greit įvykdys teisminį nuosprendį tautoms, kaip jis padarė Moabui, Amonui ir kalnuotai Seiro sričiai Judo karaliaus Juozapato dienomis (2 Kronikų 20:1-30; Joelio 3:2, 12).
Visi buvo padrąsinti kalbos „Parodyk tikėjimą laukdamas Jehovos“. Dabar, artėjant paskutinių dienų pabaigai, galime pamatyti daug išsipildžiusių praeityje Jehovos pažadų ir mums labai rūpi būsimi įvykiai. Jehovos tauta turi išlikti kantri prisimindama, kad viskas, ką Dievas pažadėjo, įvyks (Titui 2:13; 2 Petro 3:9, 10).
Ryto programa baigėsi drama „Tavo akis tebūna tyra“. Ši realistiška inscenizacija paskatino mus ištirti savo požiūrį į materialinių vertybių vaikymąsi. Nesvarbu, kur begyventume, jei norime, kad mūsų gyvenimas būtų laisvas nuo rūpesčių, turime sekti Jėzaus patarimu išlaikyti savo akį tyrą, neabejotinai nukreiptą į Dievo Karalystę (Mato 6:22).
Viešosios kalbos pavadinimas žadino smalsumą: „Tikėjimas ir jūsų ateitis“. Ji pateikė įrodymą, kad žmogiškieji vadovai nesugeba išspręsti žmonijos problemų (Jeremijo 10:23). Žmonijos istorija kartojasi stambesniu ir didesnius nuostolius sukeliančiu mastu. Ką apie ateitį mano Jehovos Liudytojai? Mes tikime, kad ištikima žmonija turės šviesią ateitį valdant Dievo Karalystei (Mato 5:5). Dievas išpildys savo pažadus naudai visų tikinčiųjų jo Žodžiu, kuriame raginama: „Ieškokite Viešpaties [„Jehovos“, NW], kolei jį galima rasti, šaukitės į jį, kolei jis arti“ (Izaijo 55:6).
Jėzus, turėdamas galvoje mūsų dienas, iškėlė gyvybiškai svarbų klausimą: „Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Luko 18:8) Baigiamojoje kalboje buvo apžvelgta kongreso programa, kuri pateikė tvirtų įrodymų, kad tikėjimas Dievo Žodžiu egzistuoja, nors gyvename netikinčioje ir supasaulėjusioje visuomenėje.
Vis dėlto kiekvienas galime paklausti savęs: ‛Ar aš esu vienas iš tų, kurių tikėjimas Dievu ir jo Žodžiu nesvyruoja?’ Srities kongresas „Tikėjimas Dievo Žodžiu“ turėtų padėti mums atsakyti į tą klausimą: „Taip.“ Kokie mes dėkingi Jehovai už mūsų tikėjimo juo ir jo įkvėptu Žodžiu, Biblija, sustiprinimą!
[Iliustracijos 24 puslapyje]
Daug savanorių džiaugsmingai darbavosi, kad apgyvendintų tūkstančius delegatų
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Visame pasaulyje buvo pasinaudota didžiuliais kaip šis stadionais
[Iliustracija 25 puslapyje]
L. A. Svinglas iš Vadovaujančiosios korporacijos paskelbia apie naujosios brošiūros išleidimą
[Iliustracija 26 puslapyje]
Daugelis simbolizavo savo pasiaukojimą Jehovai krikštu
[Iliustracijos 27 puslapyje]
Kongreso dalyviai džiugiai giedojo Karalystės giesmes. Įdėtinė nuotrauka: drama „Tavo akis tebūna tyra“