9 skyrius
Universalus įstatymas nurodo į gyvenimo prasmę
1. Kaip daugelis žmonių galvoja apie įstatymus?
DAUGELIS žmonių, jauni ir pagyvenę dažnai nepageidauja, kad kas nors ribotų jų gyvenimo būdą. Tačiau ar atves į laimę, jeigu mes priešinamės įvairiems įsakymams dėl mūsų gerovės? Ar ne daugiau mes vertiname savo asmeninę laisvę, jeigu paklūstame įstatymams ir elgiamės pagal juo — ypač jeigu jie nustatyti Sutvėrėjo?
2. Kokių įstatymų mes negalime išvengti, ir kodėl jie naudingi?
2 Kokią naudą turi įstatymai mūsų gyvenime, galima pažinti iš veikiančių jėgų visatoje, kurios dažnai vadinamos„gamtos įstatymais“. Vienu iš jų yra traukos jėga. Tokie fiziniai įstatymai yra neišvengiami. Mes negalime jų ignoruoti arba atmesti. Už jų nepaisymą esame baudžiami. Bausmė už tokių įstatymų pažeidimą įvykdoma tuojau pat, pavyzdžiui, jeigu kas nors bando šokti iš aukšto pastato.
3. Kokia nauda mums iš to, kad fiziniai įstatymai pastovūs ir patikimi?
3 Fiziniai įstatymai pastovūs, stabilūs. Jeigu jie kas dieną keistųsi, tai mes, vargu, ar galėtume ką nors nuveikti. Jeigu mes nesutiktume su tuo, kad saulė teka kiekvieną rytą, o metų laikai eina vienas po kito, tai mus, tikriausiai, palaikytų neprotingais. Jeigu gamtos įstatymai būtų nepastovūs, gyvenimas būtų labai sunkus.
4. Duok pavyzdį medžiagos, reaguojančios pagal tvirtus įstatymus, ir paaiškink, kodėl tai mums naudinga.
4 Pagalvokime, pavyzdžiui, apie kai kurias medžiagas, gerai pažįstamas mums iš kasdieninio gyvenimo. Deguonis yra dujos, kuriomis mes kvėpuojame, kad palaikyti gyvybę. Savo normaliame būvyje jis būtinas žmogui ir gyvuliams. Tačiau jeigu susijungia trys deguonies atomai, susidaro nuodingas ozonas. Tačiau ozono susidarymui atmosferoje būtinos ypatingos sąlygos. Jis nesusidaro atsitiktinai, kada nors ir kur nors. Deguonies, kaip ir kitų medžiagų, atomai reaguoja pagal tvirtus įstatymus, dėka ko atsitiktiniai pasikeitimai negalimi. Todėl, kiekvieną kartą įkvepiant, mums nereikia bijotis, kad deguonis, gal būt, virto ozonu.
5. Ką fizinių įstatymų buvimas skelbia apie Sutvėrėją?
5 Kur galioja įstatymai, ten turi būti tvarka. Įstatymas liečia ne ką nors laikiną, atsitiktinį, o ką tai visada išliekantį, pastovų. Ir jeigu mes matome, kad fiziniai įstatymai yra stabilūs, mes žinome, kad juose yra kažkokia prasmė. Mes patiriame, kad Sutvėrėjas viskam davė prasmę. Dievas ir pats turi palaikyti tuos įstatymus ir asmeniškai rūpintis jų laikymusi. Jis jokiu būdu nėra „toli“ arba nesuinteresuotas visata (Apaštalų darbų 17:27).
6. (a) Paaiškink, kokiu būdu mokslininkai parodo tikėjimą veikiančių visatoje fizinių įstatymų patikimumu. (b) Kuo jie dar turėtų tikėti jų žinių dėl šitų įstatymų patikimumo pagrindu?
6 Gamtos įstatymais galime pilnai apsitikėti. Kai astronautai skrido į mėnulį, jie pasitikėjo įstatymais, surištais su svorio jėga, taip pat tiksliu greičiu. Jie žinojo, kad tie įstatymai veiks patikimai ir tiksliai. Mažiausias nukrypimas reikštų, kad astronautai visam laikui būtų išnešti į erdvę. Be to, jie priklausė nuo radijo laidų principų ir daugelio kitų įstatymų. Savo viltis — savo tikėjimą — jie dėjo į šitų įstatymų patikimumą. Iš tikrųjų, jie statė savo gyvybę priklausomą nuo šito tikėjimo. Jų sėkmė duoda liudijimą, kad egzistuoja universalus įstatymas. Ar tas faktas, kad dangaus kūnai juda reguliariai ir punktualiai be sąmyšio ir susidūrimų, neįrodo, kad Įstatymų Leidėjas rūpinasi jų laikymusi? (Izaijo 40:26).
PRASMĖ MATOMA DAUGINIMOSI ĮSTATYME
7. Ar gali kas nors matyti nematomas savybes fizinių įstatymų stebėjimo pagrindu? (Romiečiams 1:20)
7 Fiziniai įstatymai, liečiantys gyvus sutvėrimus, geri ir išmintingi. Jie gali būti įgyvendinti tik sąmoningo planavimo dėka. Įspūdingas pavyzdys šitame Dievo įstatyme yra dauginimasis. Kodėl?
8, 9. (a) Kodėl dauginimosi įstatyme matomas Dievo gerumas? (b) Tikėjimas į kokį Dievo pažadą gali mums duoti šitas faktas?
8 Adomas ir Ieva atsirado žemėje pagal Biblijos istoriją, maždaug prieš 6000 metų. Jie pažeidė Dievo įstatymą — nusidėjo — ir savo vaikams perdavė genetinius trūkumus. Šitie trūkumai iš kartos į kartą didėjo. Kiekviena karta daugino šitas netobulybes, nes daugelis žmonių darė tai, kas kenkia jų organizmui. Daugelis tapo girtuokliais arba net narkomanais, kiti dėl amoralumo susirgo rimtomis ligomis. Blogos mintys, neapykanta ir žmogžudystės taip pat turėjo liūdnas pasekmes.
9 Tačiau nežiūrint visų netobulybės, didžioji dauguma gimstančių šiandieną vaikų palyginti sveiki. Pas juos dvi akys, dvi rankos, dvi kojos, jie turi visus kūniškus ir dvasinius gabumus ir gali vesti „normalų“ gyvenimą. Atsižvelgiant į visus neigiamus faktorius, veikiančius žmoguje amžių bėgyje, tai vis dėlto stebuklas, įrodantis Sutvėrėjo meilę ir rūpestį. Kadangi Dievas sutvėrė žmonių giminę tokiu būdu, kad ji gali egzistuoti toliau, nežiūrint į blogas pasekmes, kurias ji užsitraukė ant savęs, ar neturėtume mes tikėti Juo, jeigu Jis žada duoti mums amžiną gyvenimą tobulose sąlygose?
DOROVINIAI ĮSTATYMAI — SVARBŪS DĖL PRASMINGO GYVENIMO
10. Kokių kitų įstatymų mums reikia laikytis, jeigu norime pilnai suprasti Dievą ir tikslą, kurio Jis siekia?
10 Savo inteligentiškiems sutvėrimams Dievas davė kitą įstatymų rūšį — dorovinius arba moralinius įstatymus. Jie leidžia dar geriau suprasti tikslą, kurio siekia Dievas. Tikrumoje, ryšium su Dievo moraliniais įstatymais labai dažnai prisimenamas koks nors tikslas (Pavyzdžiai randami Pakartoto Įstatymo 5:16, 33; Mato 19:17; Psalmyno 18:8-12; 1 Timotiejui 4:8).
11. Ar doroviniai įstatymai kintami, priešingai fiziniams įstatymamas ir ar galima su jais prasilenkti?
11 Doroviniai įstatymai tokie pat patikimi, kaip ir fiziniai. Niekas, kas pažeidžia dorovinius įstatymus, negali išvengti bausmės. Šitie įstatymai taip pat veiksmingi, kaip traukos įstatymas, nors bausmė už jų pažeidimą ne visada seka tuoj pat.
12. Ką kalba Biblija apie Dievo moralinių įstatymų teisingą pritaikymą?
12 Apie dorovinių įstatymų principus Biblija pasisako taip: „Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus. Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja dvasiai, tas iš dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą“ (Galatams 6:7, 8).
13, 14. Paaiškink, ką turėjo mintyje apaštalas Povilas, kada jis kalbėjo apie tai, kad kai kurie „sėja kūnui“, o kiti „dvasiai“?
13 Žodžiu „kūnas“ pagal apaštalą Povilą buvo suprantama sekimas savo netobulo kūno geismais (Efeziečiams 2:3). Žodžiu „dvasia“ buvo suprantama veikianti Dievo jėga, skatinanti Jo pasekėjus vesti protingą gyvenimą. Šitų jėgų veikimą Povilas aprašo laiške Galatams 5:19-23:
14 „Kūno darbai gerai žinomi: tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, smaguriavimai ir panašūs dalykai.... Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo“.
ATLYGINIMAS „SĖJANTIEMS KŪNUI“
15, 16. Kaip apaštalas Povilas aprašė moralinių Dievo įstatymų pažeidimo pasekmes žmonijai bendrai?
15 Kaip liudijimą tam, kad negalima ignoruoti moralinių Dievo įstatymų, apaštalas Povilas atkreipia dėmesį į tai, ką padarė žmonės. Jis pareiškia, kad žmonės turėjo galimybę stebėti Dievo tvėrimo darbus, daugiau sužinoti apie Jį ir tarnauti Jam. Tačiau jie atmetė Dievą ir tarnavo savo susikurtiems dievams. Paskui jis rašė:
16 „Todėl Dievas per jų širdžių geismus atidavė juos neskaistumui, taip kad jie patys teršė savo kūnus... Štai kodėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyriškiai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsidegė geiduliais vienas kitam, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir jiems būdavo juose pačiuose už iškrypimą vertai atmokama“ (Romiečiams 1:24-27).
17, 18. Kokius kitus sunkumus užtraukė ant savęs žmonija, išskyrus ligas, pažeisdama Dievo įstatymus?
17 Šitą „bausmę“ sudarė daugelis susirgimų, ypatingai venerinės ligos. Tačiau jeigu kas nors nebesielgia teisingai, pasėkoje iškyla dvasiniai sunkumai ir kitos problemos. Apie tolesnes „bausmės“ smulkmenas Povilas rašo:
18 „Kaip jie nesirūpino tikrai pažinti Dievą, taip Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera. Todėl jie pilni visokio neteisumo, piktybės, godulystės, pilni pavydo, žudynių, nesantaikos, klastingumo, paniekos, apkalbų. Jie — Dievo nekenčiami šmeižikai, akiplėšos, išpuikėliai, pagyrūnai, išradingi piktadariai, neklausantys tėvų, neprotingi, neištikimi, be meilės, negailestingi“ (Romiečiams 1:28-31).
19, 20. Kokios sąlygos, viešpataujančios šiandieną žemėje, įrodo, kad dabartinė pikta daiktų sistema artėja prie savo galo?
19 Toks „sėjimas kūnui“ yra pagrindinė liūdnos žmonijos istorijos priežastis. Tačiau dabartiniu metu kūno darbai sudaro didesnes problemas, negu kada nors anksčiau, tai yra pasauliniu mastu. Rasinė ir nacionalistinė neapykanta, veidmainystė, amoralumas, nenuoširdumas, piktnaudžiavimas narkotikais, nusikaltimai, vandalizmas ir terorizmas iššaukė žemėje didelę baimę ir sielvartą. Pagal Bibliją šitas plačiai paplitęs Dievo įstatymų niekinimas yra įrodymas, kad dabartinė daiktų sistema gyvena savo paskutines dienas. Mes skaitome:
20 „Žinok, kad paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai, nes žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą, dedąsi maldingi, bet atsižadėję maldingumo jėgos. Tu saugokis tokių žmonių“ (2 Timotiejui 3:1-5).
RELIGINIS VEIDMAINIŠKUMAS
21. Kaip išsipildo šiandieną apaštalo Povilo žodžiai iš 2 Timotiejui 3:5?
21 Paskutinė apaštalo pareiškimo dalis parodo, kad mūsų neturėtų stebinti, jeigu mes šiandieną matome didžiausią veidmainiškumą, kad asmenys tvirtina tarnaujantys Dievui, tačiau neatitinka tam tvirtinimui. Jie tiesa, turi „maldingumo“ arba atsidavimo Dievui formą, tačiau ji be turinio, tuščia. Jie netiki, kad atsidavimas Dievui veda prie tikrų turtų — dvasingumo, gyvenimo ir taikos. Jie visai nenori šitų pirmenybių. Jų „pamaldumo išvaizda“ — tai tik apgaulingas fasadas, kuriuo jie nori duoti savo egoistiniam, amoraliam gyvenimo būdui „šventumo“ išvaizdą. Dievo Žodis apie tai sako: „Jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina; jie pasibjaurėtini, maištingi, netikę jokiam geram darbui“ (Titui 1:16).
