71 skyrius

Sąmoningas fariziejų netikėjimas

BUVUSIO neregio elgetos tėvai pilni baimės, kai juos pašaukia pas fariziejus. Jie žino, kad buvo nuspręsta pašalinti iš sinagogos kiekvieną, kuris parodo tikėjimą Jėzumi. Atskirtieji nuo bendruomenės gali patirti didelių sunkumų, ypač neturtinga šeima. Todėl tėvai atsargūs.

„Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? — klausia fariziejai. — Tai kaip jis dabar regi?“

„Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis yra gimęs aklas, — patvirtina tėvai. — O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome.“ Jų sūnus, be abejo, papasakojo jiems viską, kas atsitiko, bet tėvai dėl atsargumo sako: „Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegu kalba už save.“

Todėl fariziejai vėl pasišaukia tą vyrą. Šį kartą jie bando įbauginti jį užuominomis sakydami, kad yra surinkę kaltinamuosius įrodymus prieš Jėzų. „Šlovink Dievą! — reikalauja jie. — Mes žinome, kad tas žmogus nusidėjėlis.“

Buvęs neregys nepaneigia jų kaltinimo, nes sako: „Ar jis nusidėjėlis, aš nežinau.“ Bet jis priduria: „Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu.“

Mėgindami rasti spragą jo parodymuose, fariziejai klausia vėl: „Ką jis tau darė? Kaip jis tau atvėrė akis?“

„Aš jau sakiau, — išreiškia nepasitenkinimą žmogus, — tik jūs neklausote. Ką dar norite išgirsti?“ Jis kandžiai paklausia: „Gal ir jūs norite tapti jo mokiniais?“

Toks atsakymas įpykina fariziejus. „Tai tu esi jo mokinys, — puola jie, — o mes — Mozės mokiniai. Mes žinome, kad Mozei yra kalbėjęs Dievas, o iš kur šitas, mes nežinome.“

Nuolankus elgeta stebėdamasis atsako: „Tai tikrai nuostabu, kad jūs nežinote, iš kur jis. O juk jis man atvėrė akis!“ Kokią iš to galima padaryti išvadą? Elgeta pasako neginčijamą prielaidą: „Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Jis išklauso tik savo garbintojus, kurie vykdo jo valią. Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!“ Tad išvada aiški: „Jei šitas nebūtų iš Dievo, jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“

Fariziejai negali prieštarauti tokiai tiesiai ir aiškiai logikai. Bet jie negali pakęsti tiesos, todėl išplūsta vyrą: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar nori mus mokyti?!“ Tada jie išvaro tą vyrą — matyt, pašalina iš sinagogos.

Sužinojęs, ką jie padarė, Jėzus susiranda tą vyrą ir sako: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“

Atsakydamas buvęs aklas elgeta klausia: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“

„Jis su tavimi kalba“, — atsako Jėzus.

Vyras tuojau parpuola prieš Jėzų ir sako: „Tikiu, Viešpatie!“

Tada Jėzus paaiškina: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, — kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų.“

Tai išgirdę fariziejai klausia: „Tai gal ir mes akli?“ Jeigu jie būtų pripažinę, kad yra dvasiškai akli, jų priešiškumas Jėzui būtų buvęs pateisinamas. Tad Jėzus sako jiems: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės.“ Tačiau jie užsispyrusiai tvirtina, kad nėra akli ir kad jiems nereikia dvasinio apšvietimo. Todėl Jėzus pareiškia: „Štai jūs sakote: ‛Mes neakli!’ — taigi jūs kalti.“ Jono 9:19-41.

▪ Kodėl buvusio neregio elgetos tėvai baiminasi, kai juos pašaukia pas fariziejus, ir su kokiu atsargumu jie atsakinėja?

▪ Kaip fariziejai mėgina įbauginti buvusį aklą vyrą?

▪ Kokie logiški vyro argumentai įsiutina fariziejus?

▪ Kodėl fariziejai nepateisinami už priešiškumą Jėzui?