Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • g20 Nr. 1 p. 5–7
  • Kas yra stresas?

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Kas yra stresas?
  • Atsibuskite! 2020
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • GERAS IR BLOGAS STRESAS
  • Įtampa. Kaip ji mus veikia
    Atsibuskite! 2010
  • Stresas. Jo priežastys ir pasekmės
    Atsibuskite! 2005
  • Kaip įtampą valdyti
    Atsibuskite! 2010
  • Įtampa — rimtas pavojus sveikatai
    Atsibuskite! 2010
Daugiau
Atsibuskite! 2020
g20 Nr. 1 p. 5–7
Biuro darbuotojas bėga laiptais, vedančiais į verslo centrą.

KAIP ĮVEIKTI ĮTAMPĄ

Kas yra stresas?

Stresas yra organizmo atsakas į nepalankią situaciją. Smegenys paskatina gausų hormonų išsiskyrimą į organizmą. Dėl jų poveikio širdis ima plakti greičiau, susireguliuoja kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas, įsitempia raumenys. Dar nespėjus susivokti, kas vyksta, kūnas jau yra pasiruošęs veikti. Stresinei situacijai praėjus kūnas iš „kovinės parengties“ grįžta į normalią būseną.

GERAS IR BLOGAS STRESAS

Stresas – tai smegenyse prasidedanti natūrali organizmo reakcija, kuri padeda pasiruošti sunkioms ar pavojingoms situacijoms ir veikti greitai. Be to, trumpalaikis stresas naudingas siekiant tam tikro tikslo arba geresnio rezultato, pavyzdžiui, per egzaminą, darbo pokalbį, sporto rungtynes.

Tačiau per didelis ar užsitęsęs stresas kenksmingas. Jeigu organizmas dažnai arba nuolat yra „kovinėje parengtyje“, tai gali turėti fizinių, emocinių bei psichinių pasekmių. Pasikeičia asmens elgesys, santykiai su kitais. Dėl lėtinio streso kai kas ima piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti narkotikus, rūkyti arba ieško kitų žalingų atsipalaidavimo būdų. Kartais įtampa sukelia depresiją, išsekimą, net mintis apie savižudybę.

Nors stresas ne visus veikia vienodai, jis gali būti įvairių ligų bei negalavimų priežastis.

KAIP STRESAS VEIKIA ŽMOGAUS ORGANIZMĄ

Nervų sistema

Biuro darbuotojas bėga laiptais, vedančiais į verslo centrą.

Nervų sistema paskatina išsiskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis. Pagreitėja širdies plakimas, padidėja kraujospūdis ir gliukozės kiekis kraujyje – visa tai padeda staigiai reaguoti į pavojų. Per daug streso gali sukelti...

  • irzlumą, nerimą, depresiją, galvos skausmus, nemigą.

Raumenų ir skeleto sistema

Raumenys įsitempia, kad apsaugotų kūną nuo sužalojimų. Per daug streso gali sukelti...

  • maudimą visame kūne, galvos skausmus, raumenų spazmus.

Kvėpavimo sistema

Greičiau kvėpuojame, kad organizmas gautų daugiau deguonies. Per daug streso gali sukelti...

  • hiperventiliaciją ir dusulį, taip pat panikos priepuolius tiems, kas turi tokį polinkį.

Širdies ir kraujagyslių sistema

Širdis ima plakti greičiau ir smarkiau – taip sparčiau varinėjamas kraujas. Kraujagyslės išsiplečia arba susitraukia, kad nukreiptų kraują ten, kur labiausiai reikia, pavyzdžiui, į raumenis. Per daug streso gali sukelti...

  • aukštą kraujospūdį, širdies smūgį, insultą.

Endokrininė sistema

Liaukos pradeda gaminti adrenaliną ir kortizolį; šie hormonai padeda organizmui reaguoti į stresą. Kepenys padidina cukraus kiekį kraujyje, todėl žmogus tampa energingesnis. Per daug streso gali sukelti...

  • diabetą, susilpninti imunitetą; asmuo dažniau serga, patiria nuotaikos svyravimus, priauga svorio.

Virškinimo sistema

Sutrinka virškinimo procesas. Per daug streso gali sukelti...

  • pykinimą, vėmimą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą.

Reprodukcinė sistema

Dėl streso sumažėja lytinis potraukis ir sutrinka lytinės funkcijos. Per daug streso gali sukelti...

  • impotenciją, menstruacijų ciklo sutrikimus.

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2026)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2026 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti