„Aš nebijosiu“

1. Kodėl galime sakyti, kad drąsos temos šiame leidinyje neišsėmėme?

SKAITYDAMI šį leidinį susipažinome su Biblijoje minimais žmonėmis, įvairiomis aplinkybėmis rodžiusiais drąsą, ir pamatėme, kaip galime sekti jų pavyzdžiu. Ar galime sakyti, kad šią temą jau išsėmėme? Tikrai ne. Pirma, Biblijoje rašoma apie daug kitų drąsių žmonių, apie kuriuos nekalbėjome. Antra, dar neaptarėme, ko reikia, kad ir mes būtume drąsūs.

2. Kokių drąsių žmonių, ištvermingai vykdžiusių Dievo valią, dar paminėtum?

² Be šiame leidinyje aprašomų drąsių žmonių, kokie dar ateina tau į galvą? Galbūt kai kurie gerai žinomi pranašai iš hebrajiškosios Biblijos dalies, pavyzdžiui, Izaijas, Jeremijas, Ezechielis, Jona ar Malachijas? Kai kuriems iš jų teko patirti tai, apie ką apaštalas Paulius rašė Laiške hebrajams. Anot jo, vieniems tekęs išbandymas buvo „patyčios ir plakimai, net pančiai ir kalėjimai“, kiti kentė „nepriteklių, priespaudą ir skriaudą“, dar kiti net prarado gyvybę (Hbr 11:​36, 37). Vis dėlto, kad ir kaip sunku buvo, jie nepasidavė baimei ir ištvermingai vykdė Jehovos valią.

3–4. Kaip dvi moterys prisidėjo prie to, kad būtų apsaugotas karalius Dovydas?

³ Daugelio drąsą parodžiusių žmonių vardai Biblijoje nepaminėti. Pavyzdžiu paimkime dvi moteris, padėjusias karaliui Dovydui. Dovydo sūnus Abšalomas, išdidus ir piktavalis vyras, surengė prieš tėvą maištą ir privertė jį bėgti iš Jeruzalės. Karalius paprašė kunigą Cadoką sugrįžti į miestą ir sužinoti, kokie tolesni Abšalomo planai. Cadokas taip ir padarė. Jis išsiaiškino, ko Abšalomas ketina prieš savo tėvą imtis, ir pasiuntė žinią per vieną tarnaitę, o ši, rizikuodama gyvybe, perdavė ją dviem Dovydo tarnams. Šie iškart išskubėjo pas karalių, bet vienas jaunuolis juos pastebėjo ir pranešė Abšalomui. Abšalomas išsiuntė savo vyrus Dovydo tarnų ieškoti. Pastarieji atbėgo į vienų namų kiemą ir pasislėpė šulinyje. Šeimininko žmona tuojau uždengė šulinį dangalu ir ant viršaus pribėrė kruopų, o atėjusius Abšalomo vyrus suklaidino pasakydama, kad Dovydo tarnai nuėjo tolyn. Taigi Jehovos išrinktas karalius buvo apsaugotas, – iš dalies anų dviejų drąsių moterų dėka (2 Sam 15:​23–37; 17:​8–22).

⁴ Kaip jau minėjome, Biblijoje rašoma apie daug drąsių vyrų ir moterų. Vienų vardus žinome, kitų – ne, vieni buvo turtingi, kiti – beturčiai, vieni žymūs, kiti – paprasti žmonės. Pasitikėdami Jehova jie visi veikė drąsiai ir mes galime daug ko iš jų pasimokyti.

Kuo svarbi malda

5–7. Iš kur Paulius įgavo drąsos atlaikyti priešiškumą?

⁵ Kaip galėtume sekti Biblijoje minimų drąsių žmonių pavyzdžiu? Turėkime omenyje: ne visi jie buvo drąsūs iš prigimties. O gal ištikimai tarnauti Jehovai jie galėjo todėl, kad turėjo kokių nors ypatingų sugebėjimų? Net jei ir turėjo, to neužteko. Kas dar buvo svarbu?

⁶ Prisiminkime apaštalą Paulių. Filipuose jį ir Silą užpuolė minia. Jiems nuplėšė drabužius, nuplakė rykštėmis, tada įmetė į kalėjimą ir kojas įtvėrė į šiekštą (Apd 16:​12, 19–24). Ar Paulius įsibaimino ir, išleistas į laisvę, nustojo skelbti gerąją naujieną? Po tokių išgyvenimų jausti baimę būtų natūralu. Tačiau apaštalas žinojo: Jehova tikisi, kad jis toliau dirbs jam pavestą darbą. Pauliaus laukė kelionė į Tesaloniką. Kaip jis įgavo jėgų ir drąsos ten keliauti ir skelbti gerąją naujieną tenykščiams?

⁷ Paulius rašė: „Kaip žinote, prisikentėję ir patyrę patyčių Filipuose, mes savo Dievo padedami įsidrąsinome ir ėmėme skelbti jums Dievo gerąją naujieną, nors priešiškumas buvo nemenkas“ (1 Tes 2:2). Paulius žinojo, kad jam reikės nemažai drąsos daryti tai, ko Dievas jo prašo. Kaip suprantame iš apaštalo žodžių, jis nebuvo nei drąsus, nei stiprus pats iš savęs – jam reikėjo įsidrąsinti ir čia jam padėjo Dievas. Paulius nuolankiai prašė Jehovą suteikti reikiamos drąsos ir į jo maldą buvo atsakyta.

8. Kaip, sekdamas Pauliaus pavyzdžiu, gali įgauti drąsos?

⁸ Tu gali sekti apaštalo Pauliaus pavyzdžiu. Jei manai, kad nesi iš savęs nei stiprus, nei drąsus, jaudintis neverta. Kreipkis į Jehovą – melsk jį drąsos, ir jis tau suteiks jos, kada tik reikia (Apd 4:29).

9. Kodėl krikščioniui dera prašyti Jehovą, kad sustiprintų tikėjimą?

⁹ Savo dangiškąjį Tėvą gali prašyti ir kad sustiprintų tavo tikėjimą. Tikėjimas yra Dievo dvasios veikmės rezultatas (Gal 5:​22, 23). Taip pat vienas iš krikščioniui būtinų dvasinių ginklų (Ef 6:16). Tikėjimas turi didžiulę galią – kaip rašoma Biblijoje, jis nugali pasaulį (1 Jn 5:4). Kol tavo tikėjimas Jehova tvirtas, drąsos nepritrūksi. Jei nė kiek neabejosi, kad Jehova sunkiu metu padės, jokios aplinkybės tau nebus baisios. Tad prašyk Dievą to, ko prašė apaštalai: „Suteik mums daugiau tikėjimo“ (Lk 17:5).

„Būkite drąsūs“

10–11. Kodėl krikščionims Jeruzalėje ir jos apylinkėse reikėjo padrąsinimo?

¹⁰ Kai apaštalas Paulius rašė laišką krikščionims, gyvenusiems Jeruzalėje ir jos apylinkėse, jis žinojo, kad netrukus užeis sunkūs laikai. Jėzus buvo išpranašavęs, kad miestas bus sunaikintas, ir tas metas sparčiai artėjo (Lk 19:​41–44; 21:​20–24). Ką Paulius bendratikiams pasakė, kad įkvėptų drąsos? Apaštalas priminė jiems šį Jehovos pažadą: „Aš niekada tavęs nepaliksiu ir niekada tavęs neapleisiu.“ Paulius tikėjosi, kad šie žodžiai bendratikius padrąsins, ir pridūrė: „Todėl galime juo visiškai pasitikėti ir sakyti: ‘Jehova mano padėjėjas. Aš nebijosiu. Ką gali padaryti man žmogus?’“ (Hbr 13:​5, 6).

¹¹ Biblijoje apie Jeruzalės sunaikinimą, įvykusį 70-ais mūsų eros metais, nieko nerašoma. Vis dėlto nė kiek neabejojame, kad Dievui ištikimi Jeruzalės krikščionys, Pauliaus žodžių sustiprinti, įgavo drąsos ir laiku pabėgo į kalnus – kaip kad buvo liepęs Jėzus (Lk 21:​20, 21).

12. a) Kokie pažadai gali sunkiu metu įkvėpti tau drąsos? b) Kaip drąsą rodė kai kurie šių laikų krikščionys ir ką jų pavyzdys įkvepia tave daryti? (Žiūrėk skyrelį „Būkime drąsūs kaip jie“.)

¹² Jehova sunkiu metu suteiks drąsos ir tau – ne tik dabar, bet ir ateityje (Ez 38:​1, 2, 10–12; Mt 24:21). Atmink, kad jis pažadėjo savo tarnus saugoti (Ez 38:​19–23; 2 Tes 3:3). Tų, kurie jį myli ir juo pasitiki, Jehova niekada nepaliks. Kaip kadaise Jozuę, jis tave ragina: „Būk drąsus ir tvirtas!“ (Joz 1:​7, 9, 18). Atmink ir Jėzaus žodžius: „Būkite drąsūs.“ Savo sekėjams jis pažadėjo atsiųsti į pagalbą šventąją dvasią ir savo pažado tikrai laikysis. Ta dvasia ir tau įkvėps drąsos ištverti bet kokį išmėginimą (Jn 14:26; 15:​26, 27; 16:33). Taigi, neabejok: tu gali būti drąsus.

13. Kas tave motyvuoja būti drąsų ir ištikimai tarnauti Dievui?

¹³ Įsivaizduok metą, kai visoje žemėje vyraus taika ir pamatysi prikeltuosius – tuos, kuriuos Jehova saugo savo atmintyje. Įsivaizduok, kaip susitiksi su vyrais ir moterimis, apie kuriuos skaitei šioje knygoje, ir daugybe kitų žmonių. Šėtono valdomame pasaulyje jie daug iškentė, kai kurie net mirė, kad liktų ištikimi Jehovai. Ar prisikėlę iš mirties jie gailėsis, kad kadaise nusprendė jam tarnauti? Žinoma, ne. O kaip tu? Naujajame pasaulyje gailėtis, kad paskutinėmis dienomis nusprendei tarnauti Jehovai, tikrai nebus dėl ko. Tada būsi kupinas džiaugsmo ir turėsi prasmingo darbo – galėsi drauge su prikeltaisiais kurti žemėje rojų. Tad nenustok drąsos ir toliau ištikimai tarnauk Dievui – tokiu savo sprendimu džiaugsiesi visą amžinybę.