22. Kokie vyrai ruošė didelius sunkumus gyvenusiam žemėje Jėzui ir kodėl Jis perspėjo žmones nesekti jų veiksmų būdu?
22 Judėjų religinių vadų tarpe buvo tokių asmenybių ir Jėzui Kristui jie sudarydavo didelių sunkumų. Jis pasakė apie juos: „Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina mokydami žmonių išgalvotų priesakų“ (Mato 15:7-9). Jis perspėjo žmones saugotis teisingai elgtis tik dėl žmonių akių. Jis pasakė, kad veidmainiai dalija išmaldą sinagogose ir gatvėse, „kad būtų žmonių giriami“ (Mato 6:1, 2).
23. Ar yra tokių religinių žmonių ir mūsų laiku, kada teismas arti?
23 Primindamas dieną, kurioje Jis teis žmoniją, Jėzus pasakė: „Daugelis man sakys tą dieną: ‛Viešpatie! Viešpatie! argi mes nepranašavome Tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų Tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų Tavo vardu?!’ Tuomet Aš jiems atsiliepsiu: ‛Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!“ (Mato 7:22, 23).
24. (a) Ar ateis kada nors laikas, kai niekas daugiau nepažeis Dievo įstatymų? (b) Kokie žmonės bus teisiami ir kam bus parodytas gailestingumas?
24 Iš Jėzaus žodžių mes sužinome, kad Jehova, universalus Įstatymų Leidėjas, pasirūpins, kad Jo įstatymai išsipildytų. Jis numatė, kad Jo inteligentiški sutvėrimai pilnai prisitaikys prie Jo dorovinių įstatymų, taip kad nusikaltimų daugiau nebebus. Šitas reikalauja, kad užkietėję, nepataisomi įstatymų pažeidėjai būtų atiduoti teismui (1 Petro 4:17, 18). Iš kitos pusės, būtina pagalvoti, ar galima parodyti malonę kitiems, kurie pažeidė moralinius įstatymus (Psalmyno 102:8-10). Kas priklauso prie tokių? Asmenys, nusidėję dėl nežinojimo, netobulybės ir silpnumo. Be to, pasaulyje viešpatauja dvasia, skatinanti žmones pažeisti dorovės įstatymus (Efeziečiams 2:1-3). Gali būti, kad asmenys, šitos dvasios patraukti, vėliau gailisi ir Dievas gali jiems parodyti malonę (Luko 19:8-10; Apaštalų darbų 7:57-60; 1 Korintiečiams 15:9).
25, 26. Kodėl yra protinga ir kaip tik laiku vėl siekti santaikos su Sutvėrėju?
25 Ar mes galime tikėtis, kad su mumis bus pasielgta teisingai ir mielaširdingai? Taip, nes kaip fiziniai, taip ir moraliniai įstatymai galutinį tikslą turi tarnauti žmogui, o ne pasmerkti jį.
26 Todėl ar ne laikas, kad visi teisingi žemės gyventojai kreiptųsi į universalinį Sutvėrėją dėl harmoningų santykių atstatymo su Juo? Paklusnumas Jo įstatymams nesudaro sunkumų, bet reiškia laisvę — priešingumą to, ką mes matome šiandieną (1 Jono 5:3; 2 Korintiečiams 3:17).
27. Ką gali daryti kas nors, mylintis gyvenimą ir taiką, kad pasiektų taikos ir Dievo palankumo?
27 Kiekvienas, trokštantis gyventi taikoje ir saugume, turėtų į tai įsigilinti ir nedelsti pakeisti savo gyvenimą. Jis turėtų, kiek tai galima, suderinti savo gyvenimą su Dievo įstatymais. Jehova kvietė Izraelio tautą: „Tada ateikite, ir nuspręsime... Jeigu jūsų nuodėmės bus kaip purpuras, — kaip sniegą išbaltinsiu jas“ (Izaijo 1:18).
28. Kokie svarbūs klausimai dabar užsitarnauja mūsų dėmesio?
28 Kas nors gali paklausti: „Kaip aš galėčiau „tartis“ su Dievu? Ar Dievas domisi manimi atskirai? Gal būt, aš per daug blogas, kad Jis išklausytų mane“. Ar Dievas domisi tavimi asmeniškai, mes išnagrinėsime sekančioje dalyje.