Dievo Karalystė — ar tu supranti, kas ji?
„Pasėlys geroje žemėje — tasai, kuris girdi ir supranta žodį“ (MATO 13:23).
1. Kokie yra kai kurie paplitę įsitikinimai, kas yra ‛dangaus karalystė’?
AR TU ‛supratai’, kas yra Dievo Karalystė? ‛Dangaus karalystės’ samprata einant amžiams buvo labai įvairi. Šiandien tarp kai kurių bažnyčios narių paplitęs įsitikinimas, jog Karalystė yra kažkas, ką Dievas įdiegia asmens širdyje jam atsiverčiant. Kiti mano, jog tai yra vieta, į kurią džiaugtis amžinąja palaima po mirties eina geri žmonės. Treti tvirtina, jog Dievas pavedė žmonėms sukurti žemėje Karalystę, savo veikla įdiegiant krikščioniškus mokymus ir elgesio būdą visuomeniniuose ir vyriausybiniuose reikaluose.
2. Kaip Biblija paaiškina, kas yra Dievo Karalystė, ir ką ji įvykdys?
2 Tačiau Biblija aiškiai parodo, kad Dievo Karalystė nėra institucija žemėje. Ji taip pat nėra širdies būsena ir ne žmonių visuomenės krikščioninimas. Tiesa, teisingas supratimas, kas yra ta Karalystė, paskatina tuos, kurie tiki ja, daug ką pakeisti savo gyvenime. Bet pati Karalystė yra Dievo įsteigta dangiškoji vyriausybė, kuri įgyvendina Dievo valią, pašalindama nuodėmės bei mirties pasekmes ir atkurdama tinkamas sąlygas žemėje. Ši Karalystė jau yra paėmusi valdžią danguje ir netrukus „ji sutrupins ir sunaikins visas šitas [žmonių] karalystes, pati gi stovės per amžius“ (Danieliaus 2:44; Apreiškimas 11:15; 12:10).
3. Kas buvo atverta žmonėms, kai Jėzus pradėjo savo tarnybą?
3 Istorikas H. Dž. Velsas rašė: „Dangaus Karalystės — pagrindinio Jėzaus mokymo, vaidinančio tokį menką vaidmenį krikščionių įsitikinimuose, doktrina neabejotinai yra viena iš labiausiai revoliucinių doktrinų, kada nors jaudinusių ir keitusių žmonių mąstymą.“ Nuo pat pradžių Jėzaus tarnybos tema buvo tokia: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ (Mato 4:17). Jis buvo žemėje kaip pateptasis Karalius, ir džiugiausia, kad tuo metu žmonėms buvo atveriama galimybė ne tik patirti tos Karalystės palaimas, bet ir būti bendravaldžiais bei kunigais su Jėzumi toje Karalystėje! (Luko 22:28-30; Apreiškimas 1:6; 5:10).
4. Kaip pirmajame amžiuje minios atsiliepė į „gerąją naujieną apie karalystę“, ir koks joms buvo už tai nuosprendis?
4 Nors minios girdėjo jaudinančią „gerąją naujieną apie karalystę“, tik nedaugelis tikėjo. Taip iš dalies buvo dėl to, kad religiniai vadovai buvo ‛užrakinę žmonėms dangaus karalystę’. Jie ‛pasisavino pažinimo raktą’ skleisdami klaidingus mokymus. Kadangi dauguma žmonių atmetė Jėzų kaip Mesiją ir pateptąjį Dievo Karalystės Karalių, Jėzus pasakė jiems: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“ (Mato 4:23, NW; 21:43; 23:13; Luko 11:52).
5. Kaip dauguma girdėjusiųjų Jėzaus palyginimus parodė, kad jie girdėjo, bet nesuprato?
5 Kartą, mokydamas didelę minią, Jėzus, kaip buvo įpratęs, pasakė keletą palyginimų norėdamas ištirti minią ir atskirti tuos, kurie tik paviršutiniškai domėjosi Karalyste. Pirmasis palyginimas buvo apie sėjėją, kuris sėjo sėklą keturių rūšių dirvožemyje. Pirmosios trys rūšys buvo nepalankios auginti augalus, bet paskutinė buvo „gera žemė“, kuri išaugino gerą derlių. Trumpas palyginimas baigėsi paraginimu: „Kas turi ausis, teklauso!“ (Mato 13:1-9). Dauguma ten buvusiųjų girdėjo jį, bet ‛nesiklausė’. Jie neturėjo jokio stimulo, tikro noro sužinoti, kuo sėkla, pasėta įvairiomis sąlygomis, buvo panaši į dangaus Karalystę. Jie sugrįžo namo prie savo kasdieninio gyvenimo, tikriausiai manydami, kad Jėzaus palyginimai yra tik geri pasakojimai moralės klausimais. Kokius supratimo turtus ir kokias didžias privilegijas bei galimybes jie prarado dėl savo širdžių abejingumo!
6. Kodėl ‛karalystės paslapties’ supratimas buvo suteiktas tik Jėzaus mokiniams?
6 Jėzus pasakė savo mokiniams: „Jums duota pažinti dangaus karalystės paslaptis, o jiems neduota.“ Cituodamas Izaiją, jis pridūrė: „‛Šitos tautos širdis aptuko. Jie prastai girdėjo ausimis ir užmerkė akis, kad kartais nepamatytų akimis, neišgirstų ausimis, nesuprastų širdimi ir neatsiverstų, ir aš jų nepagydyčiau.’ Todėl palaimintos jūsų akys, nes mato, ir jūsų ausys, nes girdi“ (Mato 13:10-16; Morkaus 4:11-13).
‛Supratimas’, kas yra Karalystė
7. Kodėl svarbu ‛suprasti’, kas yra Karalystė?
7 Jėzus nurodė problemą. Ji buvo susijusi su Karalystės žinios ‛supratimu’. Atskirai savo mokiniams jis pasakė: „O jūs nūn pasiklausykite palyginimo apie sėjėją. Pas kiekvieną, kuris girdi žodį apie karalystę ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta širdyje.“ Jis paaiškino, kad keturių rūšių dirvožemis simbolizuoja įvairią širdžių, kuriose sėjamas „žodis apie karalystę“, būklę (Mato 13:18-23; Luko 8:9-15).
8. Kas trukdo „sėklai“, pasėtai pirmųjų trijų rūšių dirvožemyje, išauginti vaisių?
8 „Sėkla“ gera visais atvejais, bet vaisius priklauso nuo dirvožemio kokybės. Jeigu širdies dirvožemis yra kaip suvažinėtas, suplūktas kelias, sukietintas daugelio nedvasinių užsiėmimų, Karalystės žinią girdinčiam asmeniui lengva pasiteisinti sakant, kad nėra laiko Karalystei. Apleista sėkla gali būti lengvai nunešta jai dar neįleidus šaknų. O kaip, jeigu sėkla pasėta širdyje, panašioje į uolėtą žemę? Sėkla galbūt išleidžia daigelį, bet jai sunku įleisti savo šaknis bent kiek giliau, kad galėtų maitintis ir įsitvirtinti. Perspektyva būti klusniu Dievo tarnu, ypač kepinant persekiojimo karščiui, tampa per sunkia užduotimi, ir asmuo suklumpa. Taip pat jeigu širdies dirvožemis pilnas erškėčiams prilygintų rūpesčių arba materialistiško turtų troškimo, gležnas Karalystės daigelis nustelbiamas. Šiose trijose tipiškose gyvenimo situacijose neišauginama jokių Karalystės vaisių.
9. Kodėl sėkla, pasėta geroje žemėje, gali duoti gerą derlių?
9 Tačiau kaip su Karalystės sėkla, pasėta geroje žemėje? Jėzus atsako: „Pasėlys geroje žemėje — tasai, kuris girdi ir supranta žodį; tas ir duoda derlių: kas šimteriopą, kas šešiasdešimteriopą, o kas trisdešimteriopą“ (Mato 13:23). ‛Suprasdami’, kas yra Karalystė, tokie žmonės pagal savo aplinkybes duoda gerą derlių.
Supratimas įpareigoja
10. a) Kaip Jėzus parodė, kad ‛supratimas’, kas yra Karalystė, ne tik teikia palaimų, bet ir įpareigoja? b) Ar Jėzaus įsakymas eiti ir ruošti mokinius buvo skirtas tik pirmojo amžiaus mokiniams?
10 Pateikęs šešis kitus palyginimus, skirtus paaiškinti įvairius Karalystės aspektus, Jėzus paklausė savo mokinių: „Ar supratote visa tai?“ Kai jie atsakė „taip“, jis pasakė: „Todėl kiekvienas Rašto aiškintojas, tapęs dangaus karalystės mokiniu, panašus į šeimininką, kuris iškelia iš savo lobyno naujų ir senų daiktų.“ Jėzaus teikiamas mokymas ir paruošimas turėjo išugdyti jo mokinius subrendusiais krikščionimis, galinčiais iškelti iš savo ‛saugyklos’ nesibaigiančias gero dvasinio maisto atsargas. Didelė to dalis siejosi su Dievo Karalyste. Jėzus paaiškino, kad ‛supratimas’, kas yra Karalystė, ne tik teikia palaimų, bet ir įpareigoja. Jis įsakė: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio [„daiktų sistemos“, NW] pabaigos“ (Mato 13:51, 52; 28:19, 20).
11. Kokie įvykiai, susiję su Karalyste, įvyko atėjus 1914 metams?
11 Kaip ir pažadėjo, Jėzus buvo su savo tikraisiais mokiniais per visus amžius iki šių dienų. Šiomis paskutinėmis dienomis jis suteikia jiems didėjantį supratimą ir laiko juos atsakingais už ryškėjančios tiesos šviesos pritaikymą (Luko 19:11-15, 26). 1914 metais su Karalyste susiję įvykiai pradėjo rutuliotis greitai ir dramatiškai. Tais metais ne tik ‛gimė’ ilgai laukta Karalystė, bet ir prasidėjo „daiktų sistemos pabaiga“ (Apreiškimas 11:15; 12:5, 10; Danieliaus 7:13, 14, 27). Tikrieji krikščionys, įžvelgiantys dabartinių įvykių reikšmę, atlieka didžiausią Karalystės skelbimo ir mokymo kampaniją istorijoje. Jėzus tai išpranašavo sakydamas: „Ir bus paskelbta ši karalystės Evangelija [„geroji naujiena“, NW] visame pasaulyje paliudyti visoms tautoms. Ir tada ateis galas“ (Mato 24:14).
12. a) Koks yra dabartinio plataus liudijimo apie Karalystę rezultatas? b) Koks yra pavojus krikščionims šiame abejojančiame pasaulyje?
12 Šis platus liudijimas apie Karalystę pasiekė daugiau negu 230 šalių. Jau daugiau nei penki milijonai tikrųjų mokinių dalyvauja šiame darbe, ir surenkami dar kiti. Bet jeigu mes palyginame mokinių skaičių su 5,6 milijardo žemės gyventojų, akivaizdu, kad, kaip ir Jėzaus dienomis, didžioji dauguma žmonių ‛nesupranta’, kas yra Karalystė. Daugelis, kaip išpranašauta, šaiposi ir sako: „Kur jo pažadėtas atėjimas [„dalyvavimas“, NW]?“ (2 Petro 3:3, 4). Mums, krikščionims, yra pavojus, kad jų pasitenkinimas savimi, abejojimas, materialistiškas požiūris gali palaipsniui paveikti mūsų požiūrį į Karalystės privilegijas. Apsupti šio pasaulio žmonių, mes nesunkiai galime pradėti pasisavinti kai kuriuos jų požiūrius ir įpročius. Kaip svarbu, kad mes ‛suprastume’, kas yra Dievo Karalystė, ir tvirtai laikytumėmės jos!
Ištirti save Karalystės atžvilgiu
13. Kaip galime nustatyti, ar ir toliau esame įžvalgūs ir ‛girdime’ įsakymą skelbti gerąją naujieną apie Karalystę?
13 Jėzus pasakė apie derliaus nuėmimo metą, kuriuo mes gyvename: „Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius. ... Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!“ (Mato 13:41, 43). Ar tu ir toliau paklusniai reaguoji ‛girdėdamas’ įsakymą skelbti Karalystę ir ruošti mokinius? Atsimink, „pasėlys geroje žemėje“ ‛išgirdo ir suprato žodį’ bei davė gerą derlių (Mato 13:23).
14. Kaip mes parodome, kad ‛suprantame’ duodamą patarimą, kai esame pamokomi?
14 Asmeniškai studijuodami ir lankydami krikščionių sueigas, mes turime ‛palenkti savo širdį įžvalgumui’ (Patarlių 2:1; 2:2, NW; 2:3, 4). Kai duodamas patarimas dėl elgesio, aprangos, muzikos ir pasilinksminimų, mes privalome priimti jį giliai į savo širdį ir būti jo paskatinti padaryti visus reikalingus pakeitimus. Niekada nesiteisinkime, nenuolaidžiaukime sau ir kitaip nerodykime abejingumo. Jeigu Karalystė bus reali mūsų gyvenime, mes gyvensime pagal jos normas ir uoliai skelbsime apie ją kitiems. Jėzus pasakė: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‛Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią“ (Mato 7:21-23).
15. Kodėl svarbu ‛pirmiausia ieškoti karalystės ir Dievo teisybės’?
15 Žmonės turi polinkį būti susirūpinę reikalingu maistu, drabužiais ir pastoge, bet Jėzus pasakė: „Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta“ (Mato 6:33, 34). Nustatydamas prioritetus, Karalystei skirk pirmąją vietą savo gyvenime. Gyvenk paprastai, pasitenkindamas būtinais dalykais. Būtų kvailystė pripildyti savo gyvenimą neesminių užsiėmimų ir siekimų galbūt pasiteisinant, jog tai yra priimtina, nes šie dalykai savaime nėra blogi. Nors tai gali būti tiesa, tačiau kaip tokių neesminių dalykų siekimas ir naudojimas paveiktų mūsų asmeninių studijų tvarkaraštį, lankymąsi krikščionių sueigose ir dalyvavimą skelbimo darbe? Jėzus pasakė, kad su Karalyste yra kaip su pirkliu, kuris, radęs vieną ‛brangų perlą, ėjo, pardavė visa, ką turėjo, ir nusipirko jį’ (Mato 13:45, 46). Taip ir mes turėtume žiūrėti į Dievo Karalystę. Mes turime sekti Pauliumi, ne Demu, kuris atsisakė tarnybos, „pamilęs šį pasaulį [„šią daiktų sistemą“, NW]“ (2 Timotiejui 4:10, 18; Mato 19:23, 24; Filipiečiams 3:7, 8, 13, 14; 1 Timotiejui 6:9, 10, 17-19).
„Neteisieji nepaveldės Dievo karalystės“
16. Kaip ‛supratimas’, kas yra Dievo Karalystė, padės mums išvengti netinkamo elgesio?
16 Kai Korinto susirinkimas toleravo amoralumą, Paulius atvirai pasakė: „Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:9, 10). Jeigu ‛suprantame’, kas yra Dievo Karalystė, mes neapgaudinėsime savęs manydami, kad Jehova toleruos kokią nors amoralumo formą, kol matys mus užsiėmusius krikščioniška tarnyba. Netyrumas neturi būti net minimas tarp mūsų (Efeziečiams 5:3-5). Gal tu pastebi, jog kai kurie šio pasaulio sugedusio mąstymo elementai arba įpročiai pradeda palaipsniui atsirasti tavo gyvenime? Tučtuojau pašalink juos iš savo gyvenimo! Karalystė yra per daug brangi, kad prarastum ją dėl tokių dalykų (Morkaus 9:47).
17. Kaip Dievo Karalystės branginimas skatina būti nuolankius ir netapti suklupimo priežastimi?
17 Jėzaus mokiniai paklausė: „Kas gi didžiausias dangaus karalystėje?“ Jėzus, pasistatęs vaikutį į jų tarpą, atsakė žodžiais: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę. Taigi kas pasidarys mažas kaip šis vaikelis, tas bus didžiausias dangaus karalystėje“ (Mato 18:1-6). Išdidūs, priekabūs, nerūpestingi ir nesilaikantys įstatymų asmenys nepateks į Dievo Karalystę ir nebus Karalystės pavaldiniai. Ar tavo meilė savo broliams, nuolankumas, dievobaimingumas skatina tave vengti klaidinti kitus savo elgesiu? O gal tu reikalauji savo „teisių“, nesvarbu, kaip toks požiūris ar elgesys gali paveikti kitus? (Romiečiams 14:13, 17).
18. Kas atsitiks paklusniajai žmonijos daliai, kai Dievo Karalystė įvykdys Jo valią „kaip danguje, taip ir žemėje“?
18 Mūsų dangiškasis Tėvas, Jehova, netrukus visiškai atsakys į karštą maldą: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“ Labai greitai valdantysis Karalius, Jėzus Kristus, ateis ta prasme, jog atsisės savo sostan teisti ir atskirti „avis“ nuo „ožių“. Tuo paskirtu metu „tars karalius stovintiems dešinėje: ‛Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę!’“ Ožiai „eis į amžinąjį kentėjimą [„atkirtimą“, NW], o teisieji į amžinąjį gyvenimą“ (Mato 6:10; 25:31-34, 46). „Didis sielvartas“ pašalins seną sistemą ir visus, kurie atsisako ‛suprasti’, kas yra Karalystė. Bet milijonai pergyvensiančiųjų „didį sielvartą“ ir milijardai tų, kurie bus prikelti, gaus nesibaigiančias Karalystės palaimas atkurtame žemiškajame Rojuje (Apreiškimas 7:14). Karalystė yra nauja žemės vyriausybė, valdanti iš dangaus. Ji visiškai įvykdys Jehovos tikslą žemės ir žmonijos atžvilgiu, kad būtų pašventintas jo švenčiausiasis vardas. Argi tai nėra paveldas, dėl kurio tikrai verta dirbti, aukotis ir kurio verta laukti? Būtent tai mums turėtų reikšti ‛supratimas’, kas yra Karalystė!
Kaip tu atsakytum?
◻ Kas yra Dievo Karalystė?
◻ Kodėl dauguma girdėjusiųjų Jėzų ‛nesuprato’, kas yra Karalystė?
◻ Kaip ‛supratimas’, kas yra Karalystė, teikia palaimų ir įpareigoja?
◻ Kaip skelbimas parodo, ar mes ‛supratome’, kas yra Karalystė?
◻ Kaip savo elgesiu mes parodome, kad ‛supratome’ duotą patarimą?
[Iliustracijos 17 puslapyje]
Jėzaus mokiniai ‛suprato’, kas yra Karalystė, ir davė gerą derlių