Ar tu esi pusiausvyrą išlaikantis pionierius?
TĖVO akys švyti, kai jis išskėstomis rankomis laukia savo dukrelės, žengiančios pirmus neryžtingus žingsnius. Kai ji netikėtai pargriūna, jis skatina ją vėl pabandyti. Jis žino, kad ji greitai įgaus pusiausvyrą ir turės jėgos.
Panašiai ir naujam tarnui pionieriui gali reikėti laiko bei padrąsinimo, kol jis ar ji įgaus dvasinę pusiausvyrą, reikalingą visalaikiam Karalystės skelbėjui, kad jam sektųsi. Daug pionierių džiugiai tęsia tarnybą dešimtmečiais. Nedaugelis iš jų praranda pusiausvyrą netikėtai pasikeitus jų aplinkybėms. Kai kurie net džiaugsmo netenka. Vienoje šalyje 20 procentų asmenų, pradėjusių pionierišką veiklą, nutraukia ją per pirmuosius dvejus savo visalaikės tarnybos metus. Kas galėtų pionierių atitraukti nuo šios visų džiugiausios tarnybos? Ką daryti, kad galima būtų išvengti tokių kliūčių?
Silpna sveikata, finansiniai poreikiai ir šeimos pareigos gali priversti kai kuriuos apleisti visalaikę tarnybą, bet kiti suklumpa todėl, kad nesugeba išlaikyti tinkamos pusiausvyros derindami įvairius krikščioniškus įsipareigojimus. Pusiausvyra — tai „būsena, kai nė viena dalis, elementas, veiksnys ar jėga nenusveria kitų arba jie yra proporcingi vienas kitam“.
Jėzus Kristus parodė savo mokiniams, kaip turi būti atliekamas skelbimo ir mokinių ruošimo darbas. Jis taip pat parodė savo paties tarnyboje, kaip išlaikyti pusiausvyrą. Jėzus parodė, kad žydų religiniai vadovai neturėjo pusiausvyros, sakydamas: „Jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o pamirštate, kas svarbiausia Įstatyme, — teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę. Reikia tai daryti ir ano neapleisti!“ (Mato 23:23).
Šį principą labai tinka taikyti ir šiandieną, ypač pionieriškoje tarnyboje. Entuziazmo bei gero tikslo skatinami, kai kurie ėmėsi pionieriškos veiklos būdami nevisiškai jai pasiruošę arba neapsvarstę visko, ką ji apima (Luko 14:27, 28). Kiti buvo taip užsiėmę lauko tarnyba, kad nebeatsižvelgė į kitus svarbius krikščionybės aspektus. Kaip jie gali įgauti pusiausvyrą ir ją išlaikyti?
Laikykis dvasiškai stiprus!
Jėzus visada rūpinosi savo dvasingumu. Nors minioms žmonių, kurie ateidavo jo pasiklausyti ir būti pagydyti, reikėdavo atiduoti nepaprastai daug laiko, jis skirdavo metą maldingiems apmąstymams (Morkaus 1:35; Luko 6:12). Šiandieną norėdamas išlaikyti pusiausvyrą pionieriškoje tarnyboje, pionierius taip pat turi plačiai naudotis visomis priemonėmis dvasiniam stiprumui išlaikyti. Paulius įtikinėjo: „Tai kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?!“ (Romiečiams 2:21). Tikrai būtų klaida visą savo laiką praleisti skelbiant jiems, tačiau neskirti pakankamai laiko asmeninėms studijoms ir reguliariai maldai.
Kumiko yra pionierė du dešimtmečius. Nors ji turi tris vaikus ir netikintį vyrą, iš patirties įsitikino, kad jai geriausias laikas skaityti ir studijuoti Bibliją yra prieš pat einant miegoti. Studijuodama ji ypač pasižymi punktus, kuriuos gali panaudoti lauko tarnyboje, kad galėtų atlikti savo kasdieninę tarnybą naujai ir įdomiai. Kiti pionieriai, kuriems sekasi, keliasi anksčiau negu visa šeima, kad ramiomis rytmečio valandomis pasistiprintų dvasiškai. Tu gali skirti kitą tinkamą laiką, kad pasiruoštumei sueigoms ir spėtumei perskaityti paskutinius krikščionių leidinius. Jei nori likti džiugus tarnyboje, asmeninis studijavimas nėra tai, ką galima atlikti paskubomis ar apleisti.
Išlaikyti pusiausvyrą atliekant šeimos pareigas
Tėvams pionieriams taip pat reikia turėti omenyje, kad jiems didelė „Viešpaties valios“ dalis yra fiziniai, emociniai bei dvasiniai jų pačių šeimų poreikiai (Efeziečiams 5:17; 6:1-4; 1 Timotiejui 5:8). Kartais net tikintis sutuoktinis ir šeimos nariai baiminasi, kad jie nebeturės paguodos ir paramos iš žmonos ir motinos, jei ji pradės pionierišką tarnybą. Tokie jausmai pasireiškia neentuziastinga reakcija į jos troškimą tapti pioniere. Tačiau viską gerai planuojant ir apgalvojant, pusiausvyrą galima išlaikyti.
Daugelis pionierių stengiasi atlikti visą savo skelbimo darbą, kai šeimos narių nėra namuose. Anksčiau paminėtoji Kumiko būna su savo šeima jai pusryčiaujant, išlydi savo vyrą ir vaikus rytą ir sugrįžta namo iki jiems parvykstant. Pirmadieniais ji iš anksto paruošia maistą keletui dienų, kad galėtų pailsėti ir pavalgyti kartu su šeima, užuot triūsusi virtuvėje. Padeda ir tai, kad ji gamindama maistą tuo pat metu atlieka dar ir kokį nors kitą namų ruošos darbą. Taip Kumiko net randa laiko pasikviesti savo vaikų draugus ir suruošti jiems vaišes.
Kai vaikai tampa paaugliais, jiems dažnai reikia daugiau tėvų dėmesio, kad įveiktų naujus juos apėmusius jausmus, troškimus, abejones ir nuogąstavimus. Tai reikalauja budrumo bei tvarkaraščio pakeitimų to iš tėvų, kuris yra pionierius. Pagalvok apie Hisako, trijų vaikų mamą pionierę. Ką ji darė, kai jos vyriausiai dukrai dėl pasauliečių bendraklasių įtakos ėmė stigti džiaugsmo bei entuziazmo lankant krikščionių sueigas bei atliekant lauko tarnybą? Tikrai buvo būtina, kad dukra įsisavintų tiesą ir tvirtai įsitikintų, jog geriausias kelias yra atsiskirti nuo pasaulio (Jokūbo 4:4).
Hisako pasakoja: „Aš nusprendžiau kasdien studijuoti su ja pagrindinius mokymus pagal knygą Gyventi amžinai. Iš pradžių mes galėdavome studijuoti tik keletą minučių, nes mano dukra dažnai skųsdavosi stipriais pilvo ir galvos skausmais, kai tik ateidavo studijų metas. Bet aš reguliariai vedžiau studijas. Po keleto mėnesių jos dvasinė būsena labai pagerėjo ir neilgai trukus ji pasiaukojo ir buvo pakrikštyta.“ Dabar Hisako drauge su savo dukra džiaugiasi visalaike tarnyba.
Tėvai pionieriai taip pat turi būti atsargūs, kad neapsikrautų rūpinimusi besidominčiais žmonėmis lauko tarnyboje ir pareigomis susirinkime taip, jog nebegalėtų teikti savo augantiems vaikams tvirtos emocinės paramos ir jiems būtino vadovavimo. Tai nėra toks dalykas, kurį vyras turėtų perduoti žmonai. Vienas užimtas krikščionių vyresnysis, kuris seniai yra pionierius ir taip pat turi smulkų verslą, skiria laiko studijoms atskirai su kiekvienu iš savo keturių vaikų (Efeziečiams 6:4). Be to, jis su šeima ruošiasi savaitinėms sueigoms. Pusiausvyrą turintys pionieriai neignoruoja savo šeimų materialinių bei dvasinių poreikių.
Ekonominė pusiausvyra
Tinkamas požiūris į materialinius poreikius — tai dar viena sritis, kurioje pionieriai turi stengtis išlaikyti gerą pusiausvyrą. To taip pat galime pasimokyti iš Jėzaus puikaus pavyzdžio ir patarimo. Jis perspėjo, kad nebūtume per daug susirūpinę materialiniais dalykais. Todėl jis skatino savo mokinius pirmiausia skirti dėmesį Karalystei pažadėdamas, kad Dievas pasirūpins jais lygiai taip, kaip ir visa savo kūrinija (Mato 6:25-34). Laikydamiesi šio gero patarimo, daugelis pionierių yra pajėgūs metų metais likti visalaikėje tarnyboje ir Jehova laimina jų pastangas nestokoti ‛kasdienės duonos’ (Mato 6:11).
Apaštalas Paulius patarė bendrakrikščionims elgtis taip, kad ‛jų nuosaikumas būtų žinomas visiems žmonėms’ (Filipiečiams 4:5, NW). Tikrai reikia nuosaikumo, kad galėtume tinkamai rūpintis savo sveikata. Pusiausvyrą išlaikantys pionieriai deda visas pastangas būti nuosaikūs savo gyvenimo būdu ir savo požiūriu į materialinius dalykus žinodami, kad kiti stebi jų elgesį. (Palygink 1 Korintiečiams 4:9.)
Jaunuoliai, kurie ėmėsi pionieriškos tarnybos, turi vengti pernelyg naudotis tėvų dosnumu. Jei jie gyvena tėvų namuose, turėtų išlaikyti gerą pusiausvyrą ir parodyti dėkingumą prisidėdami prie namų ruošos ir dirbdami nedidelį darbą, kad galėtų kiek padengti namų išlaidas (2 Tesalonikiečiams 3:10).
Pusiausvyrą išlaikantys pionieriai — tikra palaima
Tu galbūt esi pionierius, dedantis daug pastangų išlaikyti tinkamą pusiausvyrą. Būk tikras, kad tu gali įgauti pusiausvyrą. Kaip mažam vaikui reikia laiko išmokti pačiam išlaikyti pusiausvyrą ir vaikščioti, taip ir daugelis brandžių pionierių sako, kad jiems reikėjo laiko įgauti pusiausvyrą atliekant visas savo pareigas.
Asmeninis studijavimas, rūpinimasis šeimos nariais ir savo paties materialiniais poreikiais — tai sritys, kuriose pionieriai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą. Pranešimai parodo, kad daugelis pionierių puikiai atlieka savo pareigas. Jie yra tikra palaima bendruomenei ir garbė Jehovai bei jo organizacijai.