Sektinas pavyzdys. Asafas

Asafui dabar sunkus metas. Jis mato, kaip žmonės aplinkui laužo Dievo įstatymus ir, regis, nepatiria blogų pasekmių. Dėl to Asafas pradeda abejoti, ar verta gyventi taip, kaip Dievui patinka. „Argi ne veltui laikiau savo širdį tyrą ir ploviausi rankas, parodydamas, kad esu nekaltas?“ — sako jis. Bet paskui, viską gerai apmąstęs, Asafas susipranta. Jis suvokia, jog nedorėlių laimė trumpalaikė. Kokią galiausiai jis padaro išvadą? „Kadangi turiu tave, — gieda jis Jehovai, — ko dar trokščiau žemėje?“ (Psalmyno 73:3, 13, 16, 25, 27)

Galbūt ir tau yra kilę abejonių, ar verta laikytis Dievo nubrėžtų moralės normų? Kaip ir Asafas, pažvelk į viską giliau. Pagalvok, kaip yra su tais, kurie nepaklūsta Jehovos įstatymams. Ar jie tikrai turi širdies ramybę? Gal surado kokį laimingo gyvenimo receptą, kuris nuo Dievo ištikimųjų nuslėptas? Gerai viską apsvarstęs, tu išties kaip Asafas pasakysi: „Man gera artėti prie Dievo“ (Psalmyno 73:28, Brb).