Būkite santūrūs — pabaiga arti

„Visų dalykų galas arti. Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis“ (1 PETRO 4:7).

1. a) Kokį nusivylimą patyrė vienas religinis vadovas ir jo pasekėjai? b) Kokie klausimai kyla, jei neišsipildė kai kurie lūkesčiai?

„PER baigiamąją šio vakaro maldą aš gavau Dievo kvietimą. Jis pasakė, kad 116000 žmonių bus paimti į dangų ir 3,7 milijonų mirusių tikinčiųjų kapai atsivers dangui.“ Taip pasakė Ateities dienų misijos vadovas 1992-ųjų spalio 28-osios — teismo dienos, pagal jų pranašavimus, išvakarėse. Tačiau praėjo spalio 29-oji, bet nė vienas žmogus nepakilo į dangų ir neatsivėrė jokie mirusiųjų kapai. Užuot greitai patekę į dangų tie, į paskutinį teismą tikintieji, gyvenantys Korėjoje, tik pamatė, kaip aušta dar viena diena. Paskutinio teismo terminai atėjo ir praėjo, tačiau jo pranašautojai liko nesumišę. Ką turi daryti krikščionys? Ar jiems liautis tikėjus, kad pabaiga greitai artėja?

2. Kas kalbėjo apaštalams apie būsimą teismo dieną ir kokioms aplinkybėms esant jie sužinojo apie tai?

² Kad atsakytume į šį klausimą, prisiminkime vieną Jėzaus asmeninį pokalbį su savo mokiniais. Pilypo Cezarėjos apylinkėse, į šiaurės rytus nuo Galilėjos ežero, jaudinančiame didingo Hermono kalno fone jie išgirdo, kaip jis atvirai pasakė būsiąs nužudytas (Mato 16:21). Po to ėjo kiti rimti žodžiai. Paaiškinęs jiems, kad mokinystė reiškia nuolatinį pasiaukojamą gyvenimą, Jėzus perspėjo: „Žmogaus Sūnus ateis savo Tėvo šlovėje su savo angelais, ir tuomet jis atlygins kiekvienam pagal jo darbus“ (Mato 16:27). Jėzus kalbėjo apie būsimą atėjimą. Tačiau šiuo atveju jis bus Teisėju. Tuo laiku viskas priklausys nuo to, ar jis ras žmogų, ištikimai sekantį juo, ar ne. Jėzaus teisminis nuosprendis priklausys nuo žmogaus elgesio, nepaisant kiek pasaulietiško turto jis turėtų ar neturėtų. Jo mokiniai tai tvirtai turėjo įsiminti (Mato 16:25, 26). Vadinasi, pats Jėzus Kristus kalba savo pasekėjams, kad jie lauktų jo garbingo atėjimo ir teismo.

3. Kaip Jėzus parodė, kad jo būsimas atėjimas būtinai įvyks?

³ Tolesni Jėzaus žodžiai parodo, kad jo būsimas atėjimas būtinai įvyks. Jis autoritetingai pareiškia: „Iš tiesų sakau jums: kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“ (Mato 16:28). Šie žodžiai išsipildo praėjus šešioms dienoms. Puiki Jėzaus atsimainymo vizija nustebina jo artimus mokinius. Jie tikrai mato, kad Jėzaus veidas spindi kaip saulė ir jo drabužiai akinamai balti. Atsimainymas buvo būsimos Kristaus garbės ir Karalystės įvaizdis. Koks stiprinantis pranašysčių apie Karalystę patvirtinimas! Koks galingas paskatinimas mokiniams būti santūriems! (2 Petro 1:16-19).

Kodėl reikia būti santūriems

4. Kodėl krikščionys privalo dvasiškai budėti laukdami jo atėjimo?

⁴ Mažiau nei už metų mes randame Jėzų, sėdintį Alyvų kalne ir vėl asmeniškai besikalbantį su mokiniais. Kai jie žvelgia žemyn į Jeruzalės miestą, jis aiškina, koks jo būsimo dalyvavimo ženklas ir po to perspėja: „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats.“ Jo pasekėjai turi nuolat budėti, nes atėjimo laikas nėra žinomas. Jie visada privalo būti tam pasiruošę (Mato 24:42).

5. Kaip galima vaizdžiai paaiškinti budrumo būtinumą?

⁵ Viešpaties atėjimas panašus į vagies pasirodymą. Jis toliau sako: „Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus“ (Mato 24:43). Plėšikas nepraneša namų šeimininkui, kada jis užpuls; jo pagrindinis ginklas — netikėtumas. Todėl šeimininkas privalo nuolatos budėti. Tačiau neblėstantis ištikimo krikščionio budrumas nesusijęs su kažkokia baisia nuojauta. Tai greičiau šlovingo Kristaus atėjimo troškimas, kad būtų įvestas taikus Tūkstantmetis.

6. Kodėl privalome būti santūrūs?

⁶ Nepaisant visokeriopo budrumo, niekas niekada iš anksto tiksliai neapskaičiuos tikslios datos, kada jis turi ateiti. Jėzus sako: „Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mato 24:44). Todėl ir būtinas santūrumas. Jei krikščionis manytų, kad tam tikrą dieną Kristus neateis, galbūt kaip tik tai ir būtų jo atėjimo diena! Žinoma, praeityje ištikimi krikščionys iš gerų paskatų nuoširdžiai stengėsi nusakyti, kada ateis pabaiga. Bet Jėzaus perspėjimas kaskart pasirodydavo teisingas: „Tačiau tos dienos ir valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“ (Mato 24:36).

7. Kaip turime gyventi, kad būtume Kristaus pasekėjai?

⁷ Taigi kokią išvadą mes turime padaryti? Kad būtume Kristaus pasekėjai, mes visada turime gyventi tikėdami, jog artėja šios sugedusios sistemos pabaiga.

8. Koks buvo charakteringas krikščionių bruožas nuo pirmųjų krikščionybės dienų?

⁸ Toks požiūris visada buvo charakteringas krikščionių bruožas, kaip pripažįsta pasaulio istorikai ir biblistai. Pavyzdžiui, leidinio „Vertėjo Naujasis Testamentas“ (anglų k.) redaktoriai savo žodyne kalbėdami apie žodį „diena“ tvirtina: „N(aujojo) T(estamento) laikais kriščionys gyveno laukdami Dienos, kada esamas pasaulis su jo blogiu ir sugedimu užsibaigs ir Jėzus grįš į žemę teisti visą žmoniją, tuo pradėdamas naują taikos erą ir savo Viešpatavimą visam pasauliui.“ Enciklopedijoje Encyclopædia Britannica pažymima: „Nepaprastas globalinis krikščionybės paplitimas tiesiogiai susijęs su krikščionių lūkesčiu laikų pabaigos, laukiant artėjančio Kristaus sugrįžimo. Krikščionių laukimas laikų pabaigos niekuomet nebuvo vien tik pasyvus Dievo Karalystės troškimas.“

Ką reiškia būti santūriam

9. Kodėl Petras liko įsitikinęs, nepaisant to, kad kai kurie jo lūkesčiai dėl Mesijo buvo neteisingi?

⁹ Praėjus maždaug 30-čiai metų po to asmeninio Jėzaus pokalbio su artimiausiais mokiniais, apaštalas Petras nepavargo laukdamas, kol ateis pabaiga. Nors jo ir jo draugų — kitų mokinių pradiniai lūkesčiai dėl Mesijo buvo neteisingi, jis liko įsitikinęs, kad Jehovos meilė ir jėga užtikrins jų vilčių įgyvendinimą (Luko 19:11; 24:21; Apaštalų darbai 1:6; 2 Petro 3:9, 10). Jis pareiškė pastabą, nuolat randamą Graikų Raštuose, sakydamas: „Visų dalykų galas arti.“ Po to jis ragina bendrakrikščionis: „Todėl būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis“ (1 Petro 4:7).

10. a) Ką reiškia būti santūriam? b) Ką reiškia matyti dalykus pagal jų deramą sąryšį su Dievo valia?

¹⁰ Būti ‛santūriam’ nereiškia būti protingam, pasaulietišku požiūriu. Jehova sako: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu gudriųjų gudrybę“ (1 Korintiečiams 1:19). Petro pavartotas žodis gali reikšti „sveikai mąstyti“. Ši dvasinė sveika nuovoka susijusi su mūsų garbinimu. Todėl būdami nuosaikaus mąstymo, mes matome dalykus pagal jų deramą sąryšį su Jehovos valia; mes suprantame, kas yra svarbu, o kas ne (Mato 6:33, 34). Artėjančios pabaigos akivaizdoje mus neužvaldo beprotiškas gyvenimo būdas, mes taip pat nesame abejingi tam laikmečiui, kuriuo gyvename. (Palygink Mato 24:37-39.) Kalbant apie mūsų mastymą, būdą, elgseną, mes greičiau vadovaujamės nuosaikumu ir pusiausvyra, išreikšdami tai pirmiausia Dievui („atsidėti maldoms“, NTP) ir po to artimui („turėkite apsčiai meilės vieni kitiems“) (1 Petro 4:7, 8).

11. a) Ką reiškia būti „atnaujintiems jėga, sužadinančia [mūsų] protą“? b) Kaip nauja dvasinė jėga padeda mums priimti teisingus sprendimus?

¹¹ Būti santūriems reiškia, kad mes turime būti „atnaujinti jėga, sužadinančia [mūsų] protą“ (Efeziečiams 4:23, NW). Kodėl būti atnaujintiems? Kadangi turime paveldėtą netobulumą ir gyvename nuodėmingoje aplinkoje, mūsų mąstyme vyrauja priešingas dvasingumui polinkis. Ta jėga nuolat nukreipia mintis ir polinkius materialistine, savanaudiška kryptimi. Todėl kai kas nors tampa krikščionis, jam reikalinga nauja jėga, arba vyraujantis dvasinis požiūris, kuris nukreips jo mintis teisinga, dvasine kryptimi — būti pasiruošusiam pasiaukoti. Todėl kai reikia pasirinkti, pavyzdžiui, išsilavinimą, karjerą, darbą, pramogas, poilsį, drabužių stilių ar ką nors kita, pirmiausia jis bus linkęs apsvarstyti tą klausimą laikydamasis greičiau dvasinio, o ne kūniško, egoistinio požiūrio. Dėl šio naujo dvasinio požiūrio lengviau priimti sprendimą laikantis santūrumo ir supratimo, kad pabaiga arti.

12. Kaip galime likti „sveiko tikėjimo“?

¹² Santūri būsena reiškia mūsų gerą dvasinę sveikatą. Kaip mes galime likti „sveiko tikėjimo“? (Titui 2:2). Mes turime maitinti savo protą tinkamu maistu (Jeremijo 3:15). Nuolatinis maitinimasis Dievo Žodžio tiesa, veikiant jo šventajai dvasiai, padės mums išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. Todėl labai svarbu asmeninių studijų, taip pat lauko tarnybos, maldos ir krikščioniškojo bendravimo reguliarumas.

Kaip mus apsaugo santūrumas

13. Kaip santūrumas apsaugo mus nuo paikų klaidų?

¹³ Santūrumas gali apsaugoti mus nuo paikos klaidos, galinčios kainuoti mums amžinąjį gyvenimą. Kaip tai įmanoma? Apaštalas Paulius kalba apie ‛proto įstatymą’. Sveiko tikėjimo žmogus pagal tą proto įstatymą vadovaujasi tuo, kas jį džiugina, būtent ‛Dievo įstatymu’. Tiesa, ‛nuodėmės įstatymas’ kovoja su proto įstatymu. Tačiau padedant Jehovai, krikščionis gali būti nugalėtojas (Romiečiams 7:21-25).

14, 15. a) Kokie du poveikiai grumiasi, kad kontroliuotų mūsų protą? b) Kaip galime laimėti proto kovą?

¹⁴ Paulius tęsia, nurodydamas ryškų kontrastą tarp proto, valdomo nuodėmingo kūno ir sukoncentruoto, kad gyventume pataikaudami sau, bei proto, vadovaujamo Dievo dvasios ir sukoncentruoto, kad gyventume pasiaukojančiai tarnaudami Jehovai. Paulius rašo Romiečiams 8:5-7: „Kurie gyvena pagal kūną, tie rūpinasi kūno reikalais, o kurie gyvena pagal dvasią — dvasios reikalais. Kūno siekimai veda į mirtį, o dvasios siekimai — į gyvenimą ir ramybę. Kūno siekimai priešiški Dievui; jie nepaklūsta Dievo įstatymui ir net negali paklusti.“

¹⁵ Po to Paulius 11-oje eilutėje paaiškina, kaip protas, kuris veikia kartu su šventąja dvasia, laimi kovą: „Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis — prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų — atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.“

16. Nuo kokių pagundų apsaugo mus santūrumas?

¹⁶ Todėl mūsų, turinčių santūrią galvoseną, nesuvilios visur glūdinčios pagundos to pasaulio, kuriam būdingas besaikis pataikavimas sau visų rūšių malonumų, materialinių dalykų ir neteisingo seksualinio elgesio sferose. Mūsų santūrumas lieps mums ‛sergėtis palaidumo’ ir taip išvengti jo pražūtingų pasekmių (1 Korintiečiams 6:18). Santūrus dvasinis požiūris paskatins mus Karalystės interesams skirti pirmąją vietą ir apsaugos mūsų mąstymą, kai būsime gundomi pasaulietiškos karjeros, galinčios susilpninti mūsų ryšius su Jehova, pasiūlymų.

17. Kaip sesuo-pionierė parodė santūrumą, susidūrusi su finansiniais įsipareigojimais?

¹⁷ Pavyzdžiui, vienoje tropinėje Pietryčių Azijos šalyje gyvenanti sesuo skyrė Karalystės interesams pirmąją vietą. Ji išsiugdė meilę visalaikei tarnybai. Toje šalyje daugelyje darboviečių pagal reikalavimus visas darbo laikas trunka šešias arba septynias dienas. Kai ji baigė universitetą, tėvas, ne Jehovos Liudytojas, tikėjosi, kad ji uždirbs šeimai daug pinigų. Tačiau labai trokšdama būti pioniere, ji susirado darbą ne visai dienai ir pradėjo pionierišką tarnybą. Dėl to supyko tėvas, pagrąsinęs išmesti jos daiktus į gatvę. Lošdamas azartinius žaidimus, jis įklimpo į skolas ir tikėjosi, kad dukra jas išmokės. Jos jaunesnysis brolis studijavo universitete, ir dėl skolų nebuvo pinigų mokėti už jo mokslą. Jaunesnysis brolis pažadėjo, kad jeigu ji padės jam, jis rūpinsis šeima, kai gaus darbą. Jos širdis svyravo tarp meilės broliui ir pionieriškai tarnybai. Viską rūpestingai apsvarsčiusi, ji nusprendė tęsti pionierišką tarnybą ir ieškoti kito darbo. Į jos maldas buvo atsakyta; ji susirado gerą darbą ir galėjo materialiai padėti ne tik šeimai ir broliui, bet galėjo atsidėti ir savo pirmajai meilei — pionieriškai tarnybai.

Ieškok Jehovos pagalbos, kad išliktumei santūrus

18. a) Kodėl kai kurie žmonės nuliūsta? b) Kokios Rašto eilutės gali paguosti tuos, kurie liūdi?

¹⁸ Galbūt kai kuriems Kristaus pasekėjams sunku išlikti santūriems. Jų kantrybė galbūt išsenka, kadangi ši sugedusi daiktų sistema tęsiasi ilgiau negu jie tikėjosi. Dėl šito jie gali nuliūsti. Tačiau pabaiga ateis. Tai žada Jehova (Titui 1:2). Ir bus jo pažadėtas žemės Rojus. Jehova tai garantuoja (Apreiškimas 21:1-5). Kai ateis naujasis pasaulis, visiems, išlaikiusiems santūrumą, tai bus kaip „gyvybės medis“ (Patarlių 13:12).

19. Kaip išlaikyti santūrumą?

¹⁹ Kaip mes galime išlaikyti santūrumą? Ieškok Jehovos pagalbos (Psalmių 53:6). Būk arti jo. Kaip mes džiaugiamės, kad Jehova trokšta mūsų artumo! „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų“, — rašo mokinys Jokūbas (Jokūbo 4:8). Paulius sako: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės! Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:4-7). Ir kai šios merdėjančios daiktų sistemos vargai atrodo per daug sunkūs, kad galėtume nešti toliau, pavesk juos Jehovai ir jis palaikys tave (Psalmių 54:22).

20. Kokį kursą turime tęsti pagal 1 Timotiejui 4:10?

²⁰ Taip, pabaiga jau arti, tad būk santūrus! Tai buvo geras patarimas prieš 1900 metų; ir tai labai svarbus patarimas šiandien. Ir toliau panaudokime savo sveikus protinius sugebėjimus Jehovai garbinti, nes jis ir toliau saugiai veda mus į savo naująjį pasaulį (1 Timotiejui 4:10).

Kaip tu atsakytum?

◻ Kas yra santūrumas?

◻ Kodėl reikia būti santūriam?

◻ Kaip mes galime būti atnaujinti jėga, sužadinančia mūsų protą?

◻ Kokia nuolatinė kova vyksta mūsų protuose?

◻ Kaip mes išlaikome santūrumą?

[Iliustracija 15 puslapyje]

Artinimasis maldoje prie Dievo padeda mums išlaikyti santūrumą

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jei būsime santūrūs, mūsų nesuvilios šio pasaulio pagundos