Sektinas pavyzdys. Paulius

Apaštalas Paulius pripažino esąs netobulas. Jis atvirai pasakė: „Noriu daryti gera, bet manęs tyko bloga.“ Paulius tikrai nuoširdžiai troško daryti gera. „Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu“, — rašė jis. Kas tad jam kliudė? Paulius sako: „Matau kitą įstatymą: jis kariauja su mano proto įstatymu ir daro mane belaisviu nuodėmės įstatymo, veikiančio mano nariuose.“ Dėl savo klaidų Paulius labai krimtosi. „Vargšas aš žmogus!“ — guodėsi jis (Romiečiams 7:21-24).

Ar tu irgi dėl savo klaidų kremtiesi? Jeigu taip, atsimink, kad pats Paulius kartais šitaip jausdavosi. Bet apaštalas žinojo, kad Kristus mirė už tokius žmones kaip jis, todėl pasakė: „Dėkui Dievui — per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį!“ (Romiečiams 7:25) Išpirka Pauliui buvo tarsi asmeniška dovana. Jis rašė: „Gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, pamilusį mane ir atidavusį save už mane“ (Galatams 2:20). Kai jautiesi prislėgtas, mąstyk apie išpirką. O jeigu dėl padarytų klaidų nusimeni, primink sau, kad Kristus mirė už nusidėjėlius — ne už tobulus žmones